Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Svetlanos Jurgaitienės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams, bausmės atlikimo metu įpareigojant: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti. Taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius sumokėti 5 MGL (180,30 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. V. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 24 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) L. D. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia vieną kartą ranka smogė L. D. į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.Šakių rajono apylinkės teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai, tame tarpe ir nukentėjusiosios L. D. parodymai, abejonių nekelia ir yra pakankami motyvuotoms išvadoms dėl R. V. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pagrįsti. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. V. prašo peržiūrėti nuosprendį, nes prieš jį buvo panaudoti melagingi parodymai. Buvusi sugyventinė supyko dėl to, kad nuteistasis iškvietė policiją dėl sūnaus išvarymo, todėl sugalvojo kitą versiją. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo R. V. gynėjas advokatas V. Karpovas nuteistojo apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti. Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad buvo nuteistas remiantis melagingais buvusios sugyventinės L. D. parodymais, prašo peržiūrėti bylą, t. y. ginčija įrodymų vertinimą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai dėl patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltumo. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Tinkamu teisiniu argumentavimu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė, prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2013). Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad paminėtų BPK reikalavimų pirmosios instancijos teismas nepažeidė, BPK normas taikė tinkamai. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo R. V. kaltės grindė įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Teismas, spręsdamas dėl R. V. kaltės, vertino ne tik nukentėjusiosios L. D. paaiškinimus, bet ir liudytojų B. D., T. D., K. V. parodymus, rašytinius bylos duomenis. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad L. D. parodymai yra melagingi, tačiau nenurodo, kokios L. D. nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Iš skundo turinio galima spręsti, kad nukentėjusiosios parodymų melagingumą nuteistasis sieja su jos teiginiais, kad ji nuteistojo buvo sumušta. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad ši nukentėjusiosios nurodyta aplinkybė nėra paneigta. Priešingai, byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina L. D. nurodytas aplinkybes, kad R. V. 2015 m. spalio 24 d. į namus atėjo neblaivus, susiginčijus su R. V., šis vieną kartą trenkė jai į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tai, kad R. V. neigia smurtavęs prieš L. D., nelaikytina pagrindu pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kaltės yra nepagrįstos ir neteisingos. Kaip minėta, savo išvadas dėl R. V. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, teismas grindė byloje esančių įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais ir jų pagrindu padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, su kuriomis nesutikti skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo. Nuteistasis R. V. savo apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ar šio teismo buvo neįvertintos. Todėl aukštesnysis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, nuosprendžio motyvų dar kartą nekartoja. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. V. kaltės yra išsamiai argumentuotos, pagrįstos, nurodyta, kuriais įrodymais teismas remiais, o kuriuos atmeta, kaip nepatikimus, bausmė paskirta nepažeidžiant bausmių skyrimą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumo nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nuosprendį naikinti ar keisti. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, patvirtinanti išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. V. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 17,37 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. V. nepriteistinosAptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame teismo išvados dėl R. V. kaltės išsamiai argumentuotos ir pagrįstos, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsnių nuostatų. Todėl Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 17,37 Eur, iš nuteistojo R. V. nepriteisti.