Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1986-02-17 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 118 str. 3 d. (išžaginimas) laisvės atėmimu 6 m; 2) 1996-03-21 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 90 str. 3 d. (vagystė) 15 MGL bauda, kaltinamas padaręs nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. V., mušdamas sukėlė fizinį skausmą, tai yra, 2015 m. spalio 24 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), L. D. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia vieną kartą ranka smogė L. D. į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. V. kaltu neprisipažino. Parodė, kad nuvažiavo pas vaikus, į mergaitės gimtadienį. Nusivežė šampano, butelį, gėrė L. D., jos tėvas ir jis. Vaiką L. D. iš namų išvijo, išmetė drabužius. Mergaitė buvo virtuvėje. Kai ji išvijo vaiką, baigė gerti. Išėjo sūnaus ieškoti, rado jį, iškvietė policiją. Tą pačią dieną reikėjo važiuoti į komandiruotę, neturėjo kur sūnaus dėti, negalėjo pasiimti jo su savimi, nes jam reikėjo į mokyklą, todėl iškvietė policiją. Kad sudavė nukentėjusiai į veidą, tai čia tokia jos gynyba, kad iškvietė policiją kai ji vaiką išmetė. Čia taip nuo senų senovės. Iš pradžių viskas buvo gerai, paskui susiginčijo. L. D. visą laiką tą vaiką meta. Jeigu nebūtų pametęs telefono, parodytų kokias ji žinutes rašo. Tai paliks vaiką prie Jurbarko tilto, tai dar kur nors. Dar mažam vaikui galvą daužydavo. Jų sūnus yra T. V. L. D. grasindavo, kad sūnų išveš į koloniją. Sūnui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. Nukentėjusiai nesudavė. Jeigu būtų jai sudavęs, policijos nebūtų pats sau išsikvietęs. Kai išsiskyrė, vaikui buvo du metai. Iš namų išėjo pats, ieškoti vaiko. O liudytojai kitaip kalba nes gyvena kartu ir gali susitarti ką sakyti. Pas nukentėjusią važiuoja todėl, kad ten gyvena vaikai. Vaikus teismas priskyrė motinai.

Nukentėjusioji L. D. parodė, kad R. V. atvažiavo pas vaikus neblaivus. Jis pasistatė ant stalo alaus butelį, kurio jau buvo nugerta. Kambaryje buvo jos tėtis, vaikai, ji pati. Alaus ji išgėrė tik stiklinę. Susiginčijus su R. V., šis atsistojęs, kirto jai į veidą. Tai matė vaikai T. V. ir K. V., nes jie buvo šalia. Sūnus turi neįgalumą. Kai R. V. kirto, tėvas pakvietė brolį. Atėjęs brolis paėmė R. V. už rankos ir išstūmė lauk. Sūnus sėdėjo už jos ir šaukė „tėte, tėte, palauk“. Kad vaikui reikia tėvo, tai ji paėmė sūnų už rankos ir išstūmė, o paskui išmetė į koridorių jo rūbus ir juodu išėjo. R. V., būdamas koridoriuje, iškvietė policiją. R. V. jai sudavė ranka. Po smūgio skaudėjo, bet mėlynių nebuvo. Anksčiau R. V. yra smurtavęs. Smurtaudavo kai kartu gyveno. Ne sykį yra vaikščiojusi su mėlynėmis. R. V. neatsiprašė. Jis niekada nėra atsiprašęs, tik sakydavo, kad nemušė, kad taip nebuvo. Su kaltinamuoju nebendrauja.

Liudytojas B. D. parodė, kad parėjęs namo rado atvažiavusi R. V. Iškarto dar kalbėjosi normaliai, o kai tik užsiminė apie vaiką, kad reikia jį pamokinti mamos klausyti ir, kad nekrėstų kvailysčių, jis perpyko, pradėjo šaukti, kad vaiko L. D. nemyli, kad jie negeri. Dar L. D. kažką pasakė ir jis, atsistojęs, trenkė šiai kumščiu į veidą. L. D. tuo metu buvo atsistojusi, o kai R. V. jai trenkė, tai nuo patirto smūgio net atsisėdo ant sofos. Šūktelėjo sūnui, kad L. D. muša. Kitame kambaryje buvo sūnus T. Šis atėjęs išvilko R. V. lauk į laiptinę ir konfliktas tuo pasibaigė. R. V. niekada blaivas neatvažiuoja. Abu vaikai matė konfliktą. Su kaltinamuoju niekada nesipyko. Kai blaivas, jis kaip žmogaus, gali pasikalbėti, bet girtas mėgsta smurtauti. Kai dar gyveno (duomenys neskelbtini), kada nuvažiuodavo, tada L. D. beveik visada buvo sumušta. Galima sakyti, kad jos paakiai visada buvo mėlyni. Šį kartą buvo suduotas vienas smūgis. Daugiau R. V. nespėjo ir nebandė.

Liudytojas T. D. parodė, kad Su R. V. nei pykstasi, nei draugauja. Jis įvykio metu buvo kitame kambaryje. Atbėgo tėtis ir pasakė, kad L. D. muša. Atėjęs pamatė, kad R. V. šaukė ant sesers, sesuo sėdėjo ant lovos, R. V. keikėsi necenzūriniais žodžiais. Sesuo jam nieko nesakė. Paprašė, kad eitų lauk, bet jis visai pasiuto. Tada paėmęs išstūmė jį lauk. Kai atėjo į kambarį, jame buvo tėtis, sesuo ir R. V. Ar vaikai buvo, nelabai atsimena. Pats nematė kaip L. D. muša. Kai R. V. atvažiuodavo, jie visada pykdavosi. Muštynių iki tol nėra matęs.

Liudytoja K. V. parodė, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų. Su mama sutaria gerai, kartais susipyksta. Tėtis tik kartais atvažiuoja. Kai tėtis atvažiuodavo, nelabai su juo kalbėdavo. Tėtį paskutinį kartą matė 2015 spalio mėnesį. iš pradžių tėtei atvažiavus viskas buvo gerai. Kai mama pradėjo pasakoti apie T., tėtis susinervino ir trenkė mamai iš kumščio į kairės pusės kaklą. Tėtis trenkė dešine ranka. Tėtis mamai sudavė, nes ji norėjo papasakoti, kad brolis jos neklauso, mokykloje atsikalbinėja. Po suduoto smūgio dėdė T. jį išvijo. Tėtis buvo išgėręs. Tai žino dėl to, kad jautėsi kvapas, matėsi, kad tėtis girtas. Jau ateidamas jis buvo išgėręs, tačiau dar atsivežė alaus. Kai mama su tėčiu gyveno, tai jis ją be reikalo mušdavo. Būdavo, kad tąsydavo už plaukų, mušdavo kumščiais, į šonus, rankas, veidą. Nežino ar dėl to mama kur yra kreipusis.

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2015-10-24 14:21 val. kaltinamajam R. V. nustatytas 1,84 prom. girtumo laipsnis (b. l. 5).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. V. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. kaip fizinio skausmo sukėlimas, kadangi R. V. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia vieną kartą ranka smogė L. D. į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Nors kaltinamasis R. V. nepripažįsta kaltės, tačiau ji neabejotinai įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų teismo posėdžio metu duotais parodymais, kurių teisingumu teismas neturi pagrindo abejoti.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką R. V. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Skiriant kaltinamajam R. V. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai, tai yra nekonkretizuojant galimų padarinių – sveikatos sutrikdymo pobūdžio ar laipsnio, tačiau kaltinamasis leido atsirasti bet kuriam iš jų; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl pykčio protrūkio; į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis teistas du kartus, teistumas išnykęs; nuo 1991 metų R. V. nenusikalto, jam paskutiniuoju nuosprendžiu buvo paskirta lengviausia bausmės rūšis – bauda, šiuo metu dirba; į tai, kad sunkesnių pasekmių nukentėjusiajai kaltinamojo veiksmai nesukėlė; į tai, kad byloje nereiškiamas civilinis ieškinys; į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas įstatyme numatytam bausmės vidurkiui, įpareigojant R. V. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Atsižvelgiant, jog kaltinamasis yra dirbantis, paskirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 7 d., 67 str. 2 d. 6 ir 9 p., 75 str. 2 d. 10 p.). Teismo vertinimu šį kartą bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus būtent šios rūšies bausmę ir įpareigojimus, taip pat bus pakankama ir turės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui ateityje.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina (b. l 75-76).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams, bausmės atlikimo metu įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.

Paskiriant R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius laiko sumokėti 5 MGL (180,30 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (gavėjas – Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas, sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; mokant būtina nurodyti vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 3 d. R. V. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o po nuosprendžio įsiteisėjimo ją panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.