- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-03
- Bylos Nr.
- 2A-1319-460/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05187-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- T. V.
- Atsakovas
- S. V., T. V.
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“, Kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1319-460/2013
NUTARTIS
2013 m. spalio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. N2-1328-328/2013 pagal ieškovo T. V. ieškinį atsakovei S. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir pagal atsakovės S. V. priešieškinį ieškovui T. V. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo ir kt., tretiesiems asmenims „Swedbank“, AB, Kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, Klaipėdos rajono Vaikų teisių apsaugos skyriui, ir Swedbank, AB, ieškinį atsakovams T. V., S. V. dėl skolos bei ieškovo T. V. (apeliantas) ir atsakovės S. V. (apeliantė) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2012-04-30 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės S. V. kaltės, paliekant ieškovui ir atsakovei santuokines pavardes (V. ir V.), nepilnamečio vaiko G. V. gyvenamosios vietos kartu su jos tėvu ieškovu T. V. nustatymo, išlaikymo dukrai G. V. priteisimo periodinėmis išmokomis po 300 Lt, santuokoje įgyto turto padalijimo (t. 3, b. l. 143, 144).
Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti 2003-05-10 sudarytą tarp T. V. ir S. V. santuoką dėl ieškovo T. V. kaltės paliekant atsakovei ikisantuokinę pavardę „S.“, nustatyti nepilnamečio vaiko G. gyvenamąją vietą kartu su jos motina – atsakove S. V., priteisti iš ieškovo T. V. išlaikymą vaikui 1 000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš ieškovo T. V. išlaikymo vaikui už 6 mėn. įsiskolinimą nuo 2012 m. sausio mėnesio 3 600 Lt, padalyti santuokoje įgytą turtą: pripažinti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris 2012-10-29 parduotas iš varžytinių, skolininko (T. V.) pasiūlytam pirkėjui bendrąja jungtine nuosavybe, priteisti iš ieškovo T. V. atsakovei S. V. 86 773,5 Lt piniginę kompensaciją, priteisti iš ieškovo T. V. atsakovei S. V. 15 976,50 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pripažinti 2012-11-13 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.VM9-3490, pagal kurią ieškovas pardavė A. K. 1/2 žemės sklypo negaliojančia ir taikyti restituciją, priteisti iš ieškovo T. V. atsakovei S. V. bylinėjimosi išlaidas(t. 2, b. l. 127–129, 130, t. 3, b. l. 149).
Byloje kreditorė „Swedbank“, AB, pateikė ieškinį sutuoktiniams, juo prašė iš šalių S. V. ir T. V. solidariai priteisti 49 052,59 Lt skolą, solidariai priteisti 15 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 40 453,46 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2012-07-17 iki visiško kredito grąžinimo, solidariai priteisti įstatymų nustatytas 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki pilno teismo sprendimo įvykdymo, žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 59–61).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-12 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, kreditorės „Swedbank“, AB, ieškinį tenkino visiškai; nusprendė nutraukti santuoką, 2003-05-10 sudarytą tarp T. V. ir S. V., akto įrašas Nr. 293, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti atsakovei ikisantuokinę pavardę ,,S.“; nustatyti nepilnamečio vaiko G. gyvenamąją vietą kartu su jos motina – atsakove S. V. (S.); priteisti iš ieškovo T. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-06-19 iki vaiko pilnametystės, paskiriant atsakovei S. V. uzufrukto teise tvarkyti priteistas lėšas; priteisti iš ieškovo T. V. išlaikymo nepilnamečiui vaikui G. 2 700 Lt įsiskolinimą; padalyti santuokoje įgytą turtą šia tvarka ir būdu: ieškovui natūra priteisti šiuos daiktus: 2 000 Lt vertės lovą, -600 Lt vertės rašomąjį stalą, 1000 Lt vertės vaikų kambario sekciją, 600 Lt vertės televizorių, 800 Lt vertės komodą, 400 Lt vertės stalą gėlėms, 2 300 Lt vertės sofą ir fotelį, 50 Lt vertės vaiko kambario šviestuvą, 300 Lt vertės šašlykinę, 500 Lt vertės automobilį OPEL OMEGA, 5 000 Lt vertės 50 vnt. 100 Lt nominalios vertės UAB „Savaja“ akcijų; pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į kilnojamąjį turtą, perleistą kartu su butu adresu, (duomenys neskelbtini), 10 000 Lt sumai. Nusprendė atsakovei natūra priteisti šiuos daiktus: 800 Lt vertės komodą, 3 000 Lt vertės video kamerą, 600 Lt vertės virtuvinį kombainą, 600 Lt vertės televizorių, 400 Lt vertės telefoną, 1 800 Lt vertės skalbimo mašiną, 500 Lt vertės siurblį, 150 Lt vertės stiklinį stalą, 1500 Lt vertės monitorių LD, 600 Lt vertės stacionarų kompiuterį, 500 Lt vertės spausdintuvą ,,Samsung“, 1 200 Lt vertės minkštą kampą, 1 000 Lt vertės šunį, apyvokos daiktus 500 Lt sumai, 500 Lt vertės kompiuterį ,,Toshiba“, 50 Lt vertės toršerą, 50 vnt. 100 Lt nominalios vertės UAB „Savaja“ akcijų 5 000 Lt sumai. Priteisti iš ieškovo atsakovei neregistruotino kilnojamojo turto 5 000 Lt vertės piniginę kompensaciją; priteisti iš ieškovo T. V. 787 Lt žyminį mokestį valstybei; priteisti iš atsakovės S. V. 3 026 Lt žyminį mokestį valstybei; kitą dalyje ieškinio ir priešieškinio dalį; atmesti. Nusprendė priteisti solidariai iš atsakovų S. V. ir T. V. ieškovei „Swedbank“, AB, 49 052,59 Lt skolos, 15 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 40 453,46 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2012-07-17 iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, įstatymų nustatytas 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos (2012-08-03) iki pilno teismo sprendimo įvykdymo, priteisti iš atsakovų S. V. T. V. po 736 Lt žyminio mokesčio; nustatyti šalims S. V. ir T. V. solidarią prievolę Swedbank, AB; įsiteisėjus sprendimui panaikinti 2012-06-19, 2012-11-16 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones; įsiteisėjus sprendimui panaikinti 2012-12-19 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo A. K. turtui.
Šalies argumentai
Ieškovas T. V. teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-12 sprendimo. Juo prašo pakeisti apylinkės teismo sprendimo dalį dėl UAB „Savąja“ akcijų padalijimo, priteisiant S. V. 100 vienetų 100 Lt nominalios vertės UAB „Savąja“ akcijų už 10 000 Lt, įpareigojant S. V. sumokėti T. V. 5 000 Lt kompensaciją už jo dalį šiame turte. Nurodo, jog pagal teismų praktiką prioritetiniu bendraturčių ginčams išspręsti laikomas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės ir aiškiai apibrėžto santuokinio turto kiekvienam sutuoktiniui perdavimas. Tikina, kad vienos įmonės akcijų padalijimas tarp šalių ir kaip rezultatas – jų valdymas bendrosios dalinės nuosavybės teise, iššauks papildomus ginčus tarp šalių. Daro išvadą, kad natūra abiems sutuoktiniams turto padalyti neįmanoma.
Atsakovė S. V. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-12 sprendimo. Juo prašo pakeisti apylinkės teismo 2013-04- 12 sprendimą ir išdėstyti jį naują redakciją: 1) ieškinį, priešieškinį tenkinti iš dalies, kreditorės Swedbank, AB, ieškinį tenkinti pilnai; 2) nutraukti santuoką, 2003-05-10 sudarytą tarp T. V. ir S. V., akto įrašas Nr. 293, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje dėl ieškovo T. V. kaltės; 3) priteisti iš ieškovo T. V. atsakovei 5 000 Lt neturtinę žalą; 4) palikti atsakovei ikisantuokinę pavardę „S.“; 5) nustatyti nepilnamečio vaiko G. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jos motina atsakove S. V./S./; 6) priteisti iš ieškovo T. V. išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. V. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-06-19 iki vaiko pilnametystės, paskiriant atsakovei S. V. /S./ uzufrukto teise tvarkyti priteistas lėšas; 7) priteisti iš ieškovo T. V. išlaikymo nepilnamečiui vaikui G. V. 2 700 Lt įsiskolinimą; 8) padalyti santuokoje įgytą turtą šia tvarka ir būdu: ieškovui natūra priteisti šiuos daiktus: 2 000 Lt vertės lovą, 600 Lt vertės rašomąjį stalą, 1000 L vertės vaikų kambario sekciją, 600 Lt vertės televizorių, 800 Lt vertės komodą, 2300 Lt sofą ir fotelį, 400 Lt vertės stalą gėlėms, 50 Lt vertės vaiko kambario šviestuvą, 300 Lt vertės šašlykinę, 500 Lt vertės automobilį OPEL OMEGA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 50 vnt. 100 Lt nominalios vertės 5 000 Lt vertės UAB „Savąja“ akcijų; pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į kilnojamąjį turtą (neišardomos sieninės spintos koridoriuje, miegamajame už 4 500 Lt ir virtuvinis komplektas 4 000 Lt); virtuvinius baldus su įmontuota virtuvine buitine technika (šaldytuvas Elektolux 1 800 Lt, indų plovykla Elektrolux 1 300 Lt, gartraukis 600 Lt, viryklės paviršaus 1 500 Lt, orkaitė Gorenje 3 000 Lt) perleistą kartu su butu adresu, (duomenys neskelbtini), 16 700 Lt sumai. Atsakovei natūra priteisti šiuos daiktus: 800 Lt vertės komodą, 3 000 Lt vertes video kamerą, 600 Lt vertės virtuvinį kombainą, 600 Lt vertės televizorių, 400 Lt vertės telefoną, 1 800 Lt vertės skalbimo masiną, 500 Lt vertės siurblį, 150 Lt vertės stalą stiklinį, 1 500 Lt vertės monitorių LD, 600 Lt vertės stacionarų kompiuterį, 500 Lt vertės spausdintuvą „Samsung“, 1 200 Lt vertės minkštą kampą, 1 000 Lt vertės šunį, apyvokos daiktus 500 Lt sumai, 500 Lt vertes kompiuterį „Toshiba“, 50 Lt vertės toršerą, 50 vnt. 100 Lt nominalios vertės UAB „Savąja“ akcijų 5 000 Lt sumai. Priteisti iš ieškovo atsakovei neregistruotino kilnojamojo turto vertės piniginę kompensaciją už 8 350 Lt. Priteisti iš ieškovo T. V. atsakovei S. V. 30 000 Lt kompensaciją už ieškovo T. V. asmenine nuosavybės teise priklausančio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą. Priteisti solidariai iš atsakovų S. V. ir T. V. ieškovei „Swedbank“, AB 49 052,59 Lt dydžio skolą, 15 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 40 453,46 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2012-07-17 iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, įstatymų nustatytas 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos 2012-08-03 iki pilno teismo sprendimo įvykdymo; Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti. Bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių S. V. buvo atleista , valstybei nepriteisti. Priteisti atsakovei S. V. iš ieškovo T. V. bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovė negali suprasti, kuo remiantis apylinkės teismas padarė išvadą, kad sutuoktiniams trūko supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam. Tikina, kad nustatant ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, turi būti priteista atsakovei neturtinė 5 000 Lt žala. Atsakovė mano, kad priteisiant konkretų išlaikymą vaikui 49 500 Lt sumai būtų užtikrinti vaiko teisėti interesai, vienas iš jų – teisė į būstą. Mano, kad atsižvelgiant į proporcingumo principą apylinkės teismas galėjo priteisti iš ieškovo vaiko išlaikymui po 500 Lt. Apeliantei iš teismo sprendimo neaišku dėl kokių priežasčių teismas nutarė priteisti iš ieškovo 450 Lt nenustatant vaiko tikrų, objektyviai egzistuojančių, poreikių. Akcentuoja, jog teismas nurodė, kad „iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2011-01-14 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 11-001854-VA, kuria bankas suteikė 41 280,82 Lt kreditą. Atsakovai pilnai pripažino, kad nevykdė sutartyse numatytų įsipareigojimų“. Apeliantė mano, jog tai neatitinka faktinių aplinkybių. Teigia, jog iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad „Swedbank“, AB, išdavė šalims vartojimo kreditą dar 2009 m. ir jo suma siekė 60 000 Lt. 2011-01-14 suteikto kredito likutis buvo refinansuotas. Tą patvirtino teismo posėdyje „Swedbank“, AB atstovas. Apeliantė mano, kad sutuoktiniai T. V. bei S. V. pajamas, gautas iš „Swedbank“, AB kaip vartojimo kreditą, panaudojo T. V. asmeninei nuosavybei – butui, (duomenys neskelbtini), pagerinimui. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamo pagrindo priteisti atsakovei 30 000 Lt (180 000 Lt – 120 000 Lt) kompensaciją už ieškovo turto pagerinimą (t. 4, b. l. 73–77).
Atsiliepimas
Ieškovas teismui pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Juo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog santuoka nutrūko ne tik dėl jo kaltės, bet ir dėl ieškovės kaltės. Teigia, kad atsakovė reiškia naują reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo vienkartine pinigų suma, kuris visiškai neatitinka vaiko interesų. Tikina, kad atsakovė pozicijos dėl galimos vaiko išlaikymo formos neišdėstė nei atsiliepime į ieškinį, nei priešieškinyje, nei teismo posėdžio metu. Mano, kad teismas negalėjo ir negali priteisti vaikui išlaikymą vienkartine pinigų suma, nes tai neatitiko ir neatitiks vaiko interesų. Pažymi, kad bute nebuvo daromas pertvarkymas, rekonstrukcija ar kapitalinis remontas, butas nebuvo iš esmės pagerintas, bute buvo padarytas einamasis remontas, todėl atsakovės reikalavimas priteisti kompensaciją už buto pagerinimą yra nepagrįstas ir atmestinas. Nesutinka su apeliantės išvada dėl kilnojamojo turto padalijimo, nes buitinė technika ir spintos yra kilnojamieji daiktai, kurie yra atskiriami nuo buto, ir jie negali įtakoti turto vertės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo T. V. apeliacinis skundas tenkintinas.
Atsakovės S. V. apeliacinis skundas netenkintinas
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl ieškovo T. V. apeliacinio skundo
Apeliantas mano, jog padalyti po lygiai UAB „Savaja“ akcijas yra netikslinga.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas sprendime nurodė, kad santuokos metu šalys įgijo UAB „Savąja“ 100 vnt. 10 000 Lt vertes akcijų, kurios vadovaujantis jungtinės nuosavybės padalijimo principu priteistinos kiekvienam iš sutuoktinių natūra po 50 vienetų 5 000 Lt sumai.
Pirmiausia pažymėtina, kad nors turtas įgytas santuokos metu laikomas bendra jungtine nuosavybe, UAB „Savąja“ akcijas įgijo atsakovė, nes ji buvo vienintelė bendrovės steigėja, akcininkė bei direktorė (t. 1, b. l. 21–23). Byloje nėra duomenų, kad apeliantas dalyvavo šios įmonės veikloje, nėra nustatyta, jog verslo idėjos, įmonės vystymo strategija ir įmonės valdymas priklausė ne tik atsakovei, tačiau ir ieškovui (CPK 178 straipsnis).
Antra, priteisus 50 vnt. įmonės akcijų, kyla pagrįstų abejonių, ar apeliantas galės valdyti įmonę, kadangi jis neturi verslo patirties, nėra įmonės veiklos strategijos žinovas, be to, ieškovą su įmone sieja priešiški santykiai, nes, kaip jis pats nurodo, ruošiasi kreiptis į teismą su ieškiniu dėl įsiskolinimo jam priteisimo, t. y. dėl lėšų, sumokėtų už UAB „Savaja“ Kredito unijai Memelio taupomoji kasa išieškojimo iš įmonės.
Trečia, visų svarbiausių sprendimų priėmimui pagal Akcinių bendrovių įstatymą reikalinga visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavusių asmenų balsų dauguma, t. y. daugiau negu ½, o atsižvelgiant į apeliantų asmeninius santykius, į tai, kad įmonė apeliantui skolinga, priimant sprendimus, akivaizdu, kad niekada nebus pasiektas konsensusas, nes kiekviena šalis valdys po 50 procentus akcijų.
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
Pagal teismų praktiką prioritetiniu bendraturčių ginčams išspręsti laikomas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės ir aiškiai apibrėžto santuokinio turto kiekvienam sutuoktiniui perdavimas. Nagrinėjamu atveju kolegija įsitikinusi, jog vienos įmonės akcijų padalijimas tarp šalių ir to rezultatas – jų valdymas bendrosios dalinės nuosavybės teise, neabejotinai iššauks papildomus ginčus tarp šalių dėl įmonės veiklos strategijos bei tikslų.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas svarbias aplinkybes, kolegija mano, kad natūra abiems sutuoktiniams turto padalyti neįmanoma, todėl turi būti parinktas turto padalijimo būdas – akcijas priteisiant atsakovei, ją įpareigojant sumokėti ieškovui 5 000 Lt kompensaciją už jo dalį turte.
Esant nurodytoms aplinkybėms Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-12 sprendimo dalis dėl UAB „Savaja“ akcijų padalijimo pakeistina priteisiant S. V. 100 vienetų 100 Lt nominalios vertės UAB „Savąja“ akcijų už 10 000 Lt, įpareigojant S. V. sumokėti T. V. 5 000 Lt kompensaciją už jo dalį šiame turte.
Dėl atsakovės S. V. apeliacinio skundo
Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovo nuteisimas už nusikaltimą sąlygojo santuokos iširimą. Be to, atsakovė teigia, kad ieškovas buvo neištikimas, todėl, jos manymu, santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovo kaltės. Kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, mano, jog šios apeliantės pateiktos aplinkybės ne iki galo atitinka tikrovę.
Pirmiausia pažymėtina, kad nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovas nesirūpino šeima ir jos gerove. Jam pareiškus ieškinį, atsakovė priešieškinyje (t. 1, b. l. 84–86) užsiminė apie ieškovo nuteisimą, bet tikrąją santuokos iširimo priežastimi nurodė neištikimybę atsakovei. Šiai situacijai svarbu tai, jog apylinkės teisme nesurinka jokių įrodymų apie atsakovo neištikimybę, priešingai, teisme liudytoja I. Š. (kaimynai, su kuriais bendravo V. šeima) patvirtino, kad po S. V. išėjimo iš namų 2011 m. gruodžio mėn., ieškovas labai pergyveno ir norėjo išsaugoti šeimą. Bylos duomenimis atsakovė pati išsikėlė iš jam priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), atsakovės žodžiais „ji paliko šeimą“ (t. 1, b. l. 84). Kitas svarbus aspektas yra tas, kad apeliantė nei antrajame priešieškinyje (t. 2, b. l. 51–53), nei apeliaciniame skunde net neneigia ieškovo pateiktų duomenų apie jos sugyventinį ir jų tarpusavio santykius. Negalima nepaminėti ir to, kad ieškovas 2012 m. gegužės mėn. buvo atsakovės sugyventinio Ž. A. (ieškovo teigimu sugyventiniui buvo nustatytas l,25 promilės girtumas) užpultas (sumuštas), be to, atsakovei tuo metu buvo nustatytas 2,21 promilės girtumas (t. 2, b. l. 14, 15). Paminėtina ir tai, kad liudytojas V. K. (kaimynas) patvirtino, kad labai dažnai, kai T. V. dirbdavo, jų namuose vykdavo pobūviai.
CK 4.60 straipsnio 3 dalis numato prezumpciją – sutuoktinio kaltę, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą. Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylų skyriaus teisėju kolegija 2007 m. gegulės 2 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007 išaiškino, jog CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.
Teisėjų kolegija mano, jog apylinkės teismas, įvertinęs įrodymus, susijusius su ieškovo ir atsakovės įrodinėjamomis aplinkybėmis, kurios, jų teigimu, patvirtina kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, pagrįstai nusprendė, jog veiksmai, už kuriuos ieškovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas baudžiamuoju įsakymu, nebegalėjo turėti jokios įtakos faktiškai jau iširusiai santuokai. Be to, abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, todėl pagrįstai apylinkės teismas padarė išvadą, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliems ir pasitikėti vienas kitu, todėl teisingai konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl vaiko išlaikymo dydžio
Atsakovė teigia, kad iš ieškovo turi būti priteistas 500 Lt išlaikymas. Be to. ji mano, kad teismas savo noru, be jos konkrečiai suformuotos pozicijos galėjo vaikui priteisti išlaikymą vienkartine pinigų suma.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010 nurodė, kad argumentai, kad išlaikymo dydis negali būti mažesnis kaip viena minimali mėnesinė alga pagal CK 6.461 straipsnio 2 dalį, ir kad ši norma taikytina vaiko išlaikymo institutui, nepagrįsti. Visų pirma, minimalaus išlaikymo vaikui dydžio nenustatymas nelaikytinas įstatymo spraga. Taigi įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Minėtas reglamentavimas reiškia, kad gali būti priteistas ir mažesnis išlaikymo dydis, negu teismo nustatytas orientacinis kriterijus. Bylos duomenimis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas buvo parduotas varžytynėse, kadangi buvo įkeistas atsakovės įmonės kreditui užtikrinti (kreditas tuo metu nebuvo grąžintas), be to, ieškovas grąžino už atsakovės valdomos įmonės UAB „Savąja“ kredito unijai Memelio taupomajai kasai skolą bei gražino kitus įsiskolinimus (CPK 178 straipsnis, CPK 314 straipsnis) (t. 4, b. l .92–99). Todėl nepagrįstas atsakovės argumentas, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių turimų iš turto perleidimo lėšų išleidimą. Remiantis bylos duomenimis matyti, jog ieškovas iš likusių po nekilnojamojo turto perleidimo pinigų išlaiko dukrą. Sutiktina su apeliantu, kad jis objektyviai negali teikti vaikui didesnį išlaikymą, nes teikiant didesnį išlaikymą, ateityje nebeturės pajamų šaltinio išsilaikyti pačiam. Įvertinusi bylos duomenis apie ieškovo turtinę padėtį kolegija mano, jog apylinkės teismas teisingai priteisė iš ieškovo po 450 Lt per mėnesį išlaikymą vaikui.
Taipogi pažymėtina, kad atsakovė negalės iš jos nurodomos vienkartinės išlaikymo pinigų sumos įsigyti nekilnojamąjį turtą, nes už jos deklaruojamus 49 000 Lt realiai nėra galimybės nupirkti kad ir vieno kambario buto. Be to, pažymėtina, kad atsakovė teigia, jog neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, aiškina, kad jos pajamos yra labai mažos, todėl šiuo atveju yra akivaizdu, kad viena, be ieškovo pagalbos atsakovė negalės išlaikyti vaiko.
Pabrėžtina, kad atsakove reiškia naują reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo vienkartine pinigų suma, kuris visiškai neatitinka vaiko interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje 2010-05-20 nutartyje Nr. 3K-P-186/2010 pažymėjo, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai.), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Atsakovė pozicijos dėl galimos vaiko išlaikymo formos neišdėstė nei atsiliepime į ieškinį, nei priešieškinyje, nei teismo posėdžio metu, tuo pačiu paaiškindama, kad jos darbo užmokestis siekia tik 200 Lt ir jai būtinas vaiko tėvo mokamas išlaikymas, tuo pačiu reikalaudama vaikui skirtą išlaikymą mokėti į vaiko sąskaitą, kad būtų galimą šiais pinigais pasinaudoti (teismas priėmė nutartį įpareigoti atsakovą mokėti išlaikymą į vaiko sąskaitą, su šia nutartimi ieškovas sutiko). Tokiu būdu, teismas teisingai išsprendė ginčą dėl išlaikymo vaikui, remdamasis byloje surinkta medžiaga.
Teismas negalėjo ir negali priteisti vaikui išlaikymą vienkartine pinigų suma, nes tai neatitiko ir neatitiks vaiko interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas išlaikymą reglamentuojančias materialinės teisės normas, savo jurisprudencijoje yra, be kita ko, konstatavęs, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą patenkinti vaikų poreikius, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Atsakovė šiuo metu nurodo, kad jos pajamos sudaro 200 Lt (UAB „Savaja“ direktorė) bei 479 Lt (UAB „Zilaksa“ direktorė). Akivaizdu, kad iš turimų pajamų atsakove pati, be ieškovo pagalbos, negalės užtikrinti visų vaiko poreikių.
Dėl turto pripažinimo bendra jungtine nuosavybe
Atsakovė teigia, kad teismas buvo nepakankamai aktyvus ir nepadėjo atsakovei surinkti įrodymų, kad butas buvo iš esmės pagerintas santuokos metu.
Atkreiptinas dėmesys, jog kaip yra paminėta anksčiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje 2010-05-20 nutartyje Nr. 3K-P-186/2010 nurodė, kad teismo pareiga būti aktyviam derinama su šalių lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl teismas, įvertinęs byloje surinktas aplinkybes, būdamas aktyvus, neturi pažeisti šalių rungimosi principo ir vykdyti šalies pareigą pagrįsti sutikimą ar nesutikimą su ieškiniu.
Byloje atsakovė pateikė duomenis apie atliktą bute remontą, jo vertę. Atsakovė pateikė teismui turto sąrašą, kuriame nurodyta, kad bute buvo pakeista elektros instaliacija už 1 000 Lt, vamzdynai už 1 500 Lt, bei kiti darbai – iš viso už 25 000 Lt (t. 2, b. l. 127). Paminėtina, kad atsiliepime į priešieškinį ieškovas taipogi nurodė, kad „šiems tikslams pasiekti buvo panaudota apie25 000 Lt; kita paskolos dalis buvo panaudota baldų ir buitinės technikos pirkimui bei kitiems šeimos poreikiams tenkinti“. CPK 182 straipsnyje nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CK 187 straipsnis). Taigi abi šalys pripažino, kad buto remontui buvo išleista apie 25 000 Lt, todėl laikytina, kad šis faktas yra nustatytas ir jo įrodinėti nereikia.
Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, sprendžiant ginčus dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendra jungtine nuosavybe, nustatytinos trys svarbios aplinkybės: kad turtas pagerintas santuokos metu, kad turtas pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, ir kad turtas pagerintas iš esmės. Pirmosios dvi aplinkybės šalių neginčijamos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinio asmeninės nuosavybės pripažinimo bendra daline nuosavybe, nurodė, kad asmeninio sutuoktinio turto pagerinimas iš esmes yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Spręsdamas dėl esminio pagerinimo, teismas turi atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, įvertinant tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-15 nutartis Nr. 3K-3-126/2006). Pažymėtina, kad buto vidutine rinkos vertė 2012 m .rugpjūčio mėn. valstybės įmonės Registrų centro duomenimis buvo 122 000 Lt, mažesnė, negu įkeičiant turtą Kredito unijai Memelio taupomoji kasa (180 000 Lt). Butas buvo parduotas už 140 000 Lt. Kitų įrodymų, pagrindžiančių savo poziciją, atsakovė nepateikė. Bylos duomenys pagrindžia, jog bute nebuvo daromas pertvarkymas, rekonstrukcija ar kapitalinis remontas, tai reiškia, kad butas nebuvo iš esmės pagerintas, kadangi bute buvo padarytas einamasis remontas, todėl atsakovės reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovė neišaiškino tikrosios asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertės, įvertinant tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje. Paminėtina ir tai, kad byla buvo nagrinėjama ilgą laiko tarpą, buvo nei vienas parengiamasis ir teismo posėdžiai, tačiau atsakovė savo pozicijos nepagrindė, nes akivaizdu, kad buto remonto vertė nebuvo esminė.
Atsakovė neteisingai vertina jos paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (nutartis Nr. 3K-3-331/2012), kadangi šios bylos faktinės bylos aplinkybės neatitinka paminėtoje byloje esamoms aplinkybėms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė: „Kasacinis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog butas, įgytas šalims gyvenant kartu ir ūkį tvarkant bendrai bei iš esmės pagerintas santuokos metu. Konstatavus, kad jungtinės veiklos sutartis šalių sudaryta nuo 1991 metų, spręstina, jog 1991–1993 metais sumokėtų įmokų pagrindu ieškovė įgijo dalinę nuosavybę į ginčo butą jungtinės veiklos pagrindu“. Minėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-331/2012 kontekste pripažįstant, kad butas buvo bendra daline nuosavybe(per jungtinės veiklos prizmę pagal galiojusį 1964 m. civilinį kodeksą), buto apdaila buvo pripažinta esminiu šio turto pagerinimu. Nagrinėjamu atveju, butas buvo ieškovo asmeninė nuosavybė, ir bute nebuvo atlikta visa apdaila, bei remonto vertė nebuvo esminė, palyginus su ieškovui priklausančio asmeninės nuosavybės teise buto verte.
Apibendrinusi šiuo klausimu argumentus teisėjų kolegija mano, jog apylinkės teismas šį klausimą išsprendė pagrįstai ir teisėtai.
Dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo
Atsakovė teigia, kad buitinė technika ir spintos laikomos nekilnojamojo turto pagerinimu. Kolegija nesutinka su šia išvada, nes buitinė technika ir spintos yra kilnojamieji daiktai, kurie yra atskiriami nuo buto, ir jie negali įtakoti turto vertės. Šiuos daiktus galima išimti ir išmontuoti. Šiuos daiktus asmenys dalijo kaip kilnojamąjį turtą. Šių daiktų vertė nebuvo 20 000 Lt, kaip šiuo metu nurodo atsakovė. Savo turto sąraše atsakovė nurodė: sieninė koridoriaus spinta — 1 500 Lt, virtuvinis — 2 000 Lt, buitinė technika – 8 000 Lt, vonia-tualetas – 3 500 Lt, iš viso 13 450 Lt.
Akivaizdu, kad daiktai susidėvi ir amortizuojasi. Daiktai pagal šalių paaiškinimus buvo įsigyti 2009 m., todėl akivaizdu, kad daiktų kaina yra mažesnė, negu jų įsigijimo metu (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į daiktų nusidėvėjimą nustatė daiktų kaina 10 000 Lt, su tuo kolegija sutinka.
Visiškai nepagrįstas yra atsakovės argumentas dėl kompensacijos už daikto pagerinimą. Daikto pagerinimai – remontas sudarė 25 000 Lt, tą pripažįsta abi šalys. Šiuo atveju nekilnojamasis daiktas buvo dėl skolos parduotas, nes kaip minėta anksčiau, dėl UAB „Savąja“ įsipareigojimų nevykdymo butas buvo pardavinėjamas varžytynėse ir parduotas atsakovo pasiūlytam pirkėjui, nes vėl gi visiems yra žinoma ir nereikia įrodinėti, kad daiktai varžytynėse, ypač šiuo sunkiu ekonominiu metu, parduodami už mažesnę kainą. Svarbu paminėti, kad šiais pagerinimais ieškovas negali pasinaudoti, kadangi butas buvo priverstinai parduotas. Visa tai suponuoja išvadą, kad apeliantės prašymas yra nepagrįstas.
Išanalizavusi ir įvertinusi duomenų bei argumentų visetą teisėjų kolegija mano, jog atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas jį pakeisti, todėl ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas priteisiant S. V. 100 vienetų 100 Lt nominalios vertės UAB „Savąja“ akcijų už 10 000 Lt, įpareigojant S. V. sumokėti T. V. 5 000 Lt kompensaciją už jo dalį šiame turte (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Skundžiamu sprendimu iš atsakovės buvo priteistas 3 026 Lt žyminis mokestis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas nutartimi iš dalies atleido atsakovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (2012-11-13 nutartis).
Apylinkės teismas, priimdamas tokį procesinį sprendimą, atsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį.
CPK 96 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Nors šiame straipsnyje nekalbama apie proceso šalį, kuri buvo iš dalies atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, manytina, kad ši norma turi būti aiškinama plačiąja prasme, o būtent, kai abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo iš dalies atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Toks šios teisės normos aiškinimas atitinka teisingumo principą ir CPK 83 straipsnio 3 dalies paskirtį. Esant minėtam reglamentavimui kolegija mano, kad apylinkės teismas ne iki galo tinkamai šį klausimą išnagrinėjo, todėl apylinkės teismo sprendimo dalis dėl 3026 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės naikintina.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovo apeliacinį skundą surašiusiai šaliai.
Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jo sumokėti advokatui 1 000 Lt (t. 4, b. l. 73) už apeliacinio skundo surašymą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.10 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio, todėl, tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimą pakeisti priteisiant S. V. 100 vienetų 100 Lt nominalios vertės UAB „Savąja“ akcijų už 10 000 Lt, įpareigojant S. V. sumokėti T. V. 5 000 Lt kompensaciją už jo dalį šiame turte bei nepriteisiant iš atsakovės 3026 Lt bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio.
Priteisti ieškovui T. V. iš atsakovės S. V. 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.