Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai iš nuteistojo V. D. (V. D.) baudžiamojoje byloje Nr. 1A-72-449/2024.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu V. D. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 292 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. D. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams ir 10 (dešimt) dienų. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas V. D. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. spalio 11 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, valstybės naudai konfiskuota iš V. D. automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti suma – 3 970 EUR. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, valstybės naudai konfiskuota iš V. D. ir O. D. po 250 EUR kaip nusikalstamos veikos rezultatą

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuteistųjų O. D. ir V. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe; kita nuosprendžio dalis nepakeista; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti išieškojimo iš nuteistojo V. D. į valstybės biudžetą paliktas nenagrinėtas.

3. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. gegužės 29 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 160 EUR, už advokatės Danutės Kisinienės suteiktą V. D. valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

4. Atsiliepimų į teikimą negauta.

Teikimas atmetamas.

5. BPK 361 straipsnio 2 dalies pagrindu, nuosprendį priėmęs teismas turi teisę, be kita ko, priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas (BPK 362 straipsnio 4 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ne tik priimant nuosprendį, bet ir nuosprendžio vykdymo metu, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017).

6. Vilniaus apygardos teismui pateiktoje 2023 m. gruodžio 22 d. pažymoje Nr. APD-2023-17274 nurodyta, kad, vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 14.3.1 punktu, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 160 EUR. Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta teisėjų kolegijai jau išėjus priimti sprendimo, t. y. jau po teismo posėdžio, kuriame buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, be to, proceso dalyviai neturėjo galimybės su ja susipažinti ir dėl jos pasisakyti, todėl prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos dėl išlaidų už V. D. suteiktą teisinę pagalbą Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paliktas nenagrinėtas.

7. BPK 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisė į nemokamą teisinę pagalbą įstatymo nustatytą tvarka. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

8. Teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje, įskaitant ir privalomą gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacinio proceso tvarka (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiais atvejais asmuo, kuriam privalomai reikalingas gynėjas, negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti asmens teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Pažymėtina, jog teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, išaiškinta, jog turi būti atsižvelgiama ir į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Taigi, teismui yra nustatyta teisė, bet ne pareiga išieškoti iš įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas bei jų dydį, o teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje šį klausimą sprendžia atsižvelgdamas į individualias, byloje nustatytas aplinkybes.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 30 d. pranešimu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrių prašant parinkti nuteistajam V. D. gynėją (4 t., b. l. 70). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius 2023 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. (10.1 Mr) KTS-2023-06989 informavo, jog nuteistąjį V. D. ginti yra parinkta advokatė Danutė Kisinienė (4 t., b. l. 72). Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nuteistajam V. D. paskirta advokatė Danutė Kisinienė (4 t., b. l. 73), kuri dalyvavo nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme kaip V. D. gynėja (4 t., b. l. 83-88). Taigi advokatė patyrė darbo ir laiko sąnaudas, dėl to turi būti sprendžiamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo klausimas.

10. Šiuo atveju gynėja V. D. skirta vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi, gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir skirtas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo V. D. valios. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matoma, kad byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal, be kita ko, nuteistojo ir jo advokato apeliacinius skundus – Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžiu skųstas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendis pakeistas panaikinant nuosprendžio dalį, kuria nuteistųjų O. D. ir V. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe. Pažymėtina, kad baudžiamoji byla nėra didelės apimties, t. y. keturi tomai, apeliacine tvarka išnagrinėta vieno posėdžio metu, neatliekant įrodymų tyrimo, kurio metu gynėja iš esmės palaikė nuteistojo ir jo gynėjo iniciatyva pateiktų apeliacinių skundų reikalavimus (4 t., b. l. 85). Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančiu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos „Sodra“ išrašu bei baudžiamosios bylos duomenimis, duomenų dėl V. D. esamos turtinės padėties stabilumo nėra, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta ne tik 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri apsunkina jo galimybes ateityje gauti pajamas, bet ir automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos – 3 970 EUR – konfiskavimas bei 250 EUR konfiskavimas kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei priteisimas iš nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš V. D. nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 361, 362 ir 364 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus teikimą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.