- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- e2-11796-522/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- R. D.
- Advokatai
- Irmantas Čičiurka
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin
atsakovui ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui R. D. dėl 2018 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, MB „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia 2018 m. kovo 29 d. pirkimo pardavimo sutartį nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją – įpareigojant atsakovą grąžinti sumokėtus 3005 Eur ieškovo naudai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pareiškime ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. kovo 29 d. gavo elektroniniu paštu iš atsakovo pasiūlymą pirkti automobilį. Su pasiūlymu jis sutiko. Tarp ieškovo ir atsakovo atsirado sutartiniai pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai. Kadangi ieškovas ir atsakovas buvo susitarę dėl galutinės automobilio „Peugeot 407“ kainos iki 3100 Eur, ieškovas sumokėjo atsakovui už jo atsiųstas ieškovui sąskaitas, o būtent už automobilio nupirkimą, parvežimą, detales, dujų įrangą ir atsakovo darbą. Viso ieškovas atsakovui sumokėjo 3005 Eur. Atsakovo prašymu, ieškovas dalį, mokėjimų atliko į atsakovo sutuoktinės asmeninę banko sąskaitą. 2018 m. liepos 30 d. paaiškėjo, kad galutinė automobilio kaina bus 4500 Eur. Ši kaina paaiškėjo tik 2018 m. liepos 30 d., dėl jos šalys nesitarė. 2018 m. liepos 30 d. ieškovas atsakovą informavo apie atsisakymą pirkti automobilį už 4500 Eur ir prašė grąžinti 3005 Eur, o automobilį pasilikti sau. Atsakovas nesutiko ir pradėjo nesąžiningai reikalauti grąžinti jam 1500 Eur už nebūtą sandorį. Už 4500 Eur sumą ieškovas šio modelio automobilio ir tokių metų pagaminimo tikrai nebūtų pirkęs. Atsakovas, neatskleisdamas ieškovui visos informacijos apie parduodamą automobilį, bei atlikęs perteklinius šio remonto darbus, pažeidė savo, kaip pardavėjo, pareigas. Ieškovas su MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokių teisinių sutartinių santykių, todėl atsakingas yra tik atsakovas asmeniškai. Iki bylos pradėjimo nagrinėti iš esmės, atsakovui grąžinus 3005 Eur, ieškovas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas R. D. atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu jam kaip fiziniam asmeniui nesutinka, kadangi sutartis dėl automobilio pirkimo ir jo remonto buvo sudaryta su MB „(duomenys neskelbtini)“, o jis veikė tik kaip atstovas. Sąskaitos - faktūros buvo išrašomos MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir pavedimai buvo daromi į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. MB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę vykdyti teisėtą veiklą, įstatymai veiklos pobūdžio neriboja. Pinigai pagal susitarimą buvo grąžinami dalimis ir jau yra grąžinta visa 3005,00 Eur suma.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Išnagrinėjus bylą iš esmės, taip pat įvertinus ieškovo ir atsakovo teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, darytina išvada, kad byloje iš esmės kilo ginčas tik dėl to, kas yra atsakingas pagal 2018 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir yra tinkamas atsakovas byloje. Ieškovas teigia, kad sutartį jis sudarė su atsakovu, parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo keisti nepageidavo. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad sutartis buvo sudaryta su MB „(duomenys neskelbtini)“, todėl ieškinys jam pareikštas nepagrįstai.
Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012). Taigi, ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014)
Įvertinęs ieškovo ir atsakovo argumentus, išanalizavęs į bylą pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad 2018 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas sudarė su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, MB „(duomenys neskelbtini)“ ir būtent jis yra atsakingas pagal sutartį. Tai, kad pagal sutartį yra atsakinga MB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina PVM sąskaitos - faktūros, kurios yra išrašytos MB „(duomenys neskelbtini)“ ir skirtos ieškovui, bei ieškovo įvykdyti bankiniai pavedimai į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. O būtent, MB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. balandžio 3 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 1150,00 Eur sumai už automobilio Peugot 407 pirkimą, kuri ieškovo apmokėta 2018 m. balandžio 4 d., pinigus pervedant į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (el. b. t. 1, b. l. 41), taip pat 2018 m. liepos 19 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 843,00 Eur sumai už automobilio detales ir tarpininkavimo paslaugas, kuri vėlgi buvo apmokėta 2018 m. liepos 19 d. į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (el. b. t. 1, b. l. 44). Taip pat ieškovas 2018 m. liepos 11 d. pervedė 474,33 Eur už automobilio dalis į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (el. b. t. 1, b. l. 40). Taigi didžiąją dalį sumos, t. y. 2467,33 Eur iš 3005 Eur, ieškovas pervedė būtent į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Be to, nors ieškovas ir teigia, kad sutartį sudarė su atsakovu, o ne su MB „(duomenys neskelbtini)“, o darydamas bankinius pavedimus nesigilino į tai, kam jie atliekami, tokią jo poziciją paneigia ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. pranešimas/prašymas (el. b. 2 t., b. l. 59). Pirmiausiai pažymėtina, kad pranešimas yra adresuotas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. D., o ne R. D., kaip fiziniam asmeniui. Pranešimo/prašymo tekste nurodoma, kad „Jūs pasiūlėte Klientui įsigyti iš Jūsų įmonės per aukcioną, aukščiau apibūdintą automobilį“. Taigi darytina išvada, kad ieškovas suprato, kad sutartį sudarė būtent su MB „(duomenys neskelbtini)“. Sutarties sudarymo faktą su MB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina dar ir tai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė pinigų grąžinimą ieškovui už automobilį Peugot 407 (el. b. 2 t., b. l. 78). Vien tai, kad ieškovas automobilio pirkimo ir remonto metu bendravo su atsakovu, nepaneigia to fakto, kad sutartis buvo sudaryta MB „(duomenys neskelbtini)“, o su atsakovu buvo bendrauta kaip su MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu.
Iš ieškovo ir jo atstovo teismo posėdžio metu išsakytos pozicijos, galima daryti išvadą, jog ieškovas atsakovu pasirinko R. D. kaip fizinį asmenį, o ne MB „(duomenys neskelbtini)“ vien dėl to, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ gali būti nemoki, jos veikla nėra aiški, ir pan. Teismas pažymi, kad sutartinė atsakomybė kyla ir yra taikoma ne pagal tai, kas gali atsiskaityti pagal sutartį, o kas privalo tai padaryti.
Galiausiai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas, kaip trečiojo asmens atstovas, įrodė, kad tarp ieškovo ir MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susitarimas dėl 3005 Eur sumos už automobilio nupirkimą ir remontą grąžinimo dalimis per tris mėnesius, su kuriuo ieškovas sutiko (el. b. 2 t., b. l. 68). Iš pridėtų bankinių pavedimų matyti, kad kaip ir buvo susitarta, 2018 m. rugsėjo 21 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė ieškovui 1005,00 Eur. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO, ieškovo ieškinys teisme gautas 2018 m. rugsėjo 20 d., o priimtas 2018 m. rugsėjo 25 d., todėl nepagrįstas yra ieškovo teiginys, kad tik pateikus ieškinį teismui, MB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo grąžinti pinigus už automobilį, kadangi dėl grąžinimo dalimis šalys susitarė dar 2018 m. rugpjūčio 22 d. Be to, kaip matyti iš pateikto susirašinėjimo elektroniniais laiškais, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nepavyko sudaryti taikos sutarties, kadangi ieškovas vėlgi norėjo sudaryti taikos sutartį tik su atsakovu kaip fiziniu asmeniu, o ne su pagal sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas sprendžia, kad atsisakymas sudaryti taikos sutartį nurodytais motyvais buvo nepagrįstas, kadangi kaip jau buvo minėta pagal sutartį buvo atsakinga MB „(duomenys neskelbtini)“, o ne atsakovas.
CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Taigi, ieškovui nesutikus pakeisti atsakovą, byla tokio atstovo atžvilgiu nenutraukiama, bet ieškinys prieš jį atmetamas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti pagal sutartį, t. y. netinkamam atsakovui, todėl yra atmestinas.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.