Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovo RUAB „Vėtrūna“ atstovui M. A., atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei R. B., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės RUAB „Vėtrūna“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-742-199/2014 pagal ieškovės RUAB „Vėtrūna“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys UAB „Archiplanas“, VŠĮ Lietuvos verslo paramos agentūra dėl skolos priteisimo už atliktus statybos rangos darbus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką vykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2010). Taigi šalių sutartyje sutartos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis nevykdoma arba netinkamai vykdoma. Šiuo atveju, nors ieškovas savo reikalavimą priteisti skolą už atliktus statybos rangos darbus kildina iš 2008-09-01 Statybos rangos sutarties Nr. 201-2-1747 ir/ar 2011-06-10 Statybos rangos sutarties Nr. 201-2-645, akivaizdu, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl ieškovo teisės į sutartyje numatytus delspinigius. Kaip minėta, delspinigiai yra sutartinės atsakomybės forma, o ši gali atsirasti tik esant visų šių sąlygų visetui – neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), priežastinio ryšio (CK 6.247 str.), bei žalos (nuostoliai) (CK 6.249 str.), kurių egzistavimą turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.), o kai neįrodyta bent vieną iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.Pabrėžtina, kad atsakovas visada laiku vykdė savo finansinius įsipareigojimus, o ieškovo nurodytų sąskaitų neapmokėjo nustatytu laiku, pasinaudodamas jam Civilinio kodekso suteiktomis teisėmis, kaip prievolės įvykdymo sustabdymas (CK 6.58 str.) ir/ar daikto sulaikymas (CK 6.59 str.). Ši teisė buvo aptarta ir šalių sudarytose sutartyse. 2008-09-01 Statybos rangos sutarties 10.3.2 punktas Rangovui suteikė teisę sustabdyti statybos darbų apmokėjimą iki nustatytų statybos darbų defektų pašalinimo. 2011-06-10 Statybos rangos sutarties Nr. 201-2-645 punkte taip pat buvo numatyta Užsakovo teisė nemokėti už darbus, jeigu dėl Rangovo kaltės per Užsakovo nurodytą terminą nepašalinti atliktų darbų trūkumai.Ieškovas 2012-01-23 raštu Nr. S-238 kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas nedelsiant atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus ir sumokėti atitinkamai palūkanas/netesybas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, o atsakovas, atsakydamas į šį ieškovo reikalavimą, aiškiai ir nedviprasmiškai 2012-02-10 raštu Nr. (A27V128)-R754 pareiškė savo nuomonę dėl ieškovo paskaičiuotų palūkanų ir delspinigių ir nurodė, kad delspinigiai neturėtų būti skaičiuojami ir neturėtų būti reikalaujama iš Kauno miesto savivaldybės administracijos juos apmokėti, kadangi atsiskaitymas yra sustabdytas, kol VšĮ Lietuvos verslo ir paramos agentūra atlieka tyrimą dėl ieškovo sutarties pažeidimų. Taigi, ieškovas, įskaitymą atliko žinodamas atsakovo poziciją, jog jis kategoriškai nesutinka su priskaičiuotais delspinigiais, todėl būdamas rūpestingas ir apdairus savo teises turėjo ir galėjo apginti tinkamai ir laiku. Atsakovas 2012-03-30 raštu Nr. (A27V28)-R-1536 taip pat informavo, kad iki šiol Rangovas nėra galutinai pabaigęs kai kurių Kauno pramogų ir sporto rūmų statybos darbų ir nepašalinę statybos bei eksploatacijos metu paaiškėjusių defektų. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas neskundė nei vieno iš aukščiau nurodytų raštų, todėl laikytina, kad sutiko su Kauno miesto savivaldybės administracijos pozicija dėl UAB „Vėtrūna“ priskaičiuotų palūkanų/delspinigių nepagrįstumo bei dėl mokėjimų sustabdymo, įtakoto paties ieškovo veiksmų.Šiuo atveju, ieškovas neatliko darbų tinkamai ir laiku, kaip tai buvo įsipareigojęs sutartyje, todėl Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pagrįstai sustabdė mokėjimus. Priešingai, Kauno miesto savivaldybės administracija neatidėliodama ir pirma sutartyse nustatyto termino vykdė savo atsiskaitymus už Rangovo atliktus darbus. Kaip matyti iš pateiktų sąskaitų faktūrų ir išrašų apie atliktus mokėjimus, iki 2011-08-01 išrašytas sąskaitas-faktūras (VET Nr. 3464, 3491, 3954, 4388, 4389, 4281, 4500, 4510, 4410, 4521, 4795, 4586, 5102, 5109, 4795, 5348, 5349, 5249, 5210, 5767, 5768, 5771, 5772, 5773, viso už 81.578.130,02 Lt) apmokėdavo vidutiniškai per 8,5 dienas, nors kaip minėta, Statybos rangos sutartyse buvo numatytas daug ilgesnis atsiskaitymo terminas, t.y. 90 dienų ir 4 mėn. Taigi, atsakovas visada vykdė savo prisiimtus finansinius įsipareigojimus laiku, išskyrus ieškovo nurodytas sąskaitas-faktūras dėl objektyvių, ne nuo atsakovo valios priklausiusių aplinkybių o, priešingai dėl ieškovo kaltės, kadangi VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, atlikusi patikrą objekte, nustatė eilę neatitikimų, todėl atsiskaitymas buvo laikinai pristabdytas. Pažymėtina ir tai, kad 2008-09-01 sutarties Nr. 201-2-1747 5.4 punktas numatė, kad už darbus apmokama tik po to, kai Rangovas ištaiso Darbų, ir kitus Užsakovo, Techninio prižiūrėtojo ir /ar Projektuotojo nurodytus defektus. 2011-06-10 sutarties Nr. 201-2-645 10.1 punktas numatė, kad Užsakovas turi teisę nemokėti už darbus, jei dėl Rangovo kaltės per Užsakovo nurodytą terminą nepašalinti atliktų darbų trūkumai. Todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas neturėjo teisės sulaikyti mokėjimų, nes tokiu atveju būtų paneigiama atsakovo teisė gauti kokybiškai ir laiku atliktus darbus. Kaip ne kartą pažymėjome, darbų atlikimas tinkamai ir laiku buvo esminė sutarties sąlyga, nes nuo to priklausė, ar įvyks Europos vyrų krepšinio čempionatas. Ieškovui buvo gerai žinoma, kad darbai buvo priiminėjami susiklosčius kritinei situacijai ir kilus potencialiai grėsmei, kad dėl vėluojančių darbų gali neįvykti Europos vyrų krepšinio čempionato renginiai Kauno „Žalgirio" arenoje dėl ko būtų padaryta didelė žala viešajam interesui. Faktą, kad darbai buvo priiminėjami, nelaukiant trūkumų pašalinimo, patvirtina ir statinio techninę priežiūrą vykdžiusios UAB „Ekspertika“ Kauno pramogų ir sporto rūmų nepilnai užbaigtų statybos darbų ir statinio perdavimo užsakovui procedūrų vykdymo įvertinimas.Teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, kad nors šioje byloje ieškovas ir prašo priteisti 85.483,98 Lt skolą už atliktus statybos rangos darbus, tačiau akivaizdu, kad jis prašo priteisti ieškovo priskaičiuotus delspinigius ir palūkanas, tai patvirtina ieškovo pateikta palūkanų ir delspinigių paskaičiavimo pažymą bei PVM sąskaitos-faktūros serija Nr. 6555 ir Nr. 6644 - bendrai 85.483,98 Lt sumai, iš kurių matyti, kad tai palūkanos už neapmokėtas faktūras už laikotarpį nuo 2011-10-30 iki 2011-12-31 ir palūkanos už neapmokėtas faktūras už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-02-29. ieškovo teisė į ieškinį atsirado būtent nuo sąskaitų išrašymo dienos (2011-08-11 bei 2011-08-31) kaip ir buvo aptarta Sutartimi. Taigi, šešių mėnesių ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo sąskaitų išrašymo dienos, bet ne vėliau kaip nuo minėto rašto (Nr. (A27V128)-R754) gavimo dienos t.y. 2012-08-10, todėl Kauno apylinkės teismas šioje byloje pagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ir ieškinį šiuo pagrindu atmetė.Kaip teisingai nurodė teismas, apeliantas neteisingai paskaičiavo delspinigius. Be to, kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatytas šalių susitarimu, o jeigu jo nėra, - kitokį negu nustatytas CK 6.54 straipsnyje. Antra, kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs. Tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, priimdama nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-460/2010. Taigi, ieškovas nepasinaudojo įmokos atsisakymo teise, nes priėmė atsakovo mokėtas įmokas. Pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, apmokėdama sąskaitas, aiškiai nurodė, kurią sąskaitą ir už kokius darbus ji apmoka. Taigi, ieškovas privalėjo atsisakyti priimti Kauno miesto savivaldybės administracijos pervestą įmoką, kurioje aiškiai nurodyta, už kurią ieškovo pateiktą sąskaitą atsiskaito atsakovas, jeigu jis laikė, kad pirmiausia turėjo būti sumokėti delspinigiai ir palūkanos, kurių mokėjimo terminas jau suėjęs. Pasielgęs priešingai, ieškovas neturėjo teisės įmokų paskirstyti jo nurodytu CK 6.54 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, jog nors ieškovas nurodo, kad jis iš atsakovo gautas įmokas pagal CK 6.54 straipsnyje nustatytą tvarką, t.y. pirmiausia išskaitydamas delspinigius ir palūkanas, o tik vėliau pagrindinę skolą, bet iš atsiskaitymų suvestinės matyti, kad jis nesilaikė savo nurodytos tvarkos, kadangi, atsakovui 2011-09-30 apmokėjus 2011-08-31 šalių suderintą sąskaitą-faktūrą Nr. 5847 - 30.120,91 Lt sumai bei sąskaitą-faktūrą Nr. 5848 - 3.314.510,24 Lt sumai, ankščiau sutarto laiko, t.y. per 29 dienų, nors sutartyse buvo numatytas 4 mėnesių terminas, ieškovas iš šių sumų neatskaitė galimai jo skaičiuotų delspinigių ir palūkanų už laiku neapmokėtas ginčo sąskaitas, tačiau ir toliau skaičiavo delspinigius nuo sąskaitose-faktūrose Nr. 5846, 5847, 6048, 6052, 6053 nurodyto įsiskolinimo, taigi, akivaizdu, kad ieškovas delspinigius ir palūkanas pradėjo skaičiuoti tik atsakovui apmokėjus nurodytas sąskaitas-faktūras.Ieškovas, nurodydamas, kad jis įmokas paskirstė CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka, nepateikė jokių įrodymų, kad jis paskirstė įmokas, būtent, tokia tvarka ir nuo kada jis realiai pradėjo skaičiuoti delspinigius ir palūkanas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas į teismą kreipėsi tik po to, kai atsakovas Kauno apygardos teismui 2012-05-28 pateikė ieškinį dėl defektams pašalinti reikalingos sumos priteisimo, draudimo išmokos priteisimo, ieškinio suma - 162.110,70 Lt. Šiuo pagrindu Kauno apygardos teisme užvesta civilinė byla Nr. 2-1988-254/2013. Šioje civilinėje byloje TJAB „Vėtrūna“ teikė priešieškinį dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo tuo pačiu pagrindu ir dalyku kaip ir šioje civilinėje byloje, tačiau teismas atsisakė priimti UAB „Vėtrūna“ priešieškinį. Kaip minėta, Kauno miesto savivaldybės administracija, siekdama teismo tvarka apginti savo teises ir teisėtus interesus, Kauno apygardos teismui teikė ieškinį, prašydama iš UAB „Vėtrūna“ ir AB „Lietuvos draudimas“ solidariai priteisti Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje, Karaliaus Mindaugo pr. 49 statybos rangos darbų defektų pašalinimui reikalingą pinigų sumą (nuostolius), įpareigojant priteistą sumą sumokėti avansu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

2011 m. sausio 31 d. šalys sudarė papildomą susitarimą prie anksčiau minėtos Statybos rangos sutarties, pagal kurį šalys sutarė, jog darbų vykdymo galutinis terminas, kuris buvo numatytas 24 mėnesiai, pratęsiamas iki 2011 m. gegužės 1 d. (1 t., b. l. 157–158).

Atsiskaitymo tvarka buvo numatyta 2008 m. rugsėjo 1 d. Statybos rangos sutarties 8 punkte. Šios sutarties 8.2 p. nustatyta, kad Rangovas, t.y. ieškovas sutarties 5.1,5.2., 5.3.,5.7. punktuose nustatyta tvarka priimtai darbų daliai išrašo PVM sąskaitą faktūrą ir kartu su aktais, pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę pateikia Užsakovui. Pagal Sutarties 8.3 p atsiskaitymai vyksta už kiekvieną praėjusį mėnesį nuo Sutarties pasirašymo dienos pagal PVM sąskaitas faktūras ir po to, kai tarp šalių buvo suderinti bei pasirašyti aktai, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Tokiu būdu, atsiskaitymas vyksta už kiekvieną praėjusį mėnesį pagal PVM sąskaitą –faktūrą, esant pasirašytiems atliktų darbų aktams, bet ne vėliu kaip per 4 mėnesius nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos. Sutarties 8.6 p nustatyta, jeigu praleidžiamas atsiskaitymo už darbus terminas, už visą pavėluotą laikotarpį Užsakovas moka Rangovui kompensacines palūkanas nuo uždelstos apmokėti sumos (1 t., b. l. 20–21).

Esant šalių sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sudaryta sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai teismas gali taikyti įstatymo nuostatas.

Civilinio kodekso 6.54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą (CK 6.54 str. 2 d.). Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti (CK 6.54 str. 3 d.). Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6. 54 str. 4 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, gavęs iš atsakovo piniginius pavedimus, vadovaudamasis CK 6.54 straipsnio pagrindu, pirmiausiai dengė paskaičiuotas palūkanas ir delspinigius, o likusią sumą užskaitydavo kaip pagrindinės prievolės įvykdymą. Kaip jau buvo minėta, už laikų neapmokėtus atliktus statybos darbus šalys sutartimis susitarė dėl palūkanų ir delspinigių skaičiavimo. Šalių susitarimo nustatyti įmokų paskirstymo tvarką nebuvo, tačiau gautų įmokų paskirstymo tvarka yra reglamentuota įstatymu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 1 d. Statybos rangos sutarties 4.4 p. šalys susitarė, jog statybos objektas laikomas galutinai pastatytas nuo tos dienos, kada statybos objektas įstatymų nustatyta tvarka statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos pripažįstamas tinkamu naudoti (1 t., b. l. 15). 2011 m. rugpjūčio 16 d. Statybos darbų užbaigimo komisija, atlikusi statinio, Kauno miesto pramogų ir sporto rūmų 1U6g, I etapo, statybos užbaigimo procedūras nustatė, kad statiniai atitinka statinio projekto sprendinius, komisijai pateikti visi privalomi pateikti dokumentai ir jie atitinka nustatytus reikalavimus, statinių bendrieji rodikliai, nurodyti statinio projekte, atitinka faktinius, nukrypimai nuo faktinių yra neesminiai (1 t., b. l. 38–45). Sutiktina su apelianto argumentais, kad Pagrindinės sutarties 4.4 p. prasme tai reiškia, kad visi statybos darbai užbaigti 2011 m. rugpjūčio 16 d., be to visuotinai yra žinoma, kad 2011 m. rugpjūčio 18 d. buvo oficialiai atidaryta Kauno „Žalgirio“ arena. Kaip jau buvo minėta, ieškovas pagal statybos rangos sutarties sąlygas išrašė ir pateikė atsakovei PVM sąskaitas faktūras (1 t., b. l. 51–64), tačiau, kaip nustatyta iš bylos duomenų, ir atsakovė to neginčija, šios sąskaitos sutartyse nustatytais terminais apmokėtos nebuvo. 2012 m. sausio 23 d. ieškovė išsiuntė atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai raštą Nr. S2-238, kuriame nurodė, kad atsakovė už atliktus statybos darbus su rangovu nėra atsiskaičiusi, todėl atsižvelgus į šalių susitarimą dėl kompensacinių palūkanų ir delspinigių skaičiavimo, ieškovas paskaičiavo, jog skola už atliktus darbus yra 6.192.175,70 Lt, o mokėtinos palūkanos / delspinigiai sudaro 49.696,85 Lt. Ieškovas tame pačiame rašte pareikalavo atsakovę kuo skubiau padengti įsiskolinimą ir sumokėti paskaičiuotas palūkanas bei delspinigius, taip pat nurodė, kad iš atsakovės gautas įmokas paskirstys CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y. pirmoje eilėje skirs atlyginti išlaidas, antroje eilėje – palūkanoms, delspinigiams dengti, trečioje eilėje – pagrindinei skolai dengti (1 t., b. l. 65–66). Atsakydama į šį raštą atsakovė 2012 m. vasario 10 d. raštu informavo, kad atsakovė neatsisako vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, bei nurodė, jog 2010 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra ir Kauno miesto savivaldybės administracija sudarė projekto „Kauno pramogų ir sporto rūmai Nemuno saloje, Karaliaus Mindaugo pr. 50“ finansavimo ir administravimo sutartį Nr. 8-517, kurioje buvo nustatyta, kad projektui yra skirtos Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos respublikos valstybės biudžeto lėšos. Atsakovė 2011 m. rugsėjo 30 d. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai pateikė raštą dėl galutinio apmokėjimo, tačiau ši agentūra galutinio mokėjimo prašymo nagrinėjimą sustabdė, kol bus užbaigtas pažeidimo tyrimas. Dėl šios priežasties atsakovė su ieškove laiku neatsiskaitė (1 t., b. l. 67–68). Kaip matyti iš šio atsakovės rašto, Kauno miesto savivaldybės administracija nesutiko su ieškovų prašymu apmokėti palūkanas ir delspinigius.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neturėjo teisinio pagrindo skaičiuoti atsakovei delspinigius ir palūkanas, kadangi atsakovas nepažeidė atsiskaitymų tvarkos, o ieškovas netinkamai atliko darbus, dėl kurių ne kartą buvo šalinami defektai, ir dėl to finansuojanti projektą agentūra sustabdė mokėjimą.

Sutiktina su apelianto argumentais, kad atsakovo ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros sutartiniai santykiai yra atskiri savarankiški teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad apelianto su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra jokie sutartiniai santykiai nesiejo, todėl atsakovės sutartis su trečiuoju asmeniu tiesiogiai neįtakojo ieškovo ir atsakovo teisinių santykių sukurtų rangos darbų sutarčių pagrindu. Taip pat pažymėtina, kad pagal Pagrindinės sutarties 3 skyriaus nuostatas ir., Papildomos sutarties 8.2 p., būtent atsakovė vykdė statybos darbų kontrolę ir priežiūrą, ne trečiasis asmuo. Tai, kad atsakovė dėl kokių nors priežasčių negavo finansavimo iš trečiosios šalies, tačiau esant 2011 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje pasirašytam be jokių išlygų atliktų darbų aktui, ir nesant dėl atliktų darbų kokybės pretenzijų, atsakovei kilo pareiga už šiuos darbus apmokėti. Buvo minėta, jog iš karto po statybos užbaigimo akto pasirašymo, 2011 m. rugpjūčio 18 d. oficialiai atidaryta Kauno „Žalgirio“ arena. Renginio metu įvyko Lietuvos ir Ispanijos nacionalinių vyrų krepšinio rinktinių varžybos, po to 2011 m. rugsėjo mėnesį vyko Europos vyrų krepšinio čempionatas. Vėliau nuolat vyko kiti renginiai. Šios aplinkybės reiškia, jog visa apimtimi buvo naudojamasi rangovo atliktu darbų rezultatu.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. G. A., byla Nr. 3K-3-2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

Taigi, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į analogiškose bylose suformuotą teismų praktiką, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovei neatsirado pareiga mokėti sutartines netesybas už laiku neapmokėtus statybos darbus, nes, kaip jau buvo minėta, statybos objektas po darbų priėmimo buvo atidarytas, jame vyko įvairūs renginiai. Ta aplinkybė, jog dėl nustatytų nežymių defektų finansuojanti agentūra sustabdė galutinį mokėjimą, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes kaip jau buvo minėta ieškovo su trečiuoju asmeniu jokie sutartiniai santykiai nesiejo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas, kadangi užsakovui atsirado pareiga sumokėti rangovui už atliktą darbą, o trečiojo asmens nurodomų darbų trūkumų aplinkybė esminės reikšmės šiuo atveju neturi, nes šie trūkumai neužkirto kelio naudotis darbo rezultatu pagal jo paskirtį.

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog ieškovas neteisingai skaičiavo delspinigius ir palūkanas, bet pritaikė ieškinio senatį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia teismo išvada, kadangi ieškovas ieškiniu prašė priteisti ne delspinigius ir palūkanas, bet prašė priteisti skolą už atliktus statybos rangos darbus. Kaip jau buvo minėta, ieškovas, negavęs laiku apmokėjimo už atliktus statybos darbus, 2012 m. sausio 23 d. informavo atsakovą, jog gavus iš užsakovo įmokas, jos bus paskirstytos CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka ir pateikė atsakovui palūkanų ir delspinigių skaičiavimo lentelę (1 t., b. l. 65–66, 71–75). Atsakovas atsakymuose į ieškovo raštus nurodė, jog nesutinka su palūkanų ir delspinigių skaičiavimu aplamai, nes vertino, jog atsiskaitymo terminų ji nepažeidė, todėl pareiga mokėti netesybas pagal sudarytas šalių sutartis atsakovei nekilo, tačiau paskaičiuotų netesybų dydžio neginčijo (1 t., b. l. 67–68, 76–77). Kaip matyti iš byloje esančių atsakovės raštų, ji nesutiko, jog įmokos už atliktus darbus dalis 1.192.175,70 Lt būtų paskirstyta remiantis CK 6.54 straipsnio pagrindu (1 t., b. l. 79–80). Ieškovė 2012 m. balandžio 25 d. raštu informavo atsakovę, jog 2012 m. kovo 6 d. atliktą mokėjimą paskirstė CK 6.54 str. numatytu įmokų paskirstymo eiliškumu, ir tai dienai likusi už atliktus statybos darbus mokėtina suma yra 85.483,98 Lt. Taigi, kaip matyti iš tarp šalių vykusio susirašinėjimo, atsakovė niekada nepripažino savo pareigos mokėti palūkanas / delspinigius pagal statybos rangos sutartis, tačiau pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas, jeigu šalys nesusitaria dėl įmokų paskirstymo, taikoma minėto straipsnio 1-4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, kuri vienašališkai negali būti keičiama. Šio straipsnio 5 dalyje kreditoriui suteikiama teisė atsisakyti priimti prievolės įvykdymą, jeigu skolininkas nurodo kitokią, nei nustatyta CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse, įmokos paskirstymo eilės tvarką. Piniginės prievolės atveju skolininkas privalo mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Dėl to skolininkas pirmiausia privalo sumokėti kreditoriui priklausančias palūkanas, o tik tada – pagrindinę skolą. Dėl šios priežasties kreditoriui įstatymu (CK 65.4 straipsnio 6 dalis) suteikiama teisė atsisakyti priimti prievolės įvykdymą, jeigu skolininkas nurodo grąžinąs pagrindinę skolą, o ne mokąs palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2006).

Civilinio kodekso 6.54 straipsnyje įtvirtinta norma yra dispozityvi, ji reglamentuoja piniginių įmokų paskirstymą tuo atveju, kai šalys nėra susitarusios dėl įmokų paskirstymo ir kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos. Įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, trečiąja eile skiriamos netesyboms apmokėti, o tik ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2006). Kaip jau buvo nustatyta, atsakovas laiku už atliktus statybos darbus su ieškovu neatsiskaitė, todėl ieškovas turėjo pagrindą skaičiuoti kompensacines palūkanas ir delspinigius, atsakovas netesybų dydžio neginčijo, be to, palūkanų ir delspinigių dydžio nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, susitarimo dėl gautų įmokų paskirstymo eiliškumo tarp šalių nebuvo, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovas pagrįstai vadovavosi CK 6.54 straipsnio nuostatomis ir pagal jame nustatytą įmokų eiliškumą paskirstė iš atsakovės gautas įmokas. Tai reiškia, kad apelianto prašymas yra pagrįstas, rangovas pagal sudarytas su atsakovu rangos sutartis darbus atliko, užsakovas juos priėmė, tačiau laiku neatsiskaitė, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 85.483,98 Lt įsiskolinimas už atliktus statybos rangos darbus (CK 6.676 str. 2 d.).

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penki procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos kaip yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Nustatyta, kad atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškove už atliktus statybos rangos darbus, ji pažeidė savo prievolę ieškovei, todėl teismas sprendžia, kad šis ieškovės prašymas yra taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo apeliacinis skundas pagrįstas, todėl tenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, ieškovo ieškinys dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovė yra restruktūrizuojama įmonė, todėl nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei buvo atleista, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina 2565 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 str.). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės jos naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau byloje tokių įrodymų nėra pateikta, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai negali būti priteisiamos (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Vėtrūna“ ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188764867) 85.483,98 Lt (aštuoniasdešimt penkis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt tris litus 98 ct) įsiskolinimą už atliktus statybos darbus bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės RUAB „Vėtrūna) (juridinio asmens kodas 180315137) naudai.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188764867) 2565 Lt (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt penkis litus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).