Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. J., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) be pilietybės, rusė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, radiomontuotoja, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija iki 2019 m. balandžio 1 d., Nr. XII-2277 (TAR, 2016, Nr. 2016-06428)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

O. J. 2019 m. kovo 9 d., apie 00.30 val., Kaune, nuo (duomenys neskelbtini) namo iki (duomenys neskelbtini) namo, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigus nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,66 promilių etilo alkoholio kraujyje koncentracija).

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Išvada dėl O. J. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamoji O. J., būdama neblaivi, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama nuo savo namų, miesto gatvėmis kelyje nesaugiai manevravo, buvo pastebėta piliečio, kuriam apie tai pranešus bendrajam pagalbos centrui, O. J. buvo sustabdyta policijos pareigūnų šalia (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, alkotesteriu ir kraujo mėginiu kaltinamajai nustatytas 2,66 promilių girtumas, kas patvirtina, kad kaltinamoji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

O. J. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę suninkančių aplinkybių nenustatyta.

Tokie prašymai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Atsižvelgiant į nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, veikos pavojingumą ir Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1871 įstatymu dėl baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo, nuo 2017 m. sausio 1 d., kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis), siektinus tikslus, konstatuotina, kad šioje byloje nėra pakankamo pagrindo taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą. Šiame kontekste pažymėtina, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Be to, byla po bylos formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Siekiant išvengti prieštaravimų motyvuose šiame kontekste teismas atsietai vertina tiek galimybę kaltinamosios atžvilgiu taikyti laidavimą, tiek ir siūlomo laiduotojo tinkamumą:

Kaltinamoji O. J. yra brandaus amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), dirba, psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėms nepriklauso, gyvena kartu su siūlomu laiduotoju– sutuoktiniu R. J., su kuriuo kartu įvykio naktį ir vartojo alkoholinius gėrimus. Nors kaltinamoji teigė, jog R. J. nežinojo, jog pastaroji išvažiavo jam priklausančiu automobiliu, tačiau atsižvelgiant tiek į kaltinamosios, tiek ir į paties R. J. parodymus, tokie teiginiai vertintini kritiškai, kadangi byloje nustatyta, jo paskutiniu metu prieš įvykį automobiliu „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi vien kaltinamoji, ir R. J. negalėjo to nežinoti, tai patvirtina ir faktas, kad automobilio rakteliai buvo būtent pas O. J., taigi, pats siūlomas laiduotojas atsakingas už savo turtą, iš dalies yra kaltas dėl to, kad neužkirto kelio kaltinamajai pasinaudoti jam priklausančiu automobiliu, praktiškai neįtikėtina, kad jau tą pačią naktį žmonai ilgiau negrįžtant į namus nematė, jog kieme nėra ir jam priklausančio automobilio, tačiau dėl to nesiėmė jokių veiksmų, ne tik kad pats neskambino O. J., o apie įvykį sužinojo tik iš trečiojo asmens ir tai nekelia teismo pasitikėjimo ne tik pačia O. J., tačiau ir siūlomu laiduotoju R. J.. Svarbu pažymėti ir tai, jog nors R. J. darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 112), tačiau yra eilę kartų baustas administracine tvarka, absoliučia dauguma atvejų už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 106–109). Byloje surinktais duomenimis kaltinamoji O. J. taip pat praeityje bausta dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, taigi, nėra atsakinga vairuotoja (b. l. 61–62). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įvykio vietoje O. J. alkotesteriu nustačius sunkų 2,66 promilių girtumą, ji atsisakė pasirašyti ant kvito, nes nesutiko su tokiais prietaiso rodmenimis (b. l. 49), šią aplinkybę savo apklausoje pripažino ir pati kaltinamoji, to pasėkoje jos atžvilgiu taikyta procesinė prievarta, paėmus jos kraujo mėginį laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnio tvarka ir uždaryta į Kauno apskrities VPK areštinę, kur taip pat atsisakė pasirašyti ant visų procesinių dokumentų. Svarbu pažymėti ir tai, kad iš byloje esančio O. J. laikino sulaikymo protokolo matyti, jog apie savo sulaikymą ji niekam nepageidavo pranešti (b. l. 93), o pirmas asmuo, kuriam ji paskambino buvo ne siūlomas laiduotojas ir transporto priemonės savininkas R. J., o jos draugė N.. Šiame kontekste teismui tai kelia abejonių, kaip ir apskritai kelia abejonių dėl papildomo auklėjimo O. J. poreikio bei jo rezultatų, laiduotojo galimybės daryti teigiamą įtaką kaltinamajai ir užtikrinti jog ji ateityje nenusikalstų. R. J. konkrečiai ir įtikinamai nenurodė kokiomis priemonėmis galėtų daryti teigiamą įtaką O. J., o visos aukščiau aptartos aplinkybės liudija jo nenaudai. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta aukščiau, prašymą dėl laidavimo teismas laiko formaliu, kaip siekį padėti O. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismo nuomone, laidavimo instituto taikymas šioje byloje prieštarautų teisingumo principui. Be to, kaip jau minėta, atsižvelgiant į šios veikos kriminalizavimu siektinus valstybės baudžiamosios politikos tikslus, tokio pobūdžio bylose net ir esant formalioms sąlygoms, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas turėtų būti daugiau išimtis, o ne taisyklė tam, kad šiuo atveju būtų realiai formuojama, ne bausmės griežtumo, o baudžiamosios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumo praktika, taigi O. J. baudžiamosios atsakomybės, kaltės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija iki 2019 m. balandžio 1 d., Nr. XII-2277 (TAR, 2016, Nr. 2016-06428)), ir bausmės parinkimo bei jos paskyrimo klausimai spręstini iš esmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

O. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamoji neteista (b. l. 59–60), praeityje bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 61–52), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 64), Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruota (b. l. 63), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, radiomontuotoja (b. l. 58).

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, O. J. parinktina švelniausia 281 straipsnio 7 dalies (įstatymo redakcija iki 2019 m. balandžio 1 d., Nr. XII-2277 (TAR, 2016, Nr. 2016-06428)) sankcijoje numatytos bausmės rūšis – bauda, kadangi kaltinamoji nusikalto pirmą kartą, yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dirba. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis pirmą kartą teisiamai O. J., yra adekvati, ir pakankama priemonė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks O. J., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, A. J. skirtinos bausmės dydis nustatytinas minimalus – 50 MGL dydžio bauda.

Kadangi kaltinamoji savo kaltę pripažino pilnai, byla teismui perduota ir išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – 33 MGL bauda (BK 64¹ straipsnis).

Teismo paskirtai baudai sumokėti nustatytinas 6 (šešių) mėnesių terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamoji faktiškai naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę būdama sunkaus girtumo laipsnio (2,66 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad yra bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, jos veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamosios asmenybę ir charakteristiką. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajai turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant jos terminą – 2 (dvejiems) metams , jį skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 15 d. (b. l. 84–85).

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teismo taikyti BK 72 straipsnio 4 dalį ir konfiskuoti kaltinamosios vyrui R. J. priklausantį turtą – automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jei jis: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė O. J., buvo įvykdytas vairuojant jos sutuoktiniui R. J. priklausantį automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis ikiteisminio tyrimo metu nutransportuotas ir saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 36, 37), įgytas santuokoje, tai yra 2013 m. lapkričio 10 d., ir yra laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe (b. l. 40). Santuoka tarp R. J. ir O. D. sudaryta 1998 m. rugsėjo 26 d. (b. l. 114).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtų pasibaigusi automobilio „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnis), teismas preziumuoja, kad automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, t. y. tiek kaltinamajai O. J., tiek jos sutuoktiniui R. J.. Kaip nustatyta teisiamojo posėdžio metu, šiuo automobiliu dažniausiai naudojasi O. J., atsižvelgtina į tai, kad ji laisvai galėdama bet kada disponuoti minėtu automobiliu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir nepaisydama tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija iki 2019 m. balandžio 1 d., Nr. XII-2277 (TAR, 2016, Nr. 2016-06428)), padaryti.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismų praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą ar 5 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Baudžiamoji byla Nr. Nr. 2K-336/2008, 2K-237/2011, 2K-291-699/2016). Taigi tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso bendrai sutuoktiniams nėra pagrindas jo nekonfiskuoti ar taikyti šio turto vertę atitinkančios sumos ar jos dalies išieškojimą iš kaltininko ir tai nerodo sprendimo konfiskuoti turtą neproporcingumo padarytam teisės pažeidimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendis byloje Nr. Nr. 1A-493-654/2017).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, automobilis „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, o faktiniam šios transporto priemonės savininkui R. J. išaiškintina, kad jis savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą, gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas, kartu užtikrinant ir tokių nusikaltimų prevenciją.

Vadovaujantis 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas O. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 9 d., 00.30 val. (b. l. 93) iki 2019 m. kovo 9 d. 13.18 val. (b. l. 94), tai yra viena para, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Kaltinamajai O. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b. l. 81–82, 84–85), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos. VĮ „Regitra“ perduotinas kaltinamosios vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 97).

Byloje esantis automobilio „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 97), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į R. J. priklausantį turtą – automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paskirtas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro nutarimu (b. l. 43–44), panaikintinas pradėjus nuosprendžio vykdymą.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija iki 2019 m. balandžio 1 d., Nr. XII-2277 (TAR, 2016, Nr. 2016-06428)), ir skirti jai bausmę – 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 33 MGL (1650 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaityti O. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 9 d., 00.30 val., iki 2019 m. kovo 9 d. 13.18 val., tai yra vieną parą, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti, kad O. J. paskirta galutinė bausmė – 31 MGL (1550 eurų) dydžio bauda.

Įpareigoti O. J. per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į kaltinamosios pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajai, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Skirti O. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 15 d., apie tai pranešant ir VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 4, dalimis, konfiskuoti R. J. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (VIN) kodas (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti R. J., kad jis savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą, gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Kaltinamosios O. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. 01226624, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esantį automobilio „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 97), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. J. priklausantį turtą – automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti pradėjus nuosprendžio vykdymą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.