Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas D. Jocys Teisėja L. BajorinienėBaudž. byla Nr. 1A-93-361/2016Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00016-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.1.; 2.1.15.3. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. kovo 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nubausta pagal Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 3 dalį 15 MGL dydžio bauda, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, sumažinta trečdaliu, ir nustatyta galutinė bausmė – 10 MGL dydžio bauda; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Be to, E. E., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, sumažinta iki 1 metų 8 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu iš J. K. ir E. E. nukentėjusiajai V. A. priteista po 50 Eur proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nuosprendžiu V. A. pripažinta teisė į civilinį ieškinį dėl 5212,58 eurų turtinės ir 3000 eurų neturtinės žalos priteisimo, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. ir E. E. nuteisti už tai, kad 2013 m. rugsėjo 20 d., tikslesnis laikas nenustatytas, E. E., veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei asmenimis, dėl kurių tyrimai išskirti, iš mobiliojo ryšio telefonų, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į V. A. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsiliepusiai V. A. prisistatęs tyrėjo Ž. vardu, melagingai nurodė, kad per V. A. sąskaitą plaunami pinigai, apgaule išviliojo V. A. AB „Swedbank“ banke esančios sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis (prisijungimo kodus ir slaptažodžius), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei pasinaudojęs turimais duomenimis iš V. A. priklausančios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, pervedė 17368 Lt (5030,12 eurų) į kitų asmenų sąskaitas, iš jų 620 Lt (179,56 eurų) pervedė į J. K. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke. 2013-09-23 10 val. 16 min. J. K. išgrynino 620 Lt (179,56 eurų) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip apgaule E. E. savo ir J. K. naudai įgijo svetimą V. A. priklausantį turtą – iš viso 17 998 Lt (5209,68 eurus), o J. K. savo ir E. E. naudai įgijo svetimą V. A. priklausantį turtą – 620 Lt (179,56 eurų).

Teismo posėdyje nuteistasis E. E., gynėjai advokatai ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo. Nukentėjusioji V. A. baudžiamojoje byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 5212,58 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos. Išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad dėl bendrų kaltininkų veiksmų nukentėjusioji neteko 5209,68 Eur. Vadinasi, būtent tokią turtinę žalą ji patyrė, kai nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. iki 2013 m. spalio 1 d. (tądien ji kreipėsi į banką) iš jos sąskaitos nusikalstamu būdu buvo pervedinėjami pinigai. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, perduodamas civilinio ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atsižvelgė į tai, kad M. Š. ir I. A. Marijampolės rajono apylinkės teisme priimtas nuosprendis, priteisiant žalą netaikyta solidarioji atsakomybė, o Šiaulių apylinkės teisme dar nagrinėjama baudžiamoji byla dėl dar trijų asmenų – L. Ž., M. B., L. B.. Apygardos teismas su tokiais motyvais nesutinka.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad bendrais E. E. bei kitų asmenų veiksmais V. A. buvo padaryta 5209,68 Eur turtinė žala, kurią nukentėjusioji prašo atlyginti. Civilinio kodekso (toliau CK) 6. 279 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Vadinasi, E. E., J. K. bei asmenų, dėl kurių tyrimai išskirti, atsakomybė dėl bendrais veiksmais padarytos žalos yra solidari, todėl vien tai, kad kituose teismuose nagrinėjamos baudžiamosios bylos nėra pagrindas nespręsti civilinio ieškinio dydžio šioje baudžiamojoje byloje, juolab, jog nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, remiantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi turi teisę į neuždelstą žalos atlyginimą jau baudžiamajame procese, o padarytos turtinės žalos dydis yra aiškus ir nebūtina bylos nagrinėjimo atidėti. Tačiau turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad J. K. buvo kaltinama ir nuteista tik dėl 179,56 Eur svetimo turto įgijimo sukčiavimo būdu (pagal BK 182 straipsnio 3 dalį), todėl nors jos, kaip nusikalstamos veikos bendrininkės, atsakomybė solidari, tačiau tik dėl jos padarytos nusikalstamos veikos.

Nustatant turtinės žalos dydį, vis dėlto turi būti paisoma jau įsiteisėjusio Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. iš I. A. priteista 1158,48 Eur turtinės žalos, o iš M. Š. priteista 463,73 Eur turtinės žalos atlyginimo. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyta, kad tiek I. A., tiek M. Š. veikė bendrai tik su nenustatytais asmenimis, o ne su asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, taigi jų atsakomybė nebuvo solidari, veikos bendrininkai nenustatyti. Iš faktinių aplinkybių matyti, jog M. Š. ir I. A. V. A. padaryta turtinė žala yra dalis tų piniginių lėšų, kurių nukentėjusioji neteko nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. (5209,68 Eur). Taigi, nustatant V. A. priteistinos turtinės žalos dydį šioje byloje, reikia iš bendros žalos tiesiog atimti tai, kas priteista iš M. Š. ir I. A..

Šioje situacijoje neatmetama galimybė, jog Šiaulių miesto apylinkės teisme bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis L. Ž., M. B., L. B. ir iš jų taip pat galbūt bus solidariai priteista turtinė žala V. A., vadinasi tokiu atveju nukentėjusiajai iš kelių asmenų galbūt bus priteista daugiau, negu ji prarado. Tačiau tokia problema galės būti išsprendžiama kelių nuosprendžių vykdymo proceso metu, paisant CK 6.279 straipsnio 2 dalies, numatančios, kad nukentėjęs asmuo negali reikalauti iš visų už žalą atsakingų asmenų daugiau, negu jis galėtų reikalauti, jeigu atsakingas būtų tik vienas asmuo, reikalavimų.

Nukentėjusioji taip pat prašė priteisti ir 3000 Eur neturtinės žalos. Neabejotina, jog nukentėjusioji dėl nusikaltimų patyrė nepatogumų, stresą, išgyveno, yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų ir dar prarado didelę dalį savo santaupų. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad padaryti tyčiniai, įžūlūs nusikaltimai, pasinaudota senyvo žmogaus patiklumu, padaryta didelė turtinė žala, todėl, įvertinus visa tai, kas išdėstyta, atsižvelgus į kaltininkų ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nukentėjusiajai iš nuteistųjų priteistina 1000 Eur neturtinė žala. Tačiau ši neturtinės žalos suma dalytina atsižvelgiant į nuteistųjų vaidmenį nusikaltimų padaryme, kaltės laipsnį, kadangi E. E. nusikalstamais veiksmais padarė kur kas daugiau žalos nei J. K., išgryninusi tik menką dalį iš V. A. pagrobtų pinigų.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendį pakeisti.

Nukentėjusiajai V. A. iš J. K. ir E. E. solidariai priteisti 179,56 Eur turtinės žalos atlyginimo, taip pat V. A. iš E. E. priteisti 3407,91 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiajai V. A. iš J. K. priteisti 100 Eur neturtinės žalos, o iš E. E. 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.