- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-24
- Bylos Nr.
- 2S-339-544/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00453-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Kreditorius
- AB „L. A.“
- Skolininkas
- O. G.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-339-544/2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditoriaus AB „L. A.“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kreditorės AB „L. A.“ pareiškimą skolininkui O. G. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius pateikė teismui pareiškimą dėl 26 448,05 Eur skolos, 1507,54 Eur delspinigių, 8,40 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 210 Eur žyminio mokesčio priteisimo iš skolininko, kurio pagrindu yra išduotas 2015 m. sausio 23 d. teismo įsakymas. Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 23 d. nutartimi skolininko turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo, uždraudžiant disponuoti, perduoti turtą kitiems asmenims, vykdyti kitas prievoles, bendrai 27955,59 Eur (dvidešimt septynių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 59 ct) sumai skolininkui O. G. priklausančius kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, esančius pas skolininką ir/ar trečiuosius asmenis, o tokio turto neturint arba turint nepakankamai - ir pinigines lėšas, esančias pas skolininką, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, paliekant skolininkui teisę kiekvieną mėnesį disponuoti 300 Eur suma bei atsiskaityti su kreditoriumi civilinėje byloje Nr. L2-1381-956/2015. Materialiu turtu teismas leido naudotis nesumažinant areštuoto turto vertės.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 4 d. panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės skolininko O. G. turtui. Nustatė, kad skolininkas yra nemažas pajamas ir turtą turintis asmuo, jo turimas turtas ir piniginiai srautai žymiai viršija kreditoriaus reikalavimo sumą (27955,59 Eur). Skolininkas atsiskaitinėjo su kreditoriumi, todėl argumentai, kad skola didelė ir skolininkas ilgą laiką vengia grąžinti skolą, yra nepagrįsti. Skolininko turtui nėra taikyta kitų areštų, išskyrus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikytą areštą. Todėl teismas padarė išvadą, kad nėra tikslinga bei ekonomiškai pagrįsta taikyti skolininko turtui areštą, be to, skolininkas pateikė įrodymą, patvirtinantį, kad nėra aplinkybių, galinčių pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu teismo įsakymo įvykdymą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius AB „L. A.“ prašo panaikinti 2015 m. vasario 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Skundui pagrįsti apeliantas nurodė, kad teismas, vertindamas galimybes įvykdyti teismo sprendimą, vertino tik skolininko nurodytus argumentus dėl jo bendravimo su kreditoriumi, turto kiekį, piniginius srautus, stambų ūkininkavimą, tačiau šie argumentai nėra pakankami, tam, kad būtų galima padaryti išvadą, jog teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ir netaps neįmanomu. Teismas privalėjo įvertinti ir kitus byloje esančius įrodymus bei kreditoriaus argumentus. Byloje pateikta sutartis Nr. 14P_AN_02 su skolininku yra sudaryta 2013 m. liepos 9 d., prašoma priteisti skola yra susidariusi už prekes, kurios buvo parduotos skolininkui 2013-08-30, 2014-03-25, 2014-05-07, o sąskaitos turėjo būti apmokėtos iki 2014-09-30. Skolininkas yra ūkininkas, besiverčiantis sezonine veikla, gaunantis pajamas iš užauginto derliaus, todėl jam nustatytas ilgas laikas apmokėti už prekes (iki2014-09-30), kada derlius būna nuimtas ir atsiranda pajamų. Nors skolininkas teigia, kad yra finansiškai pajėgus vykdyti savo prievoles, tačiau jis neatsikaitė iš derliaus pajamų per visą atsikaitymo atidėjimo laikotarpį, per 4 mėnesius po 2014-09-30 ir iki šiol. Vadinasi skolininkas neturėjo pakankamai pajamų iš derliaus tam, kad atsiskaitytų su kreditoriumi, akivaizdu, kad jo veikla nėra pelninga. Be to, skolininkas dar yra skolingas už prekes 8331,72 Eur, kurių sumokėjimas atidėtas iki 2015-09-30. Kadangi skolininko skolos yra didesnės nei prašoma priteisti skola, jis gali turėti skolų ir kitiems kreditoriams, kurie bet kada nuspręsti kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo. Todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali nebelikti galimybės tiek AB „L. A.“, tiek kitiems kreditoriams gauti savo reikalavimų patenkinimą. Šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas padaryti išvadai, kad skolininkas pakankamai ilgą laiką vengia visiškai atsiskaityti su kreditoriumi, dėl ko atsiranda pagrįsta rizika, jog jis ir toliau gali vengti skolos grąžinimo, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.
Teigia, kad iš pridedamo Hipotekos registro matyti, kad skolininkas yra sudaręs net 10 turto įkeitimo sandorių, kuriais yra įkeitęs beveik visą savo turtą, o bendra paskolų, už kurias įkeistas turtas, suma yra 1 506 606,95 Lt arba 436 343,53 Eur. Per 2014 m. gruodžio mėnesį skolininkas sudarė net tris sutartinės hipotekos sandorius ir įkeitė daugiau nei 26 ha žemės, už ką kredito unija jam suteikė 149 000 Lt arba 42 574 Eur paskolų. Net ir turėdamas lėšų skolai padengti, skolininkas bandė derėtis dėl skolos atidėjimo, prašė kreditoriaus nesiimti priverstinio skolos išieškojimo, kas dar kartą patvirtina, jog jis sąmoningai vengia gražinti skolą.
Nurodo, kad, vykdant 2015 m. sausio 23 d. teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra areštuotas laisvas, be įkeitimų ir kitų apribojimų skolininko nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas ieškinio sumai, o jokių apribojimų skolininko piniginėms lėšoms netaikoma. Nėra aišku, ar areštuotas turtas bus pakankamas skolai padengti, nes jo savininku nurodyta ir skolininko sutuoktinė, dėl ko išieškant iš turto nustatyta tvarka jo dalys turės būti atidalintos, dėl ko sumažės turto, iš kurio gali būti išieškota skola.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirtąjį skundą O. G. prašo skundo netenkinti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad dėl skolos grąžinimo buvo įvykęs susitikimas, kurio metu jis pateikė žodines pretenzijas dėl patiektų prekių kokybės, su kuriomis kreditorius nesutiko ir netrukus kreipėsi į teismą. Ieškovas nenurodo, kad jis įskaičiuoja riziką į kainą ir už prekes ima papildomą mokestį, kuris yra žymiai didesnis už bankines palūkanas, todėl ši veikla jam neša didesnį pelną negu parduodant tas pačias prekes, už kurias atsiskaitoma iš karto. Su kreditoriumi atsiskaitinėjo mažindamas skolą, tačiau, kai buvo pateikta pretenzija dėl pateiktų prekių kokybės ir kilo ginčas, mokėjimai buvo nutraukti iki teismas nuspręs ieškovo pateiktų sumų pagrįstumą. Nurodo, kad be augalininkystės ūkyje yra vystoma ir avininkystė, todėl ūkininkavimo sezonas rudenį nesibaigia, tik nuo gruodžio mėn. NMA prie ŽUM pradeda mokėti kasmetines tiesiogines ir kitas išmokas už pasėlius ir vykdomą veiklą, todėl pajamų gavimas nesustoja pardavus derlių. Kitos skolos kreditoriui nepradelstos. Kreditorius, suskaičiuodamas 10 turto įkeitimo sandorių, skaičiuoja ir sutartinės hipotekos pakeitimus bei sudeda tas pačias sumas kelis kartus. Kreditoriaus nurodyta bendra paskolų suma (1506606,95 Lt) ir reali esanti paskolų suma (apie 500000,00 Lt) skiriasi beveik 3 kartus. Nurodo, kad pats apeliantas antstolės J. B. raštu dėl turto arešto įrodo, kad turto, kuris įvertintas bazinėmis kainomis ir kurios yra mažesnės 3-4 kartus už rinkos kainas, vertė yra pakankama (3 kartus didesnė). Be to, žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 342400060062, įgytas 2015 metų sausio mėnesį, kas patvirtina, kad nesiruošia turimo turto nei pardavinėti, nei slėpti, o esama finansinė padėtis yra normali. Turto vertės antstolio buvo paskaičiuotos jau atidalinus sutuoktinei tenkančias dalis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
Civilinio proceso kodekso 144 str. 1 d. nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Teismų praktikoje kaip viena iš teisinių prielaidų, kuri sudaro pagrindą pripažinti, kad teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, pripažįstama didelė ieškinio suma. Vis dėlto ieškinio sumos dydį reikia vertinti ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgiant į konkretaus asmens finansines galimybes, patikimumą verslo santykiuose, reputaciją ir kitas aplinkybes (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-82/2008).
Apeliantas, nesutikdamas su 2015 vasario 4 d. teismo nutartimi, nurodo, kad, pasibaigus ūkininkavimo sezonui, skolininkas neturėjo pakankamai pajamų iš derliaus tam, kad atsiskaitytų su kreditoriumi, todėl akivaizdu, jog skolininko veikla nėra pelninga, dėl ko jis gali neturėti pakankamai finansinių pajėgumų teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau atsakovas pateikė teismui balansą už 2014 m., iš kurio matyti, kad jis turėjo turto už 1641606 Lt, iš kurio materialusis turtas sudarė 1229853 Lt, trumpalaikis turtas – 265014 Lt (b.l. 22), taip pat atsakovo turtui nėra taikyta kitų areštų (b. l. 26-28), atsakovas atsiskaitinėjo su ieškovu (b. l. 10-12). Tokie duomenys patvirtina, kad O. G. yra ūkininkas, vykdo ūkinę veiklą, gauna iš jos pajamų, veikia pelningai, be to, turi pakankamai turto, kad galėtų įvykdyti galimai kreditoriui palankų teismo sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad nėra būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko piniginių lėšų ar turto atžvilgiu. Nors apeliantas nurodo, kad skolininko pateikti duomenys neatspindi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių dienai esančios tikrosios jo turtinės padėties, tačiau tai nėra pagrindas taikyti skolininko atžvilgiu prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes apeliantas nepaneigė teismo padarytos išvados, kad šiuo atveju nėra būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Darytina išvada, kad atsakovui pareikštas 26448,05 Eur ir 1507,54 Eur dydžio finansinis reikalavimas, lyginant su atsakovo valdomu turtu ir gaunamomis pajamomis, nėra tokio dydžio, kad skolininkas jo negalėtų įvykdyti (CPK 185 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad skolininkas įsiskolinimą iš dalies dengė ir kad jis toliau nebemokamas ne todėl, kad skolininkas tam neturi finansinių galimybių, bet todėl, kad tarp šalių kilo ginčas dėl prekių, už kurias reikalaujama atsiskaitymo, kokybės. Iš antstolio pateikto dokumento matyti, kad skolininkas turi turto, kuris neapsunkintas įkeitimu ar kitu būdu. Pats kreditorius pripažįsta, kad 8331,72 Eur skolai mokėjimo terminas nesuėjęs. Tai, kad skolininkas gali turėti skolų kitiems kreditoriams, kad dalis turto yra įkeista, nesudaro pagrindo pripažinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, kadangi nagrinėjamoje byloje skolininko mokumo būklė nenustatinėjama, o sprendžiama, ar yra tikėtinai pagrįstas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant užtikrinti šios bylos kreditoriaus reikalavimą.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas siekiant užtikrinti tik vienos šalies turtinius interesus, tačiau nepagrįstai bei neproporcingai suvaržant kitos šalies turtinius interesus, neatitinka laikinosiomis apsaugos priemonėmis keliamų tikslų, pažeidžia teisingumo ir ekonomiškumo principus. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir prašymą atmetė, nes nebuvo objektyvios grėsmės kreditoriui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.