Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-188-198/2016

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-02-26
Bylos Nr.: 2A-188-198/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-00453-2015-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Jonaitienė (pran.), Eigirdas Činka, Nijolė Danguolė Smetonienė
Atsakovas: O. G.
Ieškovas: AB „Linas Agro“

Kategorijos

2.5.1.3.6Piniginės prievolės

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-188-198/2016

Sigita Kulbienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00453-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6.; (S) 2.5.2.1.; 2.5.8.9.; 2.5.8.10.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos ir Nijolės Danguolės Smetonienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo O. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2733-956/2015 pagal ieškovės AB „Linas Agro“ ieškinį atsakovui O. G. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti 26448,05 EUR skolą, 1507,54 EUR delspinigius, 8,40 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2013-07-09 šalys sudarė sutartį Nr. 14P_AN_02, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti prekes, o atsakovas įsipareigojo už gautas prekes atsiskaityti. Ieškovė pardavė prekes, o atsakovas liko skolingas pagal 2013-08-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 13/00431 7240,50 EUR, 2014-03-25 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 13/03846 18049,07 EUR, 2014-05-07 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 13/020431158,48 EUR, iš viso 26448,05 EUR. Nurodė, kad remiantis sutarties 5.1. punktu, už vėlavimą atsiskaityti yra skaičiuojami 0,05% delspinigiai nuo skolos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Atsakovui priskaičiuota už 114 dienų 1507,54 EUR delspinigių. Atsakovas santykiuose su ieškovu veikė kaip komercinis ūkio subjektas - ūkininkas, todėl pagal LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 8,40 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos. Su atsakovu buvo sudarytos grūdų supirkimo sutartys, pagal kurių 3.3 p. šalys susitarė dėl užskaitų atlikimo už atsakovui parduotas prekes, tokiu būdu ieškovei atsiskaitant su atsakovu už nupirktus grūdus. Ieškovė nėra gavusi iš atsakovo pretenzijų dėl sėklų kokybės. Atsakovas visas sėklas susėjo, neprašė jų pakeisti, nepaėmė sėklų mėginių, neatliko tyrimų, nesikreipė į tam tikras tarnybas, neprašė sertifikatų, be to, 2014 m. gruodžio mėn. atliko mokėjimus už prekes. Tik suėjus apmokėjimo terminui, atsakovas pradėjo reikšti pretenzijas dėl sėklų kokybės, kurias įsigijo 2012-2014 metais.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo O. G. 26448,05 EUR skolą, dalį delspinigių - 603,01 EUR , 8,40% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-01-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 811,81 EUR žyminį mokestį- ieškovės AB „Linas Agro“ naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo O. G. 11,55 EUR išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad yra neaišku, kokiu principu ieškovė daro sąskaitų užskaitymus. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė verslo praktika, pagal kurią atsakovas už įsigytas prekes dažniausiai atsiskaitydavo su ieškovu užauginta ir jam parduota žemės ūkio produkcija. Dėl tokio atsiskaitymo būdo ir įmokų paskirstymo eiliškumo šalys buvo susitarusios grūdų pirkimo-pardavimo sutarčių 3.3 punktuose. Teismas darė išvadą, kad ieškovė, nepažeisdama tarp šalių sudaryto susitarimo bei CK 6.54 ir 6.55 straipsniuose reglamentuotų teisės normų, atliko įskaitymus seniausiai skolai. Atsakovo argumentą, kad ieškovė 2012 m. – 2014 m. pardavė nekokybišką sėklą, teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 str.). Teismas nustatė, kad atsakovo skola susidarė pagal tris 2013-08-30, 2014-03-25, 2014-05-07 PVM sąskaitas-faktūras, ir tik pagal vieną PVM sąskaitą-faktūrą LAA serija Nr. 13/00431 buvo įsigyta žieminių kvietrugių ir žieminių kviečių sėklos (b.l. 42), o pagal kitas dvi PVM sąskaitas-faktūras įsigytos trąšos ir augalų apsaugos priemonės. Nurodė, kad ieškinys pareikštas dėl skolos priteisimo, atsakovas priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo nepateikė, todėl, teismo vertinimu, yra nepagrįstas atsakovo argumentas, kad dėl nekokybiškos sėklos patirti 26448,05 EUR nuostoliai turi būti pripažįstami kaip ieškovo kompensacija atsakovui už pateiktą nekokybišką sėklą. Teismas pažymėjo, kad CPK normos nenumato galimybės atsiliepime į ieškinį ar duodant paaiškinimus teismo posėdžio metu, pareikšti savarankiškų reikalavimų, t.y. pripažinti, kad atsakovas patyrė 26448,05 EUR nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas atsakovui išaiškino, kad jis turi teisę kreiptis į teismą ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo. Teismas pažymėjo kad atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 92-93) nurodyti derlingumo rodikliai, nėra susiję su įsigytų pagal 2013-08-30, 2014-03-25, 2014-05-07 PVM sąskaitas-faktūras prekių kokybe. Teismas nustatė, kad atsakovas nėra pareiškęs ieškovui rašytinės pretenzijos dėl sėklų kokybės, tik žodžiu buvo užsiminęs atvykusiai konsultantei per sėją 2014 m. rugsėjo mėn. Atsakovas CK 6.334 str. 1 d. numatytomis pirkėjo teisėmis nepasinaudojo. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai - sėklų sertifikatai ir PVM sąskaita-faktūra AGR0019703, kurios pagrindu jis 2014-04-02 įsigijo iš UAB „Agrolitpa“ vasarinių kvietrugių „Dublet“ sėklos, niekaip nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, t.y., nei paneigia, nei patvirtina skolos fakto ar atsakovo įsigytų iš ieškovo prekių kokybės trūkumus. Teismas nustatė, kad ieškovas perdavė atsakovui nuosavybės teise prekes, o atsakovas už jas neatsiskaitė, liko skolingas ieškovui 26448,05 EUR, todėl darė išvadą, kad atsakovas prievolės neįvykdė. Vadovaujantis minėtais motyvais, šalių pasirašyta 2013-07-09 sutartimi Nr. 14P_AN_02 bei CK 6.38 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.371 str., ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 26448,05 EUR skolą pripažino pagrįstu, todėl ieškinį tenkino. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas dalyje dėl delspinigių priteisimo yra aiškiai nepagrįstas ir neatitinkantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (CK 1.5 str.), delspinigių suma yra neprotingai didelė, be to, atsakovas dalį savo prievolių ieškovui yra įvykdęs, todėl netesybų dydį teismas mažino iki 0,02 procento, kas sudaro 603,01 EUR. Sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl teismo vertinimu yra pagrįsta iš atsakovo priteisti 8,40% dydžio metines procesines palūkanas, kas sudarytų į dieną 0,02%.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas O. G. prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą apsaugant atsakovo, kaip žemės ūkio produkcijos gamintojo interesus. Teismas neteisingai vertino atsakovo poziciją dėl ieškovės pateiktų prekių ir ieškovės vykdytų tarpusavio užskaitų. Atsakovas nesutinka su teismo argumentu, kad ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros yra įrodymas, kad prekė buvo pateikta. Nurodė, kad teismo proceso metu visą laiką buvo akcentuojama, kad buvo atvežtos ne tos prekės, kurioms buvo išrašytos sąskaitos faktūros. Pagal sąskaitas faktūras ieškovė pateikė atsakovui žemesnės klasės sėklas, tačiau nurodė, kad pateikiama aukštos klasės sėkla. Teismas neapgynė atsakovo, kaip žemės ūkio produkcijos gamintojo interesų. Nurodo, kad skolų užskaitymai už jo pristatytą produkciją buvo atlikti netinkamai. Teismas neįsigilino į situaciją, kad visų galutinių mokėjimų data buvo ta pati – 2014-10-01, taip pat, kad visą produkciją atsakovas ieškovei buvo pristatęs iki sąskaitų apmokėjimo terimo. Teismas turėjo priimti ir įvertinti pateiktą sąskaitą faktūrą ir sėklų sertifikatus, tai pat apklausti liudytoją, kuriai taip pat buvo teikiamos nekokybiškos sėklos, nes tai yra netiesioginiai įrodymai, kad buvo tiekta nekokybiška sėkla. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu priteisti 8,4 proc. dydžio procesinių metinių palūkanų. Šis sandoris vertinamas kaip eilinis komercinis sandoris, neįvertinta tai, kad žemės ūkio produkcijos gamintojų apsauga yra viešas interesas. Atsakovas sutinka su teismo paskaičiuotu delspinigių dydžiu – 0,02 proc., tačiau prašo skaičiuoti juos ne nuo prašomos priteisti 26448,05 Eur sumos, o nuo 11710,67 Eur mažesnės sumos, t.y. 14737,38 Eur.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB „Linas Agro“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo argumentas, kad ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros nėra įrodymas, kad prekė buvo pateikta, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes byloje esantys transporto važtaraščiai patvirtina, kad prekės buvo pristatytos, prekes priėmė ir ant važtaraščių pasirašė pats atsakovas. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad prekes gavo, jam buvo pristatytos būtent tos prekės, kurias jis užsakė. Remiantis byloje esančiais įrodymais ir atsakovo paaiškinimais, teismas darė pagrįstą išvadą, kad atsakovas nepasinaudojo jam įstatymų garantuojamomis pirkėjo teisėmis, ir nesant jokių įrodymų, kad atsakovui buvo parduotos nekokybiškos prekės, atsakovo argumentus dėl prekių kokybės atmetė kaip nepagrįstus. Nesant pareikštų savarankiškų reikalavimų šioje byloje, įstatymas nenumato procesinės galimybės nagrinėti šioje byloje atsakovo tariamų nuostolių, kompensacijų, skolos panaikinimo, užskaitymo, sumažinimo klausimų. Užskaitos už atsakovo parduotą produkciją buvo atliktos tinkamai tiek pagal sutarčių 3.3 p, tiek pagal CK 6.54 str. 6.55 str. nuostatas, todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad skolų užskaitymai už jo pristatytą produkciją buvo atlikti netinkamai. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymus dėl įrodymų pateikimo, liudytojų kvietimo remdamasis civilinio proceso normomis. Byloje nagrinėjamas ieškinys dėl skolos už prekes priteisimo, byloje nebuvo pareikštas priešieškinys dėl jokių kitų reikalavimų, todėl teismas pagrįstai atsisakė šiuos įrodymus priimti kaip neturinčius reikšmės nagrinėjamos bylos aplinkybėms patvirtinti ar paneigti. Kadangi atsakovas yra ūkininkas, komercinis ūkio subjektas, jam taikytina CK 6.210 str. ir LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota palūkanų norma. Nėra jokio pagrindo byloje vertinti atsakovo neva patirtus nuostolius, kvestionuoti prekių kokybę, nurašyti, užskaityti, mažinti skolos sumą, vertinti skolą už prekes kaip kompensaciją, tuo pačiu nėra ir jokio pagrindo perskaičiuoti delspinigius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1–2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje neginčijamos aplinkybės, kad 2013-07-09 šalys sudarė sutartį Nr. 14P_AN_02, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovui augalų apsaugos priemones, trąšas, sėklas, o atsakovas įsipareigojo už gautas prekes atsiskaityti iki datos, nurodytos prekių pardavimo PVM sąskaitose-faktūrose (b.l. 7-8). Sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad už prekes privaloma atsiskaityti ne vėliau, kaip PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytu terminu. Pagal 2013-07-09 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos pagrindu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras atsakovas įsigijo prekių, t.y. 1) pagal 2013-08-30 PVM sąskaitą-faktūrą LAA serija Nr. (duomenys neskelbtini) 7 t. žieminių kvietrugių sėklos SW Talentro C2, 2 t. žieminių kviečių sėklos Linus C2, 9,5 t. žieminių kviečių sėklos Mulan C2, už 8267,94 EUR, neapmokėta 7240,50 EUR suma, atsiskaitymo terminas 2014-09-30; 2) pagal 2014-03-25 PVM sąskaitą-faktūrą LAI serija Nr. (duomenys neskelbtini) 48 t. sulfato nitrato už 18049,07 EUR, neapmokėta 18049,07 EUR suma, atsiskaitymo terminas 2014-09-30; 3) pagal 2014-05-07 PVM sąskaitą-faktūrą LAS serija Nr. (duomenys neskelbtini) įvairias augalų apsaugos priemones už 2281,98 EUR, neapmokėta 1158,48 EUR suma, atsiskaitymo terminas 2014-09-30 (b.l. 42, 43, 44). Remiantis sutarties 3.4 punktu, atsakovas minėtas PVM sąskaitas-faktūras gavo elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 45). Atsakovas gavo 2013-08-30, 2014-03-25, 2014-05-07 PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas prekes. Šią aplinkybę patvirtino pats atsakovas teismo posėdyje ir šį faktą įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai - transporto važtaraščiai (b.l. 116-120). Iš kliento sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas yra skolingas ieškovei 34779,77 EUR, tačiau dviejų PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminas nėra suėjęs, atsiskaitymo terminas - 2015-09-30, todėl ieškovė dėl šių sąskaitų apmokėjimo reikalavimo nereiškia, o pagal 2013-08-30, 2014-03-25, 2014-05-07 PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimo terminas yra suėjęs, atsiskaitymo terminas 2014-09-30, neapmokėta pagal šias sąskaitas yra 26448,05 EUR, todėl ši suma turėtų priteistina iš atsakovo (b.l. 10-12, 68-74).

Teisėjų kolegija iš esmes sutinka su atsakovo argumentais dėl žemės ūkio gamintojų, kaip labiau pažeidžiamų civilinės apyvartos dalyvių, prioritetinės gynybos. Tačiau, kita vertus, vien šalies statusas per se nereiškia, kad tokiu visuomenės interesu plačiąja prasme gynimu gali būti pateisinamas nesąžiningas žemės ūkio produkcijos gamintoju elgesys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia gynyba taikytina tik tais atvejais, kai matyti, kad gamintojas savo galimybių ribose stengėsi vykdyti sudarytas sutartis, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių atsirado pakankamai svarbių priežasčių, dėl kurių jis įvykdyti tinkamai sutarčių nuostatas negalėjo.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino atsakovo poziciją dėl ieškovės pateiktų prekių ir ieškovės vykdytų tarpusavio užskaitų. Atsakovas nesutinka su teismo pozicija, kad ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros yra įrodymas, kad prekė buvo pateikta. Teismo proceso metu visą laiką buvo akcentuojama, kad buvo atvežtos ne tos prekės, kurioms buvo išrašytos sąskaitos faktūros. Pagal sąskaitas faktūras ieškovė pateikė atsakovui žemesnės klasės sėklas, tačiau nurodė, kad pateikiama aukštos klasės sėkla. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Byloje esantys rašytiniai įrodymai - transporto važtaraščiai (b.l. 116-120) patvirtina, kad 2013-08-30, 2014-03-25, 2014-05-07 PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos prekės buvo pristatytos, prekės priėmė ir ant transporto važtaraščių pasirašė pats atsakovas. Be to, šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino pats atsakovas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas iki bylos iškėlimo teisme pagal ieškovės ieškinį jokių pretenzijų dėl netinkamos sėklos kokybės ieškovei nereiškė, todėl jo nurodyti teiginiai apie tai, kad ieškovė jam pardavė netinkamos kokybės sėklą laikytini gynybine pozicija siekiant išvengti savo prievolių tinkamo vykdymo. Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai ir išsamiai pasisakė bei vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovė 2012-2014 m. pardavė nekokybišką sėklą. Apylinkės teismas nurodė, kad atsakovo skola susidarė pagal tris 2013-08-30, 2014-03-25, 2014-05-07 PVM sąskaitas-faktūras, ir tik pagal vieną PVM sąskaitą-faktūrą LAA serija Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta žieminių kvietrugių ir žieminių kviečių sėklos (b.l. 42), o pagal kitas dvi PVM sąskaitas-faktūras įsigytos trąšos ir augalų apsaugos priemonės. Pagal PVM sąskaitą-faktūrą LAA serija Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas įsigijo sėklų - žieminių kvietrugių sėklos SW Talentro C2, žieminių kviečių sėklos Linus C2, žieminių kviečių sėklos Mulan C2. Tuo tarpu atsakovas įrodinėdamas šių sėklų nekokybiškumą pateikė visai kitų veislių javų derlingumo duomenis. 2015-04-16 Valstybinės augalininkystės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB „Dotnuvos projektai“ atliktas neplaninis patikrinimas, kurio metu buvo paimta keletą kontrolinių javų mėginių. Sėkla atitiko privalomuosius kokybės reikalavimus. Išaiškinta, kad kilus įtarimui dėl sėklos kokybės, rekomenduotina keiptis į Augalininkystės tarnybą dėl sėklos kokybės nustatymo (b.l. 121-122). Atsakovo argumentai dėl netinkamos prekių kokybės yra nepagrįsti ir kitais pagrindais. 2013 m. liepos 9 d. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punktu šalys sutarė dėl prekių kokybės, kiekio ir perdavimo tvarkos ir sąlygų. Šios sutarties 2.2 punktas nustato, kad pirkėjui pageidaujant, pardavėjas pateikia prekių kokybę patvirtinančius dokumentus. Be sutarties sąlygų, pirkėjo teises susijusias su perkamų daiktų kokybe garantuoja ir imperatyvios įstatymo normos. LR CK 6.328 straipsnis garantuoja pirkėjo daiktų patikrinimo teisę, suteikiančią jam teisę nuo pat sutarties sudarymo ar ofertos pateikimo bet kada, bet kur, bet kokiu būdu ar metodu patikrinti perkamas prekes. Atsakovas t ne kartą bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad sėklos mėginių nepaėmė, pretenzijų ieškovui nerašė, sertifikatų neprašė, sėklos neprašė pakeisti į kitą kokybišką sėklą, sėklos ieškovui negrąžino, visą 2012 m. – 2014 m. įsigytą sėklą pasėjo. LR CK 6.327 str. 5d. nustato, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. LR CK 6.334 str. nustato pirkėjo teises dėl netinkamos kokybės prekių, LR CK 6.338 str. nustato terminus pareikšti reikalavimus dėl netinkamos prekių kokybės. Pažymėtina, kad visomis įstatymų jam garantuotomis pirkėjo teisėmis atsakovas galėjo pasinaudoti, tačiau bylos duomenis, atsakovas jomis nepasinaudojo.

Atsakovo teiginiai, kad 2012 m. 2013 m. ir 2014 m. jam buvo pristatyta nekokybiška sėkla, dėl to priteista suma turi būti sumažinta, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas 26448,05 EUR sumą pripažįsta, tačiau ją ginčija kaip skolą, nes atsakovo teigimu, ji turėtų būti vertinama kaip ieškovo kompensacija atsakovui už pateiktą nekokybišką sėklą. Šiuo atveju ieškinys pareikštas dėl skolos priteisimo, atsakovas priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentą, kad dėl nekokybiškos sėklos patirti 26448,05 EUR nuostoliai turi būti pripažįstami kaip ieškovo kompensacija atsakovui už pateiktą nekokybišką sėklą. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad CPK normos nenumato galimybės atsiliepime į ieškinį ar duodant paaiškinimus teismo posėdžio metu, pareikšti savarankiškų reikalavimų, t.y. pripažinti, kad atsakovas patyrė 26448,05 EUR nuostolių. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad atsakovui išaiškinta, kad jis turi teisę kreiptis į teismą ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo, apie šią atsakovo teisę jam buvo išaiškinta bylos nagrinėjimo metu, pasirengimo nagrinėjimo metu jam buvo išaiškinta teisė reikšti priešieškinį. Bylos duomenimis, atsakovas tuo nepasinaudotojo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesant pareikštų savarankiškų reikalavimų šioje byloje, įstatymas nenumato procesinės galimybės nagrinėti šioje byloje atsakovo tarimų nuostolių, kompensacijų, skolos panaikinimo, užskaitymo, sumažinimo klausimo. Savarankiški atsakovo reikalavimai privalo būti pareikšti įstatymų nustatyta tvarka, jie turi būti pagrįsti įrodymais. Tokiu būdu atsakovas privalėtų įrodyti savo patirtus nuostolius. Todėl nesant jokio procesinio, materialinio ir faktinio pagrindo, šis atsakovo skundo argumentas atmestinas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad skolų užskaitymai už atsakovo pristatytą produkciją buvo atlikti netinkamai. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp šalių susiklostė verslo praktika, pagal kurią atsakovas už įsigytas prekes dažniausiai atsiskaitydavo su ieškovu užauginta ir jam parduota žemės ūkio produkcija. Dėl tokio atsiskaitymo būdo ir įmokų paskirstymo eiliškumo šalys buvo susitarusios grūdų pirkimo-pardavimo sutarčių 3.3 punktuose (b.l. 75-76, 79-80, 82-83, 85-86, 88-89), t.y. už grūdus pirkėjas (ieškovas) apmoka pardavėjui (atsakovui) ne vėliau kaip per 30 dienų po grūdų supirkimo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo, atlikdamas užskaitą (įskaitymą) tarp: 1) visų atsakovui suteiktų avansų, nepriklausomai nuo nurodytos avansų grąžinimo dienos, 2) išrašytų atsakovui PVM sąskaitų-faktūrų už grūdų valymą, džiovinimą, saugojimą, 3) išrašytų atsakovui PVM sąskaitų-faktūrų už parduotas prekes, 4) atsakovo pristatytų grūdų supirkimo PVM sąskaitų-faktūrų, 5) atsakovui išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų dėl delspinigių paskaičiavimo. CK 6.55 str. 2 d. nurodyta, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms. Šio straipsnio taisyklės taikomos ir tada, kai skolininkas kreditoriui turi tiekti produkciją ar teikti paslaugas, kiek tai neprieštarauja prievolės esmei (CK 6.55 str. 3 d.). Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, nepažeisdama šalių sudaryto susitarimo bei CK 6.54 ir 6.55 straipsniuose reglamentuotų teisės normų, atliko įskaitymus seniausiai skolai.

Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo priimti ir įvertinti pateiktą sąskaitą faktūrą ir sėklų sertifikatus (b.l. 131-134), tai pat apklausti liudytoją, kuriai taip pat buvo teikiamos nekokybiškos sėklos, nes tai yra netiesioginiai įrodymai, kad buvo tiekta nekokybiška sėkla. Minėta, kad byloje nagrinėjamas ieškinys dėl skolos už prekes (sėklą, trąšas ir augalų priemones) priteisimo. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikšto priešieškinio dėl jokių kitų reikalavimų. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ir vertinti atsakovo pateiktus įrodymus kaip neturinčius reikšmės nagrinėjamos bylos aplinkybėms patvirtinti ar paneigti.

Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu priteisti 8,4 proc. dydžio metinių palūkanų. Teisėjų kolegija pažymi, kad priteistų palūkanų dydis, yra pagrįstas įstatymais: LR CK 6.210 str., LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Kadangi atsakovas, sudarydamas sutartį su ieškovu, veikė kaip ūkio subjektas – ūkininkas, jam pagrįstai taikytina aukščiau minėtų įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuota palūkanų norma.

Minėta, kad nėra jokio pagrindo byloje vertinti atsakovo neva patirtus nuostolius, kvestionuoti prekių kokybę, nurašyti, užskaityti, mažinti skolos sumą, vertinti skolą už prekes kaip kompensaciją, tuo pačiu nėra ir jokio pagrindo perskaičiuoti delspninigius.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir pritaikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Eigirdas ČinkaBirutė JonaitienėNijolė Danguolė Smetonienė