- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-08
- Bylos Nr.
- T-1256-1034/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02128-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Advokatai
- Viktoras Rutkauskas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu D. Š. (D. Š.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas galutine bausme – 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendis ir D. Š. skirta galutinė bausmė – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. lapkričio 5 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma išspręsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų – 138,06 Eur baudžiamojoje byloje Nr. 1-1299-1034/2021 priteisimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 7 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo D. Š. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamajam D. Š. gynėju buvo parinktas advokatas Viktoras Rutkauskas. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. gegužės 4 d. nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-1299-1034/2021, kurioje D. Š. buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu (kaltinamasis nemoka proceso kalbos), D. Š. buvo paskirtas gynėjas advokatas V. Rutkauskas.
Iš 2021 m. rugpjūčio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, matyti, kad V. Rutkausko teiktos antrinės teisinės pagalbos D. Š. išlaidos sudaro 138,06 Eur.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Atsižvelgus į D. Š. turtinę padėtį, pažymėtina tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta, kad nuteistojo turtinė padėtis nėra itin gera, nuosprendžiu D. Š. paskirta sumokėti nemažo dydžio bauda, be to, nuosprendžiu iš jo priteista gana ženkli suma padarytai turtinei žalai atlyginti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš D. Š. netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi ir 364 straipsniu,
nutaria:
netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.