Kauno apylinkės teismo sprendimas

2023-07-12 · Civilinė byla Nr. e2YT-10286-1084/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-07-12
Bylos Nr.
e2YT-10286-1084/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04693-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Jasinskaitė
Pareiškėjas
L. Ž.
Suinteresuotas asmuo
Z. Ž., R. J.
Advokatai
Donatas Dužinas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-10286-1084/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04693-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2.(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė,sekretoriaujant Ivetai Arbačiauskaitei, Joanai Ažukienei,dalyvaujant pareiškėjai L. Ž., jos atstovui advokato padėjėjui Donatui Dužinui,suinteresuotam asmeniui Z. Ž.,nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui R. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Z. Ž., R. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo P P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (e. b. l. 1–4, 37–40).

Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad P P. D. ir I. D. susituokė (duomenys neskelbtini)., santuokoje susilaukė trijų dukterų – R. J., L. Ž. ir Z. Ž.. (duomenys neskelbtini). mirė I. D., o (duomenys neskelbtini) – P P. D.. P P. D. palikimą sudarė 1/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini)., ir asmeniniai daiktai (dviratis, žemės ūkio padargai, rūbai, dokumentai ir kt.). Pirmiau paminėtas žemės sklypas P. D., t. y. P P. D. tėvui buvo grąžintas Kauno apskrities 2001 m. lapkričio 29 d. įsakymu, tačiau įregistruotas tik 2022 m. kovo 29 d., jau po P P. D. mirties. Nors P P. D. po savo tėvo mirties priėmė palikimą, tačiau dėl nurodytų aplinkybių dalis žemės sklypo jo vardu nėra įregistruota. Pareiškėja per įstatyme nustatytą terminą dėl palikimo po savo tėvo mirties priėmimo į notarų biurą nesikreipė, kadangi neturi teisinio išsilavinimo, manė, kad tai galės padaryti ir vėliau, juo labiau kad iki 2022 m. kovo mėnesio nebuvo sutvarkyta žemės sklypo teisinė registracija. Dėl palikimo, atsiradusio po P P. D. mirties, priėmimo nesikreipė ir kitos palikėjo dukros, jos į palikimą nepretenduoja, sutinka, kad žemės sklypą paveldėtų jų sesuo L. Ž.. Nors pareiškėja į notarų biurą dėl palikimo po savo tėvo mirties priėmimo nesikreipė, tačiau ji palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pareiškėja valdo likusius tėvo asmeninius daiktus, žemės sklypą kaip savo – valdė likusį miško paskirties žemės sklypą, iš jo apsirūpindavo malkomis, valdo ir kitus likusius daiktus, dviratį, žemės ūkio padargus, nuotraukas ir dokumentus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Z. Ž. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė su pareiškimu sutinkanti. Suinteresuotas asmuo nurodė patvirtinanti, kad po tėvo P P. D. mirties sesuo L. Ž. valdė likusius tėvo daiktus, naudojosi žemės sklypu (e. b. l. 79).

Suinteresuotas asmuo R. J. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė su pareiškimu sutinkanti, nurodė, kad sesuo L. Ž. po tėvo mirties valdė likusius daiktus, prižiūrėjo ir tvarkė mišką (e. b. l. 80).

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėja L. Ž. ir jos atstovas advokato padėjėjas Donatas Dužinas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Pareiškėja papildomai nurodė, kad po savo tėvo P P. D. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti palikimą sudarantį turtą. Po tėvo mirties liko žemės sklypas, ūkio padargai, jo asmeniniai daiktai, nuotraukos, dokumentai. Pareiškėja naudojosi žemės sklypu – prižiūrėjo mišką, jį valydavo, malkaudavo. Praėjusiais metais dėdė ėmėsi iniciatyvos tvarkyti dokumentus, todėl paragino ir ją tai daryti, paaiškėjo, kad ji negali įregistruoti savo vardu minėto žemės sklypo, kadangi per nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Tėvui priklausiusio turto savininke visi laikė ją, kadangi po tėvo mirties ji rūpinosi tėvui priklausiusiu turtu, jį prižiūrėjo, priimdavo sprendimus dėl turto naudojimo. Daugiau niekas į tėvui priklausiusį turtą nepretenduoja, pretenzijų dėl turto nereiškia, viso likusio turto savininke aplinkiniai laikė ją. Ūkio padargus paliko prisiminimui, tėvui priklausiusiu dviračiu naudojasi, dėl visų kitų daiktų panaudojimo sprendimus priimdavo pareiškėja.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Z. Ž. teismo posėdžio metu nurodė sutinkanti su pareiškėjos pareiškimu, paaiškino, kad po tėvo mirties jai buvo žinoma apie likusį mišką. Po tėvo mirties ūkio padargai ir dviratis liko sesei, ji jokių daiktų nepasiėmė ir į palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, nepretendavo. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog jai yra žinoma, kad visu turtu, likusiu po tėvo mirties, naudojosi sesuo L. Ž., taip pat ir mišku. Kitų asmenų, kurie pretenduotų į palikimą, nėra.

Liudytojas K. Ž. parodė, kad jis yra pareiškėjos L. Ž. sutuoktinis, nurodė, kad uošvio broliui pradėjus tvarkytis dokumentus, paaiškėjo, kad dalis miško paskirties žemės sklypo priklauso ir mirusiam uošviui P P. D.. Liudytojo teigimu, tik praėjusiais metais jiems tapo žinoma apie likusį uošviui priklausiusį žemės sklypą, nors tuo mišku naudojosi jau seniai, jį prižiūrėjo. Be šio nekilnojamojo turto po uošvio mirties liko ir kitas turtas – žemės ūkio padargai (grėbtuvas, žoliapjovė), dviratis. Šiuo metu minėti daiktai yra sodyboje, jie nėra naudojami, liko prisiminimui. Pareiškėja gyveno su tėvais, šiuo metu jie ir toliau prižiūri sodybą bei visą joje esantį turtą. Po P P. D. mirties dėl likusių asmeninių daiktų, nuotraukų, dokumentų sprendimus priimdavo sutuoktinė L. Ž.. Ji sprendė, ką daryti su šiais daiktais, kur juos panaudoti, todėl viso turto savininkė buvo pareiškėja.

Suinteresuotas asmuo R. J. į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų nagrinėti civilinę bylą suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant ar atidėti civilinės bylos nagrinėjimą negauta. Civilinė byla išnagrinėta nedalyvaujant teismo posėdyje suinteresuotam asmeniui R. J..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos, suinteresuoto asmens Z. Ž. ir liudytojo K. Ž. parodymais nustatyta, kad pareiškėja L. Ž. yra palikėjo P P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) dukra (e. b. l. 7–8). Palikėjas turėjo dar dvi dukras – R. J. ir Z. Ž. (e. b. l. 8). P P. D. sutuoktinė I. D. mirė (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 5–6, 16). P P. D. priėmė palikimą po savo tėvo P. D. mirties kartu su broliu J. D., jiems 2000 m. sausio 28 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (e. b. l. 9–10, 20, 67–68). Paveldėjimo teisės liudijime duomenų apie paveldimą 1/4 dalį žemės sklypo, esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini)., nėra, kadangi nuosavybės teisės P. D. į minėtą turtą buvo atkurtos tik 2001 m. lapkričio 21 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 52/14690, o viešame registre įregistruotos tik 2022 m. balandžio 29 d. (e. b. l. 17–18, 48–51). P P. D. nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (e. b. l. 14–15, 26–27). Testamento registre nėra duomenų apie palikėjo P P. D. sudarytus testamentus, taip pat apie palikimo priėmimo faktus (e. b. l. 12–13). Po P P. D. mirties liko jo turtas – žemės ūkio padargai, dviratis, nuotraukos, asmeniniai daiktai, rūbai.

Pareiškėjos, jos atstovo, suinteresuoto asmens Z. Ž. paaiškinimais ir liudytojo K. Ž. parodymais nustatyta, kad pareiškėja po tėvo mirties ir toliau liko gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuose gyveno kartu su tėvu, naudojosi jam priklausiusiais daiktais, rūpinosi ir prižiūrėjo likusį turtą, spręsdavo dėl palikimą sudarančio turto panaudojimo, naudojosi miško paskirties žemės sklypu, jį valydavo, malkaudavosi jame malkų, t. y. su minėtu turtu iš karto po tėvo mirties elgėsi kaip tikroji šio turto savininkė. Taip pat nustatyta, kad kiti palikėjo įpėdiniai – jo dukros (byloje suinteresuoti asmenys R. J. ir Z. Ž.) dėl palikimo po savo tėvo mirties priėmimo į notarų biurą nesikreipė, pretenzijų dėl paveldimo turto nereiškia, su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir teigia, kad būtent pareiškėja priėmė palikimą po tėvo P P. D. mirties, todėl ją laiko jam priklausiusio turto savininke.

Pareiškėja L. Ž. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo P P. D. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja iš karto po tėvo P P. D. mirties priėmė jo palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą, nes rūpinosi likusio tėvui priklausiusio turto priežiūra, šį turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo bei tvarkė kaip savo. Pareiškėja rūpinosi tėvui priklausiusiu turtu – žemės ūkio padargais, sprendė dėl jų tolimesnio likimo, naudojosi ir valdė kaip savo tėvui priklausiusį dviratį, taip pat jo asmeninius daiktus, nuotraukas ir dokumentus. Pareiškėja nurodė naudojusi ir kaip savo valdė taip pat ir tėvui priklausiusį miško ūkio paskirties žemės sklypą, jame atlikdavusi valymo darbus, malkaudavusi. Tokiais savo veiksmais pareiškėja išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą. Pareiškėja minėtus veiksmus, rodančius jos aiškiai išreikštą valią priimti palikimą, atliko iš karto po P P. D. mirties, per įstatyme numatytą terminą palikimui priimti. Palikėja savo veiksmais aiškiai išreiškė valią priimti palikimą, kadangi aplinkiniai ją laikė palikėjui priklausančio turto savininke. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad kiti įpėdiniai valios priimti palikimą, atsiradusį po P P. D. mirties, neišreiškė. Mirusiojo P P. D. palikimo priėmimas, pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys R. J. ir Z. Ž. sutinka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėja po tėvo P P. D. mirties priėmė jo palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Byloje nėra duomenų, kad po P P. D. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teismo posėdyje dalyvavusių pareiškėjos, jos atstovo, suinteresuoto asmens Z. Ž. paaiškinimus, liudytojo K. Ž. parodymus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėja L. Ž. po tėvo P P. D. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, yra įrodytas, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, šioje byloje yra 26,56 Eur. Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos L. Ž. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo P P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Priteisti valstybei iš L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,56 Eur (dvidešimt šešių eurų 56 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jurgita Jasinskaitė