- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-01-23
- Bylos Nr.
- 1-51-907/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-9-00091-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Kaltinamasis
- N. S., E. Z.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorei Vladai Buivydienei, kaltinamosioms N. S., E. Z., specialistei Nomedai Ladygienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), teista 2010-06-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. (3 veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d. bausmes subendrinus, galutinę subendrintą bausmę paskiriant 20 MGL (2500 Lt) dydžio baudą, bauda nesumokėta (priverstinai išieškota 62,53 Lt),
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- LR BK) 222 straipsnio 1 dalį,
E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teista 2012-01-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., jai skirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, bauda sumokėta 2012-06-04 (5 t., 71 b. l.),
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- LR BK) 223 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. S., būdama ŽŪB „Torapus“, įmonės kodas 300502080, reg. Žemaitės g. 143, Šiaulių mieste, pirmininke, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio reikalavimus būdama atsakinga už įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. Nr.IX-1889) 37 straipsnio 10 dalies 1 punktą būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 13 straipsnio 3 dalies - „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, reikalavimus, nes laikotarpiu nuo 2006-11-30 iki 2007-02-28 bendrovės patalpose adresu Šiauliai, Žemaitės g. 143, tyčia nurodė ŽŪB „Torapus“ vyr. finansininkei E. Z. surašyti, pasirašyti ir įtraukti į Žemės ūkio bendrovės „Torapus“ buhalterinę apskaitą PVM sąskaitas-faktūras: 2006-11-30 serija TOR Nr. 0000094-B – 99 999,99 Lt sumai, 2006-12-27 serija TOR Nr. 0000098 – 89 999,99 Lt sumai, 2006-12-29 serija TOR Nr. 0000104 – 74 599,99 Lt sumai, 2007-02-28 serija TOR Nr. 0000124 – 99 999,99 Lt sumai, viso už 364 599,96 Lt, kuriose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, t.y. šiose PVM sąskaitose faktūrose įrašytos kitos nei realiai įvykusios ūkinės operacijos, 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio nuostatas, nes už 2006-2007 metus neapskaičiuotas ir nedeklaruotas 55 602,00 Lt pardavimo PVM. Dėl šių PVM sąskaitų- faktūrų surašymo ir panaudojimo bendrovės „Torapus“ buhalterinėje apskaitoje negalima iš dalies nustatyti bendrovės „Torapus“ veiklos, turto įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-11-30 iki 2007-02-28.
Be to, N. S. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, reikalavimus, nes pateikė bendrovės buhalterei E. Z. 2007-09-05 PVM sąskaitą faktūrą serija TEO Nr. 680835089 už 65,21 Lt (iš jų PVM - 9,95 Lt) ir nurodė įtraukti į apskaitą neįvykusią ūkinę operaciją, nes minėtoje sąskaitoje- faktūroje nurodyta ne bendrovės „Teo“, o kitos bendrovės - „Isidna“ atlikta ūkinė operacija. Dėl į apskaitą įtrauktos kitai įmonei išrašytos PVM sąskaitos faktūros bendrovė „Torapus“ 9,95 Lt padidino 2007 m. rugsėjo mėnesio PVM atskaitą. Dėl šios PVM sąskaitos-faktūros įrašymo į bendrovės „Torapus“ buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „Torapus“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 m. rugsėjo mėn.
E. Z., būdama ŽŪB „Torapus“ (įmonės kodas 300502080, reg. Žemaitės g. 143, Šiauliai) vyriausiąja finansininke ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574, 11 straipsnį (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr.IX-1914 redakcija) būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalį, nurodančią, kad į apskaitą privalo įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu, neįtraukė į ŽŪB „Torapus“ apskaitą – bendrovės vedamo 2006 ir 2007 metų registro „Didžioji knyga“ sąskaitą Nr. 505 „Suteiktų paslaugų pajamos“ PVM sąskaitos faktūros 2006 m. lapkričio 30 d. TOR Nr.0000094-B ir 2007 m. vasario 28 d. TOR Nr.0000124 už 199999,98 Lt (99999,99 + 99999,99) ir dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės „Torapus“ veiklos, turto įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-11-30 iki 2007-02-28.
Kaltinamoji N. S. teisiamajame posėdyje kalta neprisipažino, paaiškino, kad ŽŪB „Torapus“ dirbo kažkur nuo 2004 m. iki 2008 m., iš pradžių pirmininke, vėliau vadybininke. Vyr. finansininkė buvo E. Z. Paslaugas suteikė Ispanijos įmonei „Belfri Logistica y Distribucion Capilar, S.L.“, jai atliko rinkos tyrimą, t. y. dėjo skelbimus, žemės sklypus matavo, supirkinėjo nekilnojamą turtą Palangoje, Šventojoje, Joniškyje, buvo nupirkę virš 20 sklypų už 3 milijonus litų. Už atliktus darbus ji nurodė buhalterei E. Z. išrašyti 4 PVM sąskaitas- faktūras su nuliniu tarifu, jas įtraukti į buhalterinę apskaitą, bendrovė dėl to susimokėjo pelno mokestį virš 20000 Lt valstybei. Ispanijos įmonė ŽŪB „Torapus“ už atliktus darbus nieko nesumokėjo. Žemės sklypus ji pirko kaip fizinis asmuo, kuriam buvo išduotas įgaliojimas, o juos registravo įmonių ŽŪB „Inversiones aregrazu“ ir „Investicijos GA“ vardu. Kokį ryšį tos įmonės turi su ŽŪB „Torapus“, ar yra tarpininkavimo sutartys, nežino, sutarčių ir įgaliojimo pateikti negali. „Belfri Logistica y Distribucion Capilar, S.L.“ įmonės vadovas buvo užsienietis, ispanas, kuris gyvena Švedijoje, direktoriaus vardas D., o pats akcininkas F. F. A. R., su kuriuo ji susirašinėjo elektroniniu paštu. Su ta įmone buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis, jos nėra, pateikti negali, kodėl jos pareigūnai nerado, nežino, rinkos tyrimo medžiaga turėtų būti įmonėje, kodėl jos nėra, nežino. Vėliau patikslino, kad E. Z. liepė įtraukti į apskaitą tik dvi sąskaitas, nes likusių dviejų sąskaitų Ispanijos įmonė neapmokėjo, o už anas jau valstybei sumokėjo mokesčius, todėl ir už šitas nenorėjo mokėti mokesčių, kodėl liko neįtraukta į apskaitą pirma ir paskutinė sąskaitos, paaiškinti negalėjo. Nors sąskaitos ir neapmokėtos, turėjo būti įtrauktos į apskaitą, nes tai įvykęs įvykis, darbai buvo atlikti. 2007-09-05 PVM sąskaitą faktūrą TEO Nr. 680835089 pateikė bendrovės buhalterei E. Z. ir nurodė įtraukti į apskaitą neįvykusią ūkinę operaciją, nes nepamatė, kad ji skirta ne jų įmonei, o kitai, o buhalterė neapsižiūrėjusi ją įsegė ir įtraukė į apskaitą. Su civiliniu ieškiniu nesutiko.
Kaltinamoji E. Z. teisiamajame posėdyje kalta neprisipažino, paaiškino, kad ŽŪB „Torapus“ vyr. finansininke dirbo nuo 2006 m. gegužės mėnesio kažkur iki 2010 metų. Neįtraukė į apskaitą dviejų PVM sąskaitų- faktūrų, nes jų įtraukti nereikėjo, tos sąskaitos buvo ne byloje, jos nebuvo įvestos, jos buvo paimtos iš šiukšlių krūvelės. Jei dvi sąskaitos buvo neįtrauktos į apskaitą, vadinasi, tik dvi sąskaitos turėjo būti įtrauktos. Kitos dvi sąskaitos turėjo būti anuliuotos, nes jos niekur nebuvo įtrauktos. Jos klaida, kad sąskaitos, kaip anuliuotos, nebuvo perbrauktos ir tinkamai įformintos. Nurodė, kad jeigu tos dvi neįtrauktos į apskaitą sąskaitos įsegtos, tai jos kaltė, kad jų neanuliavo. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus prisipažino kalta dėl to, kad viskas būtų greičiau. Su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies.
Specialistė Nomeda Ladygienė nurodė, jog savo pateiktą išvadą tvirtina, jos nekeičia. Papildomai paaiškino, jog N. S. pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 3 d. reikalavimus, kuriuose rašoma, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus. Dėl išrašytų PVM sąskaitų faktūrų bendrovės „Torapus“ buhalterinėje apskaitoje tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti bendrovės ŽŪB „Torapus“ veiklos, turto, įsipareigojimo ir struktūros už 2006 -11-30 ir 2007-02-28, taip pat pažeidė LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 str. E. Z. pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimus, t.y., kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, kadangi neįtraukė į apskaitą dviejų PVM sąskaitų faktūrų. N. S. taip pat pažeidė buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimus, kadangi į apskaitą nurodė įtraukti neįvykusią ūkinę operaciją, susijusią su įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, t.y. liepė įrašyti į apskaitą buhalterinės apskaitos dokumentą, kur užfiksuota bendrovės „Isidna“ atlikta ūkinė operacija. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-05-29 nutarimo Nr. 780 31 punktu, kuriame nurodoma, anuliuota sąskaita perbraukiama, užrašomas žodis „Anuliuota“, anuliavimo data, anuliavimas patvirtinamas dokumentą išrašiusio asmens parašu. Tiriamos PVM sąskaitos- faktūros buvo įsegtos į bylą, o ne palaidos ir paimtos iš šiukšlių krūvos, kaip tvirtina E. Z.. Jokių žymių nebuvo, kad jos būtų anuliuotos. Dvi PVM sąskaitos- faktūros buvo įtrauktos į apskaitą, kitos dvi – ne, jos nebuvo neįsegtos. Įstatymiškai nėra reglamentuota, per kiek laiko turi būti anuliuojama sąskaita. Jeigu nustatoma, kad ji turi būti anuliuojama, tai sąskaita perbraukiama ir įsegama. Atlikus ūkinę operaciją, į apskaitą išrašytą sąskaitą reikia įtraukti iš karto. Jeigu anuliuojama sąskaita, tai apskaitoje įtraukiama kaip anuliuota ir lieka kaip anuliuota. Programoje matytųsi, kad sąskaita buvo anuliuota, bet dvi sąskaitos nebuvo nei įtrauktos, nei anuliuotos. Jeigu sąskaitos neapmokėtos, bet išrašytos už atliktą paslaugą, vis tiek į apskaitą jas reikia įtraukti. Jeigu rinkos tyrimo paslaugos būtų suteiktos Ispanijos įmonėje, tai būtų taikytas nulinis tarifas. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad Šiaulių VMI buvo pateikusi užklausimą Ispanijos įmonei „Belfri Logistica y Distribucion Capilar, S.L.“. Įmonės administratoriaus teigimu, jo įmonė niekada neturėjo komercinio ryšio su bendrove „Torapus“ bei su Lietuva. Todėl nustatyta, kad bendrovė „Torapus“ turėjo pritaikyti 18 procentų tarifą, nes paslaugas atliko vietoje, o ne Ispanijos įmonei. O pelno mokestis buvo paskaičiuotas tik už tas dvi sąskaitas, kurios įtrauktos į apskaitą.
Motyvuojamoji dalis
Be specialistės Nomedos Ladygienės paaiškinimų, kaltinamųjų N. S. ir E. Z. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:
- 2009-10-16 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktu ir sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, iš kurių matyti, kad Šiaulių apskrities mokesčių inspekcija atliko mokestinį patikrinimą ŽŪB „Torapus“ (įmonės kodas 300502080, reg. Žemaitės g. 143, Šiauliai) ir nustatė, kad galimus apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo požymius. Patikrinimo metu nustatyta, kad ŽŪB „Torapus“ Ispanijos įmonei „Belfri Logistika y Distribucijon Capilar, S.L.“ (adresas: General Urrutia Nr.6, pta 6, 46.006 Valencia, Ispanija) pagal PVM sąskaitas faktūras 2006-11-30 TOR Nr. 0000094-B, 2006-12-27 TOR Nr. 000009, 2006-12-29 TOR Nr. 0000104, 2007-02-28 TOR Nr. 0000124 už 364 600 Lt įformino rinkos tyrimo paslaugas bei pritaikė 0 PVM tarifą. ŽŪB „Torapus“ nepateikė sandorio sutarties su „Belfri Logistika y Distribucijon Capilar, S.L.“, dokumentų rinkinio apie atliktą analizę verslo ir rinkos tyrimo, neaišku, kokį verslą ir kurioje vietoje bendrovė tyrė, taip pat nebuvo pateikti apmokėjimo už suteiktas paslaugas dokumentai, Ispanijos įmonės „Belfri Logistika y Distribucijon Capilar, S.L.“ registravimo ar steigimo dokumentų kopiosų. Sąskaitose faktūrose nurodytas negaliojantis Ispanijos įmonės PVM kodas (B-97318844). Į 2006 m. metinę Pelno mokesčio deklaraciją ŽŪB „Torapus“ dėl nežinomų priežasčių neįtraukė 99 999,99 Lt pajamų pagal 2006-11-30 PVM sąskaitą faktūrą TOR Nr. 0000094 ir 2007 m. neįtraukė 99 999,99 Lt pajamų pagal 2007-02-28 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą TOR Nr. 0000124. Iš viso neapskaitė 199 999,98 Lt pajamų. Bendrovė turėjo įtraukti į PVM deklaracijos apmokestinamąją vertę 100 000 Lt už 2006 m. lapkričio mėn., 164 600 Lt už gruodžio mėn. ir 100 000 Lt už 2007 m. vasario mėn. Vadovaujantis 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 13 ir 56 str., ŽŪB „Torapus“ teikiamos verslo ir rinkos tyrimo paslaugos Ispanijos mokesčių mokėtojui „Belfri Logistika y Distribucijon Capilar, S.L.“, kurių vertė 364 600 Lt, apmokestinamos 15,25 procentų PVM tarifu ir papildomai apskaičiuojama 55 602 Lt PVM, iš jų 2006 m. lapkričio mėn. – 15 250 Lt, 2006 m. gruodžio mėn. – 25 102 Lt, 2007 m. vasario mėn. – 15 250 Lt. Atliekant ŽŪB „Torapus“ mokestinį tyrimą, dėl ŽŪB „Torapus“ sandorių su Ispanijos mokesčių mokėtoju BELFRI LOGISTICA Y DISTRIBUCION CAPILAR S.L. 2009-03-10 Ispanijos mokesčių administratoriui buvo išsiųstas SCAC 2004 formos paklausimas. Iš Ispanijos mokesčių administratoriaus gautame atsakyme dėl ŽŪB „Torapus“ sandorių su BELFRI LOGISTICA Y DISTRIBUCION CAPILAR S.L. nurodyta, kad aukščiau nurodyto Ispanijos mokesčių mokėtojo administratorius R. F. G. teigimu, Ispanijos mokesčių mokėtojas niekada neturėjo komercinių ryšių su Lietuvos įmone (1 t., 17-18, 36-39, 47-53 b. l.);
- išrašu iš juridinių asmenų registro, iš kurio matyti, kad VĮ Registrų centro duomenimis, 2005-11-04 – 2007-06-12 ŽŪB „Torapus“ pirmininkė buvo N. S. (1 t., 19-20 b. l.);
- FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus specialisto išvadomis Nr. 5-4/120, 5-4/130, iš kurių matyti, kad jeigu pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2006 m. lapkričio 30 d. TOR Nr.0000094-B 2007 m. vasario 28 d. TOR Nr.0000124 rinkos tyrimo paslaugos už 199999,98 Lt buvo suteiktos, tai Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2006 ir 2007 metų metinėse pelno mokesčio deklaracijose bendrovė „Torapus“ deklaravo mažiau pajamų: 2006 metais – 99999,99 Lt ir 2007 metais 99999,99 Lt. Dėl į bendrovės deklaracijas neįrašytų 199999,98 Lt (99999,99 + 99999,99) gautų pajamų, bendrovė „Torapus“ pateikė neteisingus duomenis apie 2006 ir 2007 metų mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą, t.y. 2006 metais 99999,99 Lt sumažino veiklos pelną ir 15000,00 Lt mokėtiną pelno mokestį (99999,99 x 15%), o 2007 metais 99999,99 Lt padidino veiklos nuostolį.
Pagal bendrovės „Torapus“ pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, bendrovės įsakymus ir VSDFV Šiaulių skyriui teiktas ataskaitas, nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 1 d. bendrovei vadovavo pirmininkė N. S. (P.), nuo 2007 m. gegužės 2 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. - pirmininkė R. S. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gegužės 16 d. buhalterė S. J., o nuo 2006 m. gegužės 17 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. vyriausioji finansininkė E. Z..
Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, pagal minėto įstatymo 11 straipsnį (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo 18 d. įstatymo Nr.IX-1914 redakcija) už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė.
Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. lapkričio 23 d. raštu Nr.(25.25-13.1)S19-1012 informavo, kad ŽŪB „Torapus“ metinės pelno mokesčio deklaracijos 2008 metus nepateikė.
Pagal 2009 m. lapkričio 27 d. VĮ Registrų centro svetainės duomenis, bendrovė „Torapus“ 2008 metų finansinės atskaitomybės ir metinės pelno mokesčio deklaracijos nepateikė (1 priedas), todėl jų užpildymo teisingumas nevertinimas.
Jeigu rinkos tyrimo paslaugos laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 30 d. iki 2007 m. vasario 28 d. suteiktos ne Ispanijos įmonei „Belfri Logistica y Distribucion Capilar, S.L.“ ir įformintos PVM sąskaitomis faktūromis už 364599,96 Lt, kur paslaugų gavėjas yra kitas asmuo, tai PVM sąskaitose faktūrose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkines operacijos turinį.
Jeigu laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 30 d. iki 2007 m. vasario 28 d. rinkos tyrimo paslaugos Ispanijos įmonei „Belfri Logistica y Distribucion Capilar, S.L.“ nebuvo suteiktos, o tik įformintos PVM sąskaitomis faktūromis už 364599,96 Lt, tai žemės ūkio bendrovės „Torapus“ pirmininkė N. S. nurodžiusi vyr. finansininkei E. Z. surašyti PVM sąskaitas faktūras ir įrašyti į apskaitą, kur paslaugų gavėjas yra kitas asmuo ir PVM sąskaitose faktūrose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr.IX-1668 redakcija) - įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus. Dėl PVM sąskaitų faktūrų panaudojimo bendrovės „Torapus“ buhalterinėje apskaitoje, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti bendrovės „Torapus“ veiklos, turto įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį 2006 m. lapkričio 30 d. iki 2007 m. vasario 28 d.
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcija 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bendrovės „Torapus“ teikiamas verslo ir rinkos tyrimo paslaugas Ispanijos mokesčių mokėtojui „Belfri Logistica y Distribucion Capilar, S.L.“, kurių vertė 364600,00 Lt, apmokestino 15,25 procentų PVM tarifu ir papildomai apskaičiavo 55602,00 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 23043,00 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių ir 16681,00 Lt pridėtinės vertės mokesčio baudos.
Jeigu pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2006 m. lapkričio 30 d. TOR Nr.0000094-B 2007 m. vasario 28 d. TOR Nr.0000124 rinkos tyrimo paslaugos už 199999,98 Lt buvo suteiktos, tai 2006 metais apskaičiuojamas 15000,00 Lt mokėtinas pelno mokestis (99999,99 x 15%).
Bendrovė „Torapus“, dėl į apskaitą įtrauktos bendrovės „Teo Lt“ 2007 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitos-faktūros serija TEO Nr.680835089 už 65,21 Lt (iš jų PVM - 9,95 Lt) (11 priedas), kurioje paslaugų gavėjas įrašytas – bendrovė „Isidna“, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė neteisingus duomenis apie bendrovės 2007 metų pajamas ir nuostolį, tai yra 2007 metais padidino nuostolį – 55,26 Lt. Dėl į apskaitą įtrauktos bendrovei „Isidna“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros, bendrovė „Torapus“ 9,95 Lt padidino 2007 m. rugsėjo mėnesio PVM atskaitą. Dėl šio pažeidimo tyrimo metu papildomai apskaičiuojama mokėti į biudžetą 9,95 Lt pridėtinės vertės mokesčio (1 t., 71-87 b. l., 3 t., 14-28 b. l.);
- PVM sąskaitomis- faktūromis, iš kurių matyti, kad buvo išrašytos 4 PVM sąskaitos- faktūros: 2006-11-30 serija TOR Nr. 0000094-B – 99 999,99 Lt sumai, 2006-12-27 serija TOR Nr. 0000098 – 89 999,99 Lt sumai, 2006-12-29 serija TOR Nr. 0000104 – 74 599,99 Lt sumai, 2007-02-28 serija TOR Nr. 0000124 – 99 999,99 Lt sumai, viso už 364 599,96 Lt, kad ŽŪB „Torapus“ suteikė verslo, rinkos tyrimo paslaugas Ispanijos įmonei „Belfri Logistica y Distribucion Capilar, S.L.“, sąskaitas pasirašė ŽŪB „Torapus“ vyr. finansininkė E. Z. (1 t., 89-92 b. l.);
- registro „Didžioji knyga“ išrašu, iš kurio matyti, kad dvi PVM sąskaitos- faktūros: 2006-12-27 serija TOR Nr. 0000098 – 89 999,99 Lt sumai, 2006-12-29 serija TOR Nr. 0000104 – 74 599,99 Lt sumai,- buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, o dvi- 2006-11-30 serija TOR Nr. 0000094-B – 99 999,99 Lt sumai ir 2007-02-28 serija TOR Nr. 0000124 – 99 999,99 Lt sumai,- nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą (1 t., 93-95, 3 t., 22-24 b. l.);
- ŽŪB „Torapus“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusios specialistės Nomedos Ladygienės paaiškinimu, iš kurio matyti, kad ŽŪB „Torapus“ pirmininkė N. S., laikotarpiu nuo 2006-11-30 iki 2007-02-28 nurodė vyr. finansininkei E. Z. surašyti 4 PVM sąskaitas faktūras apie neva atliktas rinkos tyrimo paslaugas Ispanijos įmonei „Belfri Logistica y Distribucion Capilar, S.L.“ (adresas: General Urrutia No6, pta6, 46.006 Valencia, Ispanija, PVM kodas B-97318844), už 364599,96 Lt, kuriose pasirašė E. Z. vėliau dvi PVM sąskaitas faktūras įtraukė į ŽŪB „Torapus“ apskaitą t.y. sąskaitas - 2006 m. gruodžio 27 d. TOR Nr.0000098 ir 2006 m. gruodžio 29 d. TOR Nr.0000104 už 164599,98 (89999,99 + 74599,99) Lt. Kitos dvi PVM sąskaitos faktūros - 2006 m. lapkričio 30 d. TOR Nr.0000094-B ir 2007 m. vasario 28 d. TOR Nr.0000124 už 199999,98 Lt (99999,99 + 99999,99) Lt, į bendrovės apskaitą nebuvo įtrauktos, jos buvo tik pridėtos prie kitų bendrovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Jeigu laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 30 d. iki 2007 m. vasario 28 d. rinkos tyrimo paslaugos Ispanijos įmonei „Belfri Logistica y Distribucion Capilar, S.L.“ nebuvo suteiktos, o tik įformintos PVM sąskaitomis faktūromis už 364599,96 Lt, tai žemės ūkio bendrovės „Torapus“ pirmininkė N. S. nurodžiusi vyr. finansininkei E. Z. surašyti PVM sąskaitas faktūras ir įrašyti į apskaitą, kur paslaugų gavėjas yra kitas asmuo ir PVM sąskaitose faktūrose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr.IX-1668 redakcija) - įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus.
Dėl PVM sąskaitų faktūrų panaudojimo bendrovės „Torapus“ buhalterinėje apskaitoje, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti bendrovės „Torapus“ veiklos, turto įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį 2006 m. lapkričio 30 d. iki 2007 m. vasario 28 d. Į bendrovės registrus įtraukti PVM sąskaitas faktūras yra būtina eiliškumo tvarka. Kodėl dvi sąskaitos faktūros nebuvo įtrauktos į ŽŪB „Torapus“ registrus turi paaiškinti vyr. finansininkė. Pagal LR Vyriausybės nutarimą 2002-05-29 d. Nr. 780, 31 punktą: „Jeigu išrašymo metu mokesčiams apskaičiuoti naudojami apskaitos dokumentai sugadinami jie iš karto žymimi žodžiu „Anuliuota“, nurodoma anuliavimo data ir anuliavimas patvirtinamas dokumentą išrašiusio asmens parašu. Asmuo anuliuotus ir panaudotus mokesčiams apskaičiuoti naudojamus apskaitos dokumentus saugo laikydamasis LR Archyvų departamento prie LR Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“. Ant ŽŪB „Torapus“ neįtrauktų į registrus dvejų PVM sąskaitų faktūrų nebuvo jokių anuliavimo žymių, apie tai nebuvo surašyta jokių pranešimų, todėl jos skaitomos kaip galiojančios ir esančios apskaitoje.
Pagal tyrimui pateiktus bendrovės „Torapus“ tiriamojo laikotarpio kasos operacijų pirminius dokumentus, atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose išrašus ir registrus „Didžioji knyga“, įrašytus kompiuterinėje laikmenoje, bendrovės „Torapus“ PVM sąskaitos – faktūros : 2006-11-30 TOR Nr. 0000094-B, 2006-12-27 TOR Nr. 0000098, 2006-12-29 TOR Nr. 0000104 ir 2007-02-28 TOR Nr. 0000124, išrašytos Ispanijos įmonei „Belfri Logistika y Distribucion Capilar, S.L.“ nebuvo apmokėtos.
Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų - PVM sąskaitų faktūrų 2006 m. lapkričio 30 d. TOR Nr.0000094-B ir 2007 m. vasario 28 d. TOR Nr.0000124 už 199999,98 Lt (99999,99 + 99999,99) neįtraukimo į bendrovės „Torapus“ buhalterinę apskaitą (neįrašymo į „Didžiąją knygą“) negalima iš dalies nustatyti bendrovės „Torapus“ veiklos, turto įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-11-30 iki 2007-02-28.
Šiais veiksmais buvo pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimai, nurodantys, kad į apskaitą privalo įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu.
Jeigu rinkos tyrimo paslaugos buvo suteiktos ne Ispanijos įmonei „Belfri Logistica y Distribucion Capilar, S.L.“ ir laikotarpiu nuo 2006-11-30 iki 2007-02-28 surašytose PVM sąskaitose faktūrose už 364 599,96 Lt buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį ir paslaugų gavėjas yra kitas asmuo, tai bendrovės „Torapus“ apskaita tvarkyta nesilaikant 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio nuostatų, nes už 2006-2007 metus neapskaičiuotas ir nedeklaruotas 55 602,00 Lt pardavimo PVM (1 t., 137-138, 139-140 b. l., 3 t., 192 b. l., 5 t., 75-77 b. l.);
- 2010-01-20 FNTT prie LR VRM Šiaulių apskrities skyriaus raštu, iš kurio matyti, kad 2010-01-20 FNTT prie LR VRM Šiaulių apskrities skyriaus tyrėjas G. Glodenis, vadovaudamasis LR BPK 97 str., pasirašytinai įteikė N. S. reikalavimą iki 2010-01-22 pateikti dokumentus, patvirtinančius paslaugų teikimą Ispanijos bendrovei „Belfri Logistika y Distribucijon Capilar“. N. S. prašomų dokumentų nepateikė (3 t., 43 b. l.);
- 2010-04-30 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įtariamosios N. S. elektroninio pašto dėžutės turinio ir joje esančių dokumentų turinio apžiūros metu nustatyta, kad įtariamosios N. S. dėžutė yra adresu www.yahoo.es. Minėtu adresu vartotoja N. S. yra sukūrusi pašto dėžutę neringalituania@yahoo.es. Įėjus į dėžutę, matyti, kad iš gerencia@aregra.com adreso vartotojo dėžutės gautas 2007-01-08 16.57 val. laiškas, kuriuo F. A. R. N. S. atsiuntė informaciją apie Ispanijos įmonę BELFRI LOGISTICA Y DISTRIBUCION CAPILAR S.L. Laiško išklotinė prijungta prie bylos, joje nurodyta, kad BELFRI LOGISTICA Y DISTRIBUCION CAPILAR S.L. adresas C/ General Urrutia N°6, pta 6 46.006 Valencia CIF: B-97318844 (3 t., 71-78 b. l., 4 t., 83 b. l.);
- atsakymu į teisinės pagalbos prašymą iš Ispanijos Karalystės teisėsaugos institucijų, iš kurio matyti, kad įmonė Belfri Logistica y Distribucion Capilar yra įregistruota V. P. Registre, 8-tame skyriuje, 89384 lape, jos C.I.F.: B-97318844S, veikla pradėta 2003-03-26, jos registracijos adresas General Urrutia g. 6-6, Valensija. Registre įregistruoti atsakingi asmenys G. A. R. ir R. F. G. Aukščiau nurodytu adresu įmonės nebėra, Prekybos Registre nėra fiksuotas joks įmonės registracijos adreso keitimas ir veiklos nutraukimas, įmonė nėra susijusi su kokiu nors policijos tyrimu dėl dalyvavimo nusikalstamose veikose, įmonės nurodytu adresu nebėra. Rasti ir apklausti G. A. R. ir R. F. G. nepavyko (4 t., 199-200 b. l., 5 t., 1-14 b. l.).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis buhalterinę apskaitą yra Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, kuris įpareigoja bet kurį subjektą tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą, laiku ir teisingai surašyti apskaitos dokumentus. LR BK 222 str. 1 d. numatytą nusikaltimą sudaro nevykdomi minėti reikalavimai, kai pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Buhalterinė apskaita LR BK 222 str. 1 d. prasme - tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Pažeidus buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, žala yra daroma ir valstybės finansų sistemai, nes nuo valstybės slepiami mokesčiai, valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Šios nusikalstamos veikos dalyku yra apskaitos dokumentai ir apskaitos registras. Pagal teismų praktiką apskaitos dokumentu pripažįstamas popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.
LR BK 222 str. 1 d. įtvirtintos teisės normos dispozicija yra blanketinė, kurios turinys turi būti aiškinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtintas nuostatas. Minėto įstatymo 10, 11 ir 21 str. nustato asmenis, atsakingus už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šio įstatymo 10 str. apibrėžia asmenis, tvarkančius ūkio subjekto apskaitą: 1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Tokiu būdu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, kaip specialioji teisės norma, konkrečiai apibrėžiantis buhalterinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo subjektus, aiškiai nustato, kokie dvejopo pobūdžio veiksmai yra galimi, už kuriuos gali būti nubausti kalti asmenys, tai – apskaitos tvarkymas ir organizavimas. Iš byloje esančių juridinio asmens duomenų matyti, kad ŽŪB „Torapus“ įregistruota 2005 m. lapkričio 4 d., bendrovės pirmininkė nuo 2005-11-04 iki 2007-06-12 buvo N. S. (Petkevičiūtė), todėl akivaizdu, kad kaltinamoji N. S. yra LR BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektas- bendrovės vadovė, atsakinga už buhalterinės apskaitos šioje bendrovėje organizavimą. Nors kaltinamoji neigia apgaulingai tvarkiusi ŽŪB „Torapus“ buhalterinę apskaitą, jos kaltė įrodyta specialisto išvada, ją teikusios specialistės N. Ladygienės paaiškinimu, 2009-10-16 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktu ir sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota N. S. elektroninio pašto dėžutės turinio ir joje esančių dokumentų turinio apžiūra, atsakymu į teisinės pagalbos prašymą iš Ispanijos Karalystės teisėsaugos institucijų. Byloje N. S., būdama ŽŪB „Torapus“ pirmininke nuo 2005-11-04 iki 2007-06-12, t. y. atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, kaltinama tuo, kad apgaulingai tvarkė ŽŪB „Torapus“ buhalterinę apskaitą, nes bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo įformintos kitos, nei realiai įvykusios ūkinės operacijos – rinkos tyrimo paslaugų suteikimas Ispanijos įmonei „Belfri Logistica y Distribucion Capilar, S.L.“. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų. To paties straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai – apskaitos dokumento pavadinimas; ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; apskaitos dokumento data; ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos. Taigi, visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais, kurie privalo turėti visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 13 straipsnyje nustatytus privalomus rekvizitus. Vienas svarbiausių šiame įstatyme įtvirtintų apskaitos dokumentų rekvizitų yra ūkinės operacijos turinys. Toks turinys turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos apskaitos dokumentuose. Taigi ūkiniame dokumente, be kitų elementų, turi būti nurodyta ūkinės operacijos turinys, kurio elementai turi būti nurodyti ne formaliai, bet jie turi būti tikri. Pateikti rekvizitai turi reikšti, kad būtent nurodytas subjektas dokumente nurodytomis sąlygomis atlieka nurodytą ūkinę operaciją, o kitas subjektas- ją gauna. Kaltinamoji N. S. nurodė, jog ji Ispanijos įmonei „Belfri Logistica y Distribucion Capilar, S.L.“ teikė paslaugas, t. y. dėjo skelbimus, pirko nekilnojamąjį turtą. Paslaugas teikė pagal tarpusavio tarpininkavimo sutartį, teikiamas paslaugas įformino kaip rinkos tyrimo paslaugas, liepdama vyr. buhalterei E. Z. išrašyti, pasirašyti ir įtraukti į buhalterinę apskaitą keturias PVM sąskaitas- faktūras: 2006-11-30 serija TOR Nr. 0000094-B – 99 999,99 Lt sumai, 2006-12-27 serija TOR Nr. 0000098 – 89 999,99 Lt sumai, 2006-12-29 serija TOR Nr. 0000104 – 74 599,99 Lt sumai, 2007-02-28 serija TOR Nr. 0000124 – 99 999,99 Lt sumai, viso už 364 599,96 Lt. Keturios PVM sąskaitos- faktūros E. Z. buvo išrašytos, pasirašytos pačios N. S., o į buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos tik dvi PVM sąskaitos- faktūros: 2006-12-27 serija TOR Nr. 0000098 – 89 999,99 Lt sumai, 2006-12-29 serija TOR Nr. 0000104 – 74 599,99 Lt sumai. N. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad paslaugas Ispanijos įmonei jos bendrovė suteikė, tačiau Ispanijos įmonė jai pateiktų sąskaitų dėl kažkokių priežasčių neapmokėjo. N. S. nurodė, jog žemės sklypus Ispanijos įmonei nupirko Šventojoje, Palangoje, Joniškyje, tačiau tuos žemės sklypus pirko ne kaip ŽŪB „Torapus“ atstovė ar vadovė, o kaip fizinis asmuo, nes įgaliojimas pirkti žemės sklypus jai buvo išduotas kaip fiziniam asmeniui, nupirktus žemės sklypus ji VĮ Registrų centre įregistravo taip pat ne savo, ne ŽŪB „Torapus“ vardu, o kitų Lietuvoje įsteigtų įmonių vardu. Kokį ryšį minėtos įmonės turi su ŽŪB „Torapus“ ar Ispanijos įmone, nurodyti bei tai patvirtinančių dokumentų pateikti negalėjo. Nei nurodyti, kur galima rasti, nei pateikti ji taip pat negalėjo ir jai išduoto įgaliojimo, kaip fiziniam asmeniui pirkti nekilnojamąjį turtą, nei su Ispanijos įmone pasirašytos tarpininkavimo sutarties ar kitų bendradarbiavimo sutarčių, nei dokumentų rinkinio apie atliktą verslo ir rinkos tyrimo analizę. Pažymėtina, jog minėti dokumentai nebuvo rasti ir ikiteisminio tyrimo institucijų, jie nebuvo pateikti ir pačios N. S., nors ji tą padaryti buvo įpareigota raštu (3 t., 43 b. l.). Jos parodymai paneigiami byloje esančiais dokumentais. Iš atsakymų į teisinės pagalbos prašymus matyti, kad įmonė Belfri Logistica y Distribucion Capilar yra įregistruota V. P. Registre, 8-tame skyriuje, 89384 lape, jos C.I.F.: B-97318844S, veikla pradėta 2003-03-26, jos registracijos adresas General Urrutia g. 6-6, Valensija. Registre įregistruoti atsakingi asmenys G. A. R. ir R. F. G. Aukščiau nurodytu adresu įmonės nebėra, Prekybos Registre nėra fiksuotas joks įmonės registracijos adreso keitimas ir veiklos nutraukimas, įmonė nėra susijusi su kokiu nors policijos tyrimu dėl dalyvavimo nusikalstamose veikose. Ispanijos mokesčių mokėtojo administratoriui R. F. G. teigimu, Ispanijos mokesčių mokėtojas niekada neturėjo komercinių ryšių su Lietuvos įmone (4 t., 199-200 b. l., 5 t., 1-14 b. l.). Iš N. S. elektroninio pašto dėžutės turinio ir joje esančių dokumentų turinio apžiūros matyti, kad duomenis apie Ispanijos įmonę „Belfri Logistica y Distribucion Capilar, S.L.“ ji gavo iš F. A. R. (3 t., 71-78 b. l., 4 t., 83 b. l.), byloje nėra duomenų, kad jis būtų susijęs su minėta Ispanijos įmone, tokių duomenų nepateikė ir pati kaltinamoji. Kad Ispanijos įmonei „Belfri Logistica y Distribucion Capilar, S.L.“ nebuvo teikiamos nekilnojamojo turto pirkimo, o tuo labiau- rinkos tyrimo paslaugos, patvirtina 2009-10-16 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas ir sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, specialisto išvada ir specialistės paaiškinimas, duotas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. N. S. teiginiai, kad ŽŪB „Torapus“ teikė paslaugas Ispanijos įmonei paneigiami ne tik byloje esančiais dokumentais, bet ir jos pačios parodymais, kuriuos duodama teisiamojo posėdžio metu ji pati pripažino, jog ŽŪB „Torapus“ teikė ne rinkos tyrimo paslaugas, o nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo paslaugas, jas teikė ne Ispanijos įmonei, o čia Lietuvoje esančioms įmonėms, kurių vardu nupirktas nekilnojamasis turtas buvo registruotas VĮ Registrų centre, be to, jos teigimu, nekilnojamąjį turtą ji pirko ir pardavė ne ŽŪB „Torapus“ vardu, o kaip fizinis asmuo, nes, jos teigimu, jai buvo išduotas įgaliojimas, kurio negali pateikti, nes nežino, kur jis yra. Byloje nėra duomenų, kad ŽŪB „Torapus“ būtų teikusi rinkos tyrimo paslaugas Ispanijos įmonei „Belfri Logistica y Distribucion Capilar, S.L.“, todėl išrašytose, N. S. pasirašytose bei dviejose iš jų įtrauktose į buhalterinę apskaitą PVM sąskaitose-faktūrose: 2006-11-30 serija TOR Nr. 0000094-B – 99 999,99 Lt sumai, 2006-12-27 serija TOR Nr. 0000098 – 89 999,99 Lt sumai, 2006-12-29 serija TOR Nr. 0000104 – 74 599,99 Lt sumai, 2007-02-28 serija TOR Nr. 0000124 – 99 999,99 Lt sumai, viso už 364 599,96 Lt, yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, t.y. šiose PVM sąskaitose- faktūrose įrašytos kitos nei realiai įvykusios ūkinės operacijos bei nurodyti kiti subjektai, ir jose nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo. Kaltinamoji E. Z., apie tai, ar buvo suteiktos paslaugos Ispanijos įmonei, pasakyti negalėjo, tačiau patvirtino, kad pagal N. S. nurodymą išrašė 4 PVM sąskaitas- faktūras, ar jos buvo apmokėtos, pasakyti negalėjo. Teismas pažymi, kad šiuo atveju aplinkybė, buvo apmokėtos išrašytos PVM sąskaitos- faktūros, ar ne, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi N. S. kaltė įrodinėjama dėl apgaulingos apskaitos dokumentų tvarkymo, t. y. nagrinėjant buhalteriniuose dokumentuose užfiksuotus bendrovės ūkinės veiklos faktus. Netgi tuo atveju, jeigu, kaip tvirtina N. S., PVM sąskaitos- faktūros nebuvo apmokėtos, apskaitos registruose užfiksavus tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį, t. y., kad Ispanijos įmonei buvo suteiktos rinkos tyrimo paslaugos, o neužfiksavus tikrų nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo tarp Lietuvoje esančių įmonių duomenų, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 13 straipsnyje numatyti reikalavimai. Kadangi rinkos tyrimo paslaugos buvo suteiktos ne Ispanijos įmonei „Belfri Logistica y Distribucion Capilar, S.L.“ ir laikotarpiu nuo 2006-11-30 iki 2007-02-28 surašytose PVM sąskaitose faktūrose už 364599,96 Lt buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį ir paslaugų gavėjas yra kitas asmuo, tai N. S. tokiais savo veiksmais taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita- faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, nes už 2006-2007 metus nebuvo apskaičiuotas ir deklaruotas 55602,00 Lt pardavimo PVM.
Kaltinamajai inkriminuojamoje LR BK 222 str. 1 d. įtvirtinta materiali nusikalstamos veikos sudėtis, nes pagal LR BK 222 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai dėl šio straipsnio dispozicijoje aprašytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-460/2008). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011). Kaltinamoji N. S. nurodė, jog Ispanijos įmonei „Belfri Logistica y Distribucion Capilar, S.L.“ paslaugas ŽŪB „Torapus“ faktiškai teikė, pirko žemės sklypus Šventojoje, Palangoje, Joniškyje, žemės sklypus pirko ji, kaip fizinis asmuo, o juos registravo nekilnojamojo turto registre dar kitų dviejų įmonių vardu (ŽŪB „Inversiones aregrazu“ ir „Investicijos GA“), nurodė išrašyti buhalterei PVM sąskaitas- faktūras, tačiau Ispanijos įmonė jų neapmokėjo, todėl buhalteriniuose dokumentuose yra atvaizduota tikra ŽŪB „Torapus“ turto būklė bei jos įsipareigojimai. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog net ir tuo atveju, jei žemės sklypai buvo nupirkti, jų realus pirkimas nėra tinkamai užfiksuotas ŽŪB „Torapus“ buhalterinėje apskaitoje, todėl negalima iš dalies nustatyti ŽŪB „Torapus“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2006-11-30 iki 2007-02-28.
Nagrinėjamoje byloje dėl apgaulingai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos apskaitos kilę padariniai nustatyti remiantis specialisto išvada. Specialistės išvada surašyta remiantis jos surašymą tvarką reglamentuojančiais teisės aktais, jomis buvo atsakyta į užduotyje atlikti objektų tyrimą pateiktus klausimus. Specialistė dalyvavo nagrinėjant bylą teisme, duodama parodymus paaiškino, kokiais duomenimis remdamasi ji atliko tyrimą, patvirtino savo išvadas ir nurodė, jog pagal pateiktus ŽŪB „Torapus“ buhalterinius dokumentus nustatyta, kad bendrovėje buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant teisės aktų reikalavimų, kad dėl aukščiau nurodytų kaltinamosios pažeidimų negalima iš dalies nustatyti ŽŪB „Torapus“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2006-11-30 iki 2007-02-28. Specialisto išvados kaltinamoji neginčijo, skirti buhalterinės ekspertizės neprašė, vadinasi, su specialisto išvada sutiko. Teismui byloje pateikta specialisto išvada taip pat nėra jokio pagrindo abejoti, specialistės suinteresuotumas bylos baigtimi taip pat nenustatytas. Teismas konstatuoja, jog LR BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo padariniai yra nustatyti, kaltinamosios neteisėti veiksmai buvo padarinių atsiradimo tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp neteisėtų veiksmų ir nusikalstamos veikos padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.
Be to, N. S., tęsdama nusikalstamą veiką ir toliau apgaulingai tvarkė ŽŪB „Torapus“ buhalterinę apskaitą, kadangi į bendrovės buhalterinę apskaitą nurodė įtraukti neįvykusią ūkinę operaciją, nes 2007-09-05 PVM sąskaitoje- faktūroje TEO Nr. 680835089 nurodyta kitos bendrovės - „Isidna“ atlikta ūkinė operacija. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Teisiamojo posėdžio metu N. S. teigė, kad ji padavė bendrovės buhalterei E. Z. minėtą PVM sąskaitą- faktūrą ir nurodė įtraukti į buhalterinę apskaitą neįvykusią ūkinę operaciją, nes nepamatė, kad ji skirta ne jų įmonei, o kitai, o buhalterė neapsižiūrėjusi ją įsegė į bylą ir įtraukė į apskaitą. Tačiau toks N. S. teiginys vertintinas kritiškai ir atmestinas, nes ji buvo ŽŪB „Torapus“ vadovė, o pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, todėl ji, būdama atsakinga už ŽŪB „Torapus“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir pateikiamų duomenų teisingumą, turėjo būti pakankamai atidi ir rūpestinga duodama nurodymus buhalterei. Dėl į apskaitą įtrauktos kitai įmonei išrašytos PVM sąskaitos- faktūros ŽŪB „Torapus“ 9,95 Lt padidino 2007 m. rugsėjo mėnesio PVM atskaitą, todėl atsirado padariniai: dėl šios PVM sąskaitos-faktūros įrašymo į bendrovės „Torapus“ buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti bendrovės „Torapus“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 m. rugsėjo mėn., kuriuos patvirtina specialisto išvada bei specialisto paaiškinimas. Specialisto išvados kaltinamoji neginčijo, skirti buhalterinės ekspertizės neprašė, vadinasi, su specialisto išvada sutiko. Teismui byloje pateikta specialisto išvada taip pat nėra jokio pagrindo abejoti, specialistės suinteresuotumas bylos baigtimi taip pat nenustatytas. Teismas konstatuoja, jog LR BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo padariniai yra nustatyti, kaltinamosios neteisėti veiksmai buvo padarinių atsiradimo tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp N. S. neteisėtų veiksmų ir nusikalstamos veikos padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.
Veika pagal LR BK 222 straipsnį kvalifikuojama tada, kai ji padaroma tyčia. Nors N. S. dėl jai inkriminuotos veikos kalta neprisipažino, tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat ir byloje surinkta ir teisiamajame posėdyje ištirta bylos medžiaga, tai yra objektyviais bylos duomenimis. Nors ŽŪB „Torapus“ buhalterinę apskaitą tvarkė vyriausioji buhalterė E. Z., tačiau už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Taigi, N. S., kaip ŽŪB „Torapus“ pirmininkė, buvo atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų surašymą teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą. Būdama įmonės vadove, priimdama atitinkamus sprendimus bei duodama žodinius nurodymus, N. S. vadovavo įmonės ūkinei veiklai, ją koordinavo ir kontroliavo. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog kaltinamoji nėra atsakinga už kitos, nei realiai įvykusios, ūkinės operacijos ar realiai neįvykusios ūkinės operacijos įrašymą į buhalterinę apskaitą, nes ji nurodė vyr. buhalterei E. Z., surašyti, pasirašyti ir įtraukti į buhalterinę apskaitą keturias PVM sąskaitas- faktūras, pati ant jų pasirašė, ji nurodė įtraukti į buhalterinę apskaitą kitai įmonei priklausančią sąskaitą, t.y. veikė aktyviai, kryptingai ir sąmoningai kas atitinka tyčios apibrėžimą. Kaltinamoji N. S., būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, vykdė apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą įmonėje ir tie veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su atsiradusiais padariniais. Taigi N. S., būdama atsakinga už ŽŪB „Torapus“ buhalterinės apskaitos organizavimą, turėdama vidurinį išsilavinimą, turinti pakankamai gyvenimiškos patirties, sąmoningai netinkamai vykdė žinomus buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, tai darydama numatė, kad dėl to iš dalies nebus galima nustatyti ŽŪB „Torapus“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ir šių padarinių norėjo, t.y. kaltinamoji N. S. realizavo LR BK 222 str. 1 d. numatytą nusikaltimo sudėtį. Teismas, įvertinęs kaltinamosios N. S. objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog N. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis buhalterinę apskaitą yra Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, kuris įpareigoja bet kurį subjektą tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą, laiku ir teisingai surašyti apskaitos dokumentus. LR BK 223 str. 1 d. numatytą nusikaltimą sudaro nevykdomi minėti reikalavimai, kai pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Buhalterinė apskaita LR BK 223 str. 1 d. prasme - tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Pažeidus buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, žala yra daroma ir valstybės finansų sistemai, nes nuo valstybės slepiami mokesčiai, valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas- tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą netinkamas vykdymas. Šios nusikalstamos veikos dalyku yra apskaitos dokumentai ir apskaitos registras. Pagal teismų praktiką apskaitos dokumentu pripažįstamas popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.
LR BK 223 str. 1 d. įtvirtintos teisės normos dispozicija yra blanketinė, kurios turinys turi būti aiškinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtintas nuostatas. Minėto įstatymo 10, 11 ir 21 str. nustato asmenis, atsakingus už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šio įstatymo 10 str. apibrėžia asmenis, tvarkančius ūkio subjekto apskaitą: 1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Už Buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 11 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, kaip specialioji teisės norma, konkrečiai apibrėžiantis buhalterinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo subjektus, aiškiai nustato, kokie dvejopo pobūdžio veiksmai yra galimi, už kuriuos gali būti nubausti kalti asmenys, tai – apskaitos tvarkymas ir organizavimas. Iš byloje esančių juridinio asmens duomenų matyti, kad ŽŪB „Torapus“ įregistruota 2005 m. lapkričio 4 d., bendrovės pirmininkė nuo 2005-11-04 iki 2007-06-12 buvo N. S. (Petkevičiūtė), o ŽŪB „Torapus“ vyriausiąja buhaltere nuo 2006-05-17 iki 2008-12-31 dirbo E. Z., todėl akivaizdu, kad kaltinamoji E. Z. yra LR BK 223 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektas- bendrovės vyr. buhalterė, atsakinga už buhalterinės apskaitos šioje bendrovėje tvarkymą. Nors kaltinamoji neigia aplaidžiai tvarkiusi ŽŪB „Torapus“ buhalterinę apskaitą, jos kaltė įrodyta specialisto išvada, ją teikusios specialistės N. Ladygienės paaiškinimu, 2009-10-16 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktu ir sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Kaltinamoji E. Z., būdama ŽŪB „Torapus“ vyriausiąja buhaltere nuo 2006-05-17 iki 2008-12-31, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, aplaidžiai tvarkė ŽŪB „Torapus“ buhalterinę apskaitą, nes neįtraukė į ŽŪB „Torapus“ buhalterinę apskaitą dviejų PVM sąskaitų- faktūrų: 2006 m. lapkričio 30 d. TOR Nr. 0000094-B ir 2007 m. vasario 28 d. TOR Nr.0000124 už 199999,98 Lt (99999,99 + 99999,99). Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu. Kaltinamoji E. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neginčijo tos aplinkybės, kad PVM sąskaitų- faktūrų neįtraukė į ŽŪB „Torapus“ buhalterinę apskaitą, tačiau jos motyvai, kodėl minėtos sąskaitos nebuvo įtrauktos, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu išsiskyrė. Ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, jog dviejų PVM sąskaitų- faktūrų į buhalterinę apskaitą galėjo neįtraukti per neapsižiūrėjimą ar didelį darbo krūvį. Teisme ji teigė, kad jų į apskaitą įtraukti nereikėjo, nes jos buvo išmestos, jas pareigūnai paėmė iš šiukšlių krūvos. Tačiau tai paneigė teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė, nurodydama, kad minėtos PVM sąskaitos- faktūros buvo rastos ne šiukšlių krūvoje, kaip teigia kaltinamoji, o įsegtos į bylą. Minėtą specialistės teiginį patvirtina kiti, byloje esantys rašytiniai įrodymai (1 t., 137-138, 139-140 b. l., 3 t., 192 b. l., 5 t., 75-77 b. l.). Tada kaltinamoji teigė, kad jų neįtraukė į apskaitą todėl, kad jos turėjo būti anuliuotos. Tokią kaltinamosios E. Z. poziciją patvirtino kita kaltinamoji N. S., nurodydama, kad ji E. Z. į buhalterinę apskaitą nurodė įtraukti tik dvi PVM sąskaitas- faktūras, kai jų Ispanijos įmonė neapmokėjo, o ŽŪB „Torapus“ valstybei sumokėjo didelius mokesčius, kitų dviejų išrašytų ir jos pačios pasirašytų PVM sąskaitų- faktūrų ji nurodė į buhalterinę apskaitą neįtraukti. N. S. teigė, jog PVM sąskaitos- faktūros buvo išrašomos tik atlikus darbus pagal atliktų darbų datą, tačiau nei ji, nei E. Z. negalėjo paaiškinti, kodėl buvo pažeistas sąskaitų įtraukimo į buhalterinę apskaitą eiliškumas, privalomas buhalterinėje apskaitoje, ir į apskaitą buvo įtrauktos dvi vidurinės pagal išrašymo datą PVM sąskaitos- faktūros, o neįtrauktos liko pirma ir paskutinė PVM sąskaitos- faktūros. Šis kaltinamųjų argumentas, niekuo nepaaiškinamas ir atmestinas kaip niekuo nepagrįstas, nes anksčiau įvykusi ūkinė operacija (pirma PVM sąskaita- faktūra) nebuvo įtraukta į buhalterinę apskaitą, o vėlesnės dvi- buvo įtrauktos. Kaltinamoji E. Z. teigė, jog anuliuotos PVM sąskaitos- faktūros niekaip neturėjo būti įformintos, tiesiog turėjo būti išmestos, tačiau tai paneigė specialistė, nurodydama, kad išrašytos PVM sąskaitos- faktūros iš karto turėjo būti įtrauktos į buhalterinę apskaitą ir tik po to anuliuotos, be to, kaip turi būti anuliuojama PVM sąskaita- faktūra, numato LR Vyriausybės nutarimo 2002-05-29 d. Nr. 780 (žin. 2004, Nr. 56-1941) 31 punktas. Pagal LR Vyriausybės nutarimo 2002-05-29 d. Nr. 780 (žin. 2004, Nr. 56-1941) 31 punktą, jeigu išrašymo metu mokesčiams apskaičiuoti naudojami apskaitos dokumentai sugadinami jie iš karto žymimi žodžiu „Anuliuota“, nurodoma anuliavimo data ir anuliavimas patvirtinamas dokumentą išrašiusio asmens parašu. Asmuo anuliuotus ir panaudotus mokesčiams apskaičiuoti naudojamus apskaitos dokumentus saugo laikydamasis LR Archyvų departamento prie LR Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Kaltinamoji E. Z. pripažino, jog jos kaltė yra tame, kad ji tų dviejų PVM sąskaitų- faktūrų neanuliavo, t. y. tinkamai neapiformino anuliavimo, nes manė, kad jų nereikia perbraukti. Taigi, E. Z. tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, neįtraukė į ŽŪB „Torapus“ apskaitą – bendrovės vedamo 2006 ir 2007 metų registro „Didžioji knyga“ sąskaitą Nr. 505 „Suteiktų paslaugų pajamos“ PVM sąskaitos faktūros 2006 m. lapkričio 30 d. TOR Nr.0000094-B ir 2007 m. vasario 28 d. TOR Nr.0000124 už 199999,98 Lt (99999,99 + 99999,99). Dėl tokių jos veiksmų atsirado padariniai- dėl E. Z. neteisėtų veiksmų negalima iš dalies nustatyti bendrovės „Torapus“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-11-30 iki 2007-02-28. Kaltinamajai inkriminuojamoje LR BK 223 str. 1 d. įtvirtinta materiali nusikalstamos veikos sudėtis, nes pagal LR BK 223 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai dėl šio straipsnio dispozicijoje aprašytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veikos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-460/2008). Pagal susiformavusią teisminę praktiką aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė. Kaltinamajai E. Z. neįtraukus į ŽŪB „Torapus“ buhalterinę apskaitą – bendrovės vedamo 2006 ir 2007 metų registro „Didžioji knyga“ sąskaitą Nr. 505 „Suteiktų paslaugų pajamos“ dviejų PVM sąskaitų faktūrų 2006 m. lapkričio 30 d. TOR Nr.0000094-B ir 2007 m. vasario 28 d. TOR Nr.0000124 už 199999,98 Lt, dėl tokių jos veiksmų atsirado padariniai, t. y., kad dėl E. Z. neteisėtų veiksmų negalima iš dalies nustatyti bendrovės „Torapus“ veiklos, turto įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-11-30 iki 2007-02-28. Tai patvirtina byloje esanti specialisto išvada bei specialistės paaiškinimas, duotas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme (1 t., 137-138, 139-140 b. l., 3 t., 192 b. l., 5 t., 75-77 b. l.). Specialisto išvados kaltinamoji neginčijo, skirti buhalterinės ekspertizės neprašė, vadinasi, su specialisto išvada sutiko. Teismui byloje pateikta specialisto išvada taip pat nėra jokio pagrindo abejoti, specialistės suinteresuotumas bylos baigtimi taip pat nenustatytas. Teismas konstatuoja, jog LR BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo padariniai yra nustatyti, kaltinamosios neteisėti veiksmai buvo padarinių atsiradimo tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp neteisėtų veiksmų ir nusikalstamos veikos padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad E. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamoji E. Z., būdama ŽŪB „Torapus“ vyr. buhaltere ir atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos šioje bendrovėje tvarkymą, turėdama aukštąjį išsilavinimą, išmanydama mokestinius įstatymus, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. žinojo teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, tačiau sąmoningai jas vykdė netinkamai- neįtraukė į buhalterinę apskaitą dviejų PVM sąskaitų- faktūrų ir tinkamai neapiformino jų anuliavimo, bei numatė, kad dėl to nebus galima iš dalies nustatyti ŽŪB „Torapus“ veiklos, turto įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-11-30 iki 2007-02-28, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi to išvengti, todėl veikė neatsargiai, t. y. jos veika padaryta dėl nusikalstamo pasitikėjimo (LR BK 16 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs kaltinamosios E. Z. objektyviai atliktus veiksmus ir nerūpestingumo rūšį, pripažįsta, jog E. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, kaip aplaidus apskaitos tvarkymas.
Skirdamas N. S. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamoji N. S., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas. N. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji N. S. teista vieną kartą, nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, padarė būdama neteista (3 t., 92-102 b. l., 5 t., 106-108 b. l.), administracine tvarka bausta, turi tris galiojančias administracines nuobaudas (5 t., 101-105 b. l.), charakterizuojama teigiamai, nedirbanti, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (5 t., 100 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašyta (5 t., 98 b. l.).
Apysunkis nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Įvertinus tai, kad N. S. teista vieną kartą, tačiau nusikalstamą veika, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, padarė būdama neteista, o asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnis), kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bauda, mažesnė, nei baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės- baudos, skirtinos už apysunkį nusikaltimą, vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalis 3 punktas). Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2010-06-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos mokėjimas išdėstytinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaitytina pagal 2010-06-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį iki 2013-01-23 atlikta bausmė- sumokėta bauda.
Kaltinamajai N. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., 144, 145 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Skirdamas E. Z. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamoji E. Z., veikdama dėl nusikalstamo pasitikėjimo, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas. E. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji E. Z. teista vieną kartą, nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, padarė būdama neteista (5 t., 16-41,93-94 b. l.), administracine tvarka nebausta (5 t., 84 b. l.), charakterizuojama teigiamai, dirbanti UAB „Lakosta“ vyr. finansininke, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (5 t., 83 b. l.), VšĮ šiaulių centro poliklinikos psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašyta (5 t., 82 b. l.).
Nesunkus nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinus tai, kad E. Z. teista vieną kartą, tačiau nusikalstamą veika, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, padarė būdama neteista, o asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnis), viešųjų darbų ji atlikti negali, nes yra dirbanti, todėl kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bauda, mažesnė, nei baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės- baudos, skirtinos už nesunkų nusikaltimą, vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalis 2 punktas). Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2012-01-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos mokėjimas išdėstytinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaitytina pagal 2012-01-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį visiškai atlikta bausmė, t. y. sumokėta 10 MGL (13000 Lt) dydžio bauda.
Kaltinamajai E. Z. jokia kardomoji priemonė nebuvo paskirta, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo jai jokia kardomoji priemonė neskirtina.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė 70611,95 Lt civilinį ieškinį dėl valstybei padarytos žalos atlyginimo: nesumokėtų į valstybės biudžetą 55611,95 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 15000,00 Lt pelno mokesčio (3 t., 169-170 b. l.). Šis civilinis ieškinys įrodytas byloje pateiktais dokumentais (1 t., 17-18, 36-39, 47-53, 71-87 b. l., 3 t., 14-28 b. l.), padaryta žala tiesiogiai susijusi su nusikalstamais kaltinamųjų N. S. ir E. Z. veiksmais. Kaltinamoji N. S. su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko, kaltinamoji E. Z. su juo sutiko iš dalies. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese - kartu su baudžiamąja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla esant šioms trims sąlygoms: 1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala; 2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Byloje nustatytos visos trys sąlygos: kaltinamosios atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikaltimų požymių, dėl kurių civiliniam ieškovui atsirado žala – į valstybės biudžetą nebuvo apskaičiuoti ir sumokėti pridėtinės vertės ir pelno mokesčiai, kaltinamųjų neteisėti veiksmai sąlygojo dalies įplaukų nepatekimą į valstybės biudžetą ir buvo žalos atsiradimo valstybės finansų sistemai tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp neteisėtų veiksmų ir nusikalstamų veikų padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamosios N. S. ir E. Z. valstybei privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. LR BK 222 str. 1 d. ir 223 str. 1 d. nusikalstamų veikų subjektais gali būti fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Pagal LR BK 20 str. 2 d. juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Byloje nustatyta, kad N. S. buvo ŽŪB „Torapus“ pirmininkė, o E. Z.- vyr. buhalterė, tačiau byloje nenustatyta, jog jos nusikalstamą veiką padarė bendrovės naudai. Aplinkybę, jog kaltinamosios nusikalstamą veiką padarė kaip fiziniai asmenys, patvirtina ir tai, kad baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patraukta ŽŪB „Torapus“, todėl kaltinamosios privalo prisiimti dėl jų nusikalstamų veiksmų atsiradusius padarinius. Tačiau byloje kyla klausimas dėl to, kokia civilinė atsakomybė kaltinamųjų atžvilgiu turėtų būti taikoma: solidarioji ar dalinė. To nereglamentuoja Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas. LR BPK 113 str. 2 d. numato, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos. LR CK 6.6 str. 1 d. numato, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Tokia išimtis nurodyta LR CK 6.6 str. 3 d., kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. LR CK 6.279 str. 1 d. nustato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Byloje nustatyta, kad abi kaltinamosios padarė dvi atskiras skirtingas veikas: N. S. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o E. Z.- aplaidžiai, bendrų tyčinių veiksmų ir bendrininkavimo nebuvo, todėl šiuo atveju solidarioji atsakomybė kaip ir nebūtų galima. Tačiau LR CK 6.279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis, ji apima tuos atvejus, kai keli asmenys atliko atskirus, o ne bendrus veiksmus, todėl tuo atveju, kai kiekvienas veiksmas atskirai galėjo padaryti žalos, visi asmenys atsakys solidariai. Tačiau įrodžius, kad žala atsirado būtent dėl vieno iš asmenų veiksmų, atsakys tik tas asmuo, o kiti bus atleisti nuo civilinės atsakomybės. Kadangi kaltinamųjų bendrų veiksmų nebuvo, o buvo atlikti atskiri veiksmai, kurie sudarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, kiekvienos iš kaltinamųjų veiksmai atskirai padarė žalos valstybei, byloje nėra įrodyta, kad žala atsirado tik dėl vienos iš kaltinamųjų veiksmų, todėl valstybei 70611,95 Lt suma priteistina solidariai iš abiejų kaltinamųjų.
FNTT prie LR VRM Organizacinis skyrius baudžiamojoje byloje kreipėsi į Ispanijos Karalystės teisėsaugos institucijas su teisinės pagalbos prašymu ir patyrė dėl dokumentų vertimo į ispanų kalbą ir iš jos į lietuvių kalbą 1252,62 Lt išlaidas (3 t., 87-88, 183-184 b. l., 4 t., 163-164 b. l.). Prokurorė prašo jas priteisti iš kaltinamųjų. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų, jos nėra priteisiamos ir išieškomos iš kaltinamųjų, prokurorės prašymą dėl 1252,62 Lt vertimo išlaidų priteisimo atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 1 dalis, 105 straipsnio 1 dalis).
Daiktai (dokumentai), turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- ŽŪB „Torapus“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir procesorius N-0901152 perduoti BŽŪB „Torapus“ bankroto administratoriui – UAB „Valdsita“ (4 t., 135-137 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini bankroto administratoriui UAB „Valdsita“ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
N. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jai baudą 35 MGL (4550 Lt).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme- 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridėjus dalį bausmės, paskirtos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę N. S. paskirti baudą 45 MGL (5850 Lt).
Paskirtos baudos mokėjimą N. S. išdėstyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendį iki 2013-01-23 atliktą bausmę.
N. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
E. Z. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir skirti jai baudą 9 MGL (1170 Lt).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme- 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, prie Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus dalį bausmės, skiriamos šiuo nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę E. Z. paskirti baudą 14 MGL (1820 Lt).
Paskirtos baudos mokėjimą E. Z. išdėstyti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nuosprendį visiškai atliktą bausmę, t. y. sumokėtą 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų N. S. ir E. Z. į valstybės biudžetą 70611,95 Lt (septyniasdešimt tūkstančių šešių šimtų vienuolikos litų, 95 ct) žalos atlyginimą.
Prašymą dėl 1252,62 Lt vertimo išlaidų priteisimo iš kaltinamųjų N. S. ir E. Z. atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- ŽŪB „Torapus“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir procesorių N-0901152 palikti bankroto administratoriui UAB „Valdsita“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.