Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei S. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1466,37 Eur skolą už buto nuomą, 40,88 Eur delspinigius bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas” patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovės yra susiklostę nuomos teisiniai santykiai, šalys juos pripažįsta, atsakovė naudojasi Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiomis patalpomis ir už tai skaičiuojamas nuomos mokestis. Laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. susidarė 1466,37 Eur įsiskolinimas, paskaičiuoti po 0,02 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną per 6 mėnesių laikotarpį nuo neapmokėtos įsiskolinimo sumos. Bendras atsakovės įsiskolinimo dydis 1507,25 Eur. Atsakovės ilgalaikis prievolių nevykdymas ir atsakomybė nustatyti įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atsakovė, nevykdydama pareigos mokėti nuomos mokestį, pažeidžia ieškovės, kaip jai patikėto turto valdytojos, teises.Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad aplinkybės, jog tarp jos ir ieškovės yra susiklostę nuomos santykiai, neginčija, tačiau nagrinėjamu atveju reikalavimo teisę į socialinio būsto nuomos mokestį turi ne ieškovė, bet UAB „Naujamiesčio būstas“, kuriam įsiskolinimo atsakovė neturi. Atitinkamai reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo taip pat nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovės 1466,37 Eur skolą, 40,88 Eur delspinigius (viso 1507,25 Eur) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2017 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 34 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 3,87 Eur pašto išlaidų valstybei.Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė faktiniai nuomos santykiai. Pažymėjo, kad ieškovė nuomos mokestį skaičiuoja remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtinta „Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika“ ir Vilniaus miesto savivaldybės 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-130 patvirtintu aprašu „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos“, kuriuose nurodyta, kad socialinio būsto nuomos mokestis yra apskaičiuojamas atsižvelgiant ir į konkretaus būsto būklę (vertinamas jo nusidėvėjimas, aprūpinimas komunaliniais patogumais ir kt.), todėl, teismo vertinimu, dvejoti nuomos mokesčio dydžiu, pagrindo nėra.Nurodė, kad tarp šalių buvo ne kartą išnagrinėtos civilinės bylos dėl skolos (pvz., Nr. e2-19270-833/2016, 2-11147-872/2014 ir kitos), kuriose konstatuota atsakovės pareiga mokėti nuomos mokestį ieškovui, bet ne UAB „Naujamiesčio būstas“ – komunalinių paslaugų teikėjui ar kitam subjektui. Būtent ieškovė turi teisę rinkti nuomos mokestį už socialinį būstą, todėl atsakovės atsisakymas mokėti nuomos mokestį teismas vertino kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad atsakovė faktiškai nemokėjo nuomos mokesčio ir, jos manymu, tinkamam nuomos mokesčio gavėjui UAB „Naujamiesčio būstas“ ir tokiu būdu būstu naudojasi neatlygintinai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir valstybės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą ieškovei. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės pateiktus įrodymus ir aplinkybes, rėmėsi išimtinai ieškovės pateiktais duomenimis, dėl to nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybių visetą ir pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Aplinkybę, kad reikalavimo teisę į socialinio būsto nuomos mokestį turi ne ieškovė, o UAB „Naujamiesčio būstas“, pagrindžia UAB „Naujamiesčio būstas“ 2017 m. balandžio 4 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog apeliantės mokėtina suma UAB „Naujamiesčio būstas“ už butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas šiai dienai yra 0,00 Eur. Dėl to atsakovės sutartiniai įsipareigojimai nėra pažeisti. Nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių apeliantės įsiskolinimą už socialinio būsto nuomą.Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliantės skundą atmesti. Pažymėjo, kad socialinio būsto, savivaldybės būsto ir kitų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių su nuomininkais sudarymas, įregistravimas viešajame registre, gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių administravimas, nuomos mokesčių apskaičiavimas, ju surinkimas iš nuomininkų ir nesumokėtų mokesčių išieškojimas teisės aktų nustatyta tvarka yra ieškovės kompetencija. Ieškovei suteikti įgaliojimai patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti Vilniaus miesto savivaldybės perduotu turtu bei atstovauti savivaldybės interesus visų instancijų Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose, t. y. ieškovė yra tinkama reikalavimo teisę atsakovei turinti šalis byloje. Byloje esantys dokumentai pagrindžia atsakovės įsiskolinimo ieškovei dydį, o atsakovės ilgalaikis prievolių nevykdymas jau buvo konstatuotas ankstesniuose teismo sprendimuose.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Ginčas tarp šalių kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuomojamas apeliantei, nuomos mokesčio ir netesybų mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovės (apeliantės) ieškovės naudai jos prašomą 1466,37 Eur nuomos mokesčio skolą bei 40,88 Eur delspinigius. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, nurodo, kad teismas, neatsižvelgdamas į atsakovės pateiktus įrodymus, nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybių visetą ir pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Reikalavimo teisę turi UAB „Naujamiesčio būstas“, kuriam pagal atsakovės pateiktus įrodymus ji įsiskolinimo neturi. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Remiantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp ieškovės ir atsakovės buvo ne kartą išnagrinėtos civilinės bylos dėl skolos už nuomą (pvz., Nr. e2-19270-833/2016, 2-11147-872/2014), kuriose konstatuota atsakovės prievolė mokėti nuomos mokestį ieškovei, bet ne UAB „Naujamiesčio būstas“. Atsižvelgiant į tai, pagrindo nesutikti su skundžiamame sprendime nurodyta išvada, kad reikalavimo teisė priklauso ieškovei, nėra, todėl šis apeliantės argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliantės teigimu, byloje esantys įrodymai tiesiogiai jos įsiskolinimo už socialinį būstą nepatvirtina. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.477 straipsnio 1 dalis bei 6.576 straipsnis nustato, jog pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą – suteikti gyvenamąją patalpą laikinai valdyti ir ją naudoti gyvenimui už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (nuompinigius). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį ne vėliau kaip iki kito, po jo išgyvento, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), kuris buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-07-29 sprendimu Nr. 1-130, o taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika (toliau - Metodika). Savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Metodika ir Aprašu. Į bylą ieškovės pateikta pagal Aprašą sudaryta apeliantei nuomojamos gyvenamosios patalpos (būsto) nuomos mokesčio apskaičiavimo pažyma (e. b. l. 14) ir mokesčių paskaičiavimo lentelė (e. b. l. 16), iš kurių matyti, jog apeliantei nuomojamo būsto nuomos mokesčio dydis – 132,32 Eur/ mėn., apskaičiuotas laikotarpiu 2016 m. vasario 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 1466,37 Eur, pagal delspinigių paskaičiavimo lentelę (e. b. l. 15) atsakovei priskaičiuoti 40,88 Eur delspinigiai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuomos mokesčio dydis apskaičiuotas vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais, todėl pagrindo abejoti nuomos mokesčio bei apskaičiuotų delspinigių už nesavalaikį atsiskaitymą su ieškove dydžiu nėra. Be to, pažymėtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Apeliantės nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu nesudaro pagrindo teismo padarytų išvadų vertinti kaip neteisėtų ar nepagrįstų.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, iš esmės teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, nepažeidė proceso normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantei ir ieškovei esant atleistoms nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (ieškovei – CPK 83 str. 1 d. 5 p. pagrindu, apeliantei – VGTPT sprendimo Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-1140-5732 pagrindu), bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis) ir atmetus atsakovės apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepaskirstomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atsakovės S. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.