Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau RUAB) „D.“ restruktūrizavimo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „R.“ prašymą dėl mažosios bendrijos (toliau MB) „K.“ kreditorinių reikalavimų tvirtinimo RUAB „D.“ restruktūrizavimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

3. Iš RUAB „D.“ restruktūrizavimo administratorės prašymo priedų nustatyta, kad procesą dėl MB „K.“ kreditorinių reikalavimų iš esmės inicijavo kita bendrovės kreditorė UAB „M. n.“.

4. Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata (išspręstos bylos, galutinio teismo sprendimo) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, t. y. nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pakartotinai reiškiamą tapatų ieškinį teismas privalo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo – civilinę bylą pagal tapatų ieškinį nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823-2019, 30 punktas).

5. Kadangi kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti bankroto byloje susijęs ne tik su konkretaus kreditoriaus teise visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, kreditoriui bankroto procese suteikta teisė ginčyti kito kreditoriaus reikalavimą, kuri yra susijusi tiek su asmeniniu skundą teikiančio kreditoriaus interesu, tiek ir su viešojo intereso bankroto procese užtikrinimu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017, 31 punktas). Tačiau šios kreditoriaus teisės įgyvendinimas negali pažeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principo, kuris visa apimtimi taikomas ir bankroto procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2009), taip pat įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galios.

6. Teisės doktrinoje pažymima, kad tam tikrų kreditorių reikalavimų bankroto bylą nagrinėjantis teismas ne tik kad neprivalo, bet ir neturi teisės tikrinti. Jei kreditoriaus reikalavimas kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo, tokiu procesiniu dokumentu jau yra konstatuota skolininko prievolė kreditoriui. Teismo sprendimo res judicata galia draudžia kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Todėl pakartotinis kreditoriaus reikalavimo, kuris patvirtintas teismo sprendimu, tikrinimas reikštų ankstesnio teismo sprendimo res judicata galios paneigimą. Tokį kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje teismas turi tvirtinti automatiškai, nereikalaudamas pridėti dokumentų, patvirtinančių pirminį reikalavimo pagrindą, nes reikalavimas kyla iš teismo sprendimo (Kavalnė, S., Norkus, R. Bankroto teisė. Antroji knyga. Vilnius: Justitia, 2011, p. 160).

7. Pakartotinis kreditorių reikalavimų, jau patvirtintų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagrįstumo tikrinimas bankroto bylą nagrinėjančio teismo nėra ir negali būti atliekamas, nes tai pažeistų įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principą ir paneigtų ankstesnio įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galią (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021 50 punktą).

8. Taigi, kol galioja teismo procesinis sprendimas ir neatnaujintas procesas dėl jo pagrįstumo, nemokumo byloje negali būti kvestionuojamas teismo nutartimi šio teismo procesinio sprendimo pagrindu patvirtinto kreditoriaus reikalavimo dydis, ne kartą pažymėta kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014, 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018 26 punktą).

9. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuriuo patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, res judicata galia saisto bankrutuojančią įmonę ir tą jos kreditorių, kurio naudai šis sprendimas yra priimtas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo procesinio sprendimo res judicata galia bankrutuojančiai įmonei negali būti paneigiama vien dėl to, kad jai bankroto procese atstovauja teismo paskirtas bankroto administratorius. Tuo tarpu šio teismo procesinio sprendimo privalomumą kitiems kreditoriams lemia šio sprendimo visuotinio privalomumo principas (šios nutarties 45 punktas), lemiantis tai, kad įgyvendindami jiems ĮBĮ suteiktas teises kreditoriai negali nepaisyti (ginčyti) įmonės skolininkės ir kito jos kreditoriaus teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021 57 punktą).

10. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad res judicata galią įgyja tik galutiniai įsiteisėję teismų sprendimai ir nutartys, o teismų nutartys, kuriomis išsprendžiami atskiri procesiniai klausimai, tokios galios neturi (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

11. Taigi, šiuo atveju RUAB „D.“ restruktūrizavimo administratorė ir kita bendrovės kreditorė UAB „M. n.“ kelia klausimą dėl MB „K.“ kreditorinio reikalavimo, kilusio iš teismo nutartimi patvirtintos šalių MB „K.“ ir UAB „D.“ sudarytos taikos sutarties sąlygų.

12. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

13. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6298-1031/2025 buvo patvirtinta ieškovės MB „K.“ ir atsakovės UAB „D.“ 2025 m. rugpjūčio 14 d. sudaryta taikos sutartis. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo, ieškovei buvo išduoti vykdomieji raštai dėl neįvykdytų prievolių dalies.

14. Pažymėtina, kad UAB „M. n.“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus, be kita ko, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-6298-1031/2025. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-19487-1185/2025 netenkino pareiškėjos UAB „M. n.“ prašymo ir neatnaujino proceso.

15. UAB „M. n.“ pateikė teismui atskirąjį skundą dėl teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties, kuria buvo netenkintas jos prašymas dėl proceso atnaujinimo ir skundas teismo buvo priimtas. Liteko duomenimis, civilinė byla pagal apeliantės UAB „M. n.“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties skirta nagrinėti Kauno apygardos teisme 2026 m. vasario 3 d.

16. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

17. Taigi, siekdamas nuginčyti kito kreditoriaus kreditorinį reikalavimą, pareiškėjas (administratorius, kreditorius) turi nuginčyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, kaip kreditoriaus reikalavimo pagrindą, o tai negali būti padaryta kitaip, kaip tik atnaujinus procesą byloje, kurioje šis sprendimas priimtas, nes jokių kitų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo būdų įstatymai neįtvirtina (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015; kt.).

18. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, kasacinio teismo praktikai ir nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad civilinės bylos nagrinėjimas nutrauktinas.

19. Kiti restruktūrizavimo administratorės argumentai, neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41–42 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-293 straipsniais, teismas

nutaria:

Nutraukti civilinę bylą.

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.