Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-04-28 · Civilinė byla Nr. 2A-712/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-28
Bylos Nr.
2A-712/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00932-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė, Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai ir uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kaera“
Kategorijos
  • 95.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 118.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-712/2014 Proceso Nr. 2-55-3-00932-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos: 95.3; 99.1.5; 118.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1367-781/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kaera“ ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai ir uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“ dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo, priskaičiuoto mokesčio ir baudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2010 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. lV-137; 2) įpareigoti atsakovą UAB „Bitė Lietuva“ panaikinti priskaičiuotą mokestį už nesuteiktas Vodafone Mobile Connect paslaugas pagal PVM sąskaitą faktūrą TA Nr. 0006045717 ir pagal PVM sąskaitą faktūrą TA Nr. 0006172907; 3) pakeisti Sutarties nutraukimo pagrindą ir nustatyti, kad nutraukimo pagrindas - esminiai modemo ir telefono aparato Nokia N95 kokybės trūkumai; 4) panaikinti už Sutarties nutraukimą taikomas baudas, sudarančias 2 664, 00 Lt ir delspinigius kaip nepagrįstus. Nurodė, kad ieškovas 2008-06-05 su atsakovu UAB „Bitė Lietuva“ sudarė viešojo judriojo ryšio abonentinę sutartį Nr. GSCD/40008/2008 (toliau tekste - Sutartis) su priedu dėl mobiliojo interneto paslaugos „Vodafone Mobile Connect“ teikimo telefono ryšio numeriu 64017086 užsakymo (Sutarties priedas). Byloje ginčas kilo dėl apmokėjimo už ieškovui 2008-07-27 - 31 d. ir 2008-08-02 telefono ryšio numeriu 64017086 suteiktas duomenų perdavimo paslaugas naudojantis paslauga ,,Vodafone Mobile Connect” užsienyje, kurių dalies (2008-08-02), ieškovo teigimu, jis apskritai negavo. Ieškovas 2009-12-02 prašymu kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą dėl ginčo išsprendimo ne teismo tvarka, tačiau Ryšių reguliavimo tarnyba 2010-02-04 įsakymu ieškovo prašymą atmetė konstatavusi, kad atsakovas turėjo teisę reikalauti iš ieškovo sumokėti už suteiktas paslaugas pagal paslaugų suteikimo dieną galiojusius tarifus, o ieškovas privalėjo atsiskaityti Sutarties nustatyta tvarka. Be to, Ryšių reguliavimo tarnyba nurodė, kad ieškovui per Sutarties 12.3 punkte nustatytą terminą nepašalinus Sutarties pažeidimo, atsakovas įgijo teisę pagal Sutarties 16.2 punktą nutraukti Sutartį ir pagal Sutarties 16.3 punktą taikyti netesybas.

Ieškovas, nesutikdamas su Ryšių reguliavimo tarnybos priimtu įsakymu, kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos teismas 2011-03-29 sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovui pateikus apeliacinį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2012-12-19 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011-03-29 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinio reikalavimas pakeisti Sutarties tarp atsakovo ir ieškovo nutraukimo pagrindą, paliko nepakeistą. Kita Vilniaus apygardos teismo 2011-03-29 sprendimo dalis buvo panaikinta bei ši bylos dalis perduota Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Ieškovas nurodė, kad Ryšių reguliavimo tarnybos įsakymas priimtas pažeidžiant Galutinių paslaugų gavėjų ginčų su elektroninių paslaugų teikėjais sprendimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005-04-11 įsakymu Nr. 1V-353 33 punkte numatytą 20 darbo dienų terminą. Ieškovo darbuotojui 2008 m. liepos mėnesį atvykus į Bulgariją, jam SMS žinutėmis nebuvo pateikta informacija apie toje šalyje taikomus judriojo telefono ryšio ir duomenų perdavimo paslaugų tarifus. Be to, ieškovas taip pat nebuvo įspėtas apie besibaigiantį paslaugų kredito limitą, kaip to reikalauja Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005-12-23 įsakymu Nr. 1V-1160, 25 punktas ir Sutarties 11.5 punktas. Be to, 2008-08-02 ieškovo atstovas iš viso nebuvo pasijungęs Vodafone Mobile Connect paslaugos. Atsakovas, vykstant deryboms (žodžiu ir raštu), vienašališkai nutraukė sutartį telefono numeriui 864041555 ir nustatė nepagrįsto dydžio baudą – 1 104, 00 Lt, nors laikinai buvo nemokama tik už tel. Nr. 864017086 „Vodafone Mobile Connect“ paslaugas, o už visas kitas paslaugas ir kitus telefono numerius ieškovas mokėjo laiku. Sutarties sąlygos negali prieštarauti galiojantiems teisės aktams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2010 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. 1V-137 dalį dėl ieškovo UAB „Kaera“ pareigos sumokėti atsakovui UAB „Bitė Lietuva“ 473, 57 Lt pripažinimo. Panaikino atsakovo UAB „Bitė Lietuva“ priskaičiuotą 473, 57 Lt mokestį už nesuteiktas Vodafone Mobile Connect paslaugas pagal PVM sąskaitą faktūrą TA Nr. 0006172907. Panaikino 1 618 Lt ieškovui UAB „Kaera“ atsakovo UAB „Bitė Lietuva“ priskaičiuotą baudą už sutarties nutraukimą. Priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Bitė Lietuva“ ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 612 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Kaera“, 58,07 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas dėl kilusio ginčo, ar Ryšių reguliavimo tarnyba laikytina tinkamu atsakovu byloje, atsižvelgdamas į kasacinės instancijos teismo išaiškinimą, kad, kai yra skundžiamas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl galutinio paslaugų gavėjo ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjo, skundžiamą sprendimą priėmusi institucija į bylą turi būti įtraukta atsakovu (CPK 41 straipsnio 1 dalis) (2009-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2009), be to, ieškovo skundas buvo nagrinėjamas ikiteismine tvarka, pasisakė, kad Ryšių reguliavimo tarnybos argumentai dėl jos netinkamos procesinės padėties yra nepagrįsti.

Dėl byloje pareikštų reikalavimų teismas konstatavo, kad ieškovas privalo tinkamai įvykdyti prievolę atsakovui – sumokėti jam 463,43 Lt už naudojimąsi mobiliojo interneto paslaugomis užsienyje nuo 2008-07-27 iki 2008-07-31 (CK 6.38 straipsnis).

Kadangi Ryšių reguliavimo tarnyba išankstine ne teismo tvarka išsprendė ieškovo ginčą su elektroninių ryšių paslaugų teikėju – atsakovu, ir 2010-02-04 Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1V-137 netenkino ieškovo prašymo, konstatavęs, kad atsakovas pagrįstai reikalauja sumokėti už suteiktas paslaugas pagal paslaugų suteikimo dieną galiojančius tarifus, o teismas pripažino nesant ieškovui pareigos mokėti 473, 57 Lt, minėtas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo dalį dėl ieškovui konstatuotos pareigos sumokėti 473, 57 Lt šiuo pagrindu panaikino kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Ryšių reguliavimo tarnyba prašo skundžiamo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovo reikalavimai, pareikšti Ryšių reguliavimo tarnybai, panaikinti ir ieškinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog Ryšių reguliavimo tarnyba yra netinkamas atsakovas byloje, todėl bylos išnagrinėjimas dalyvaujant netinkamam atsakovui lėmė tai, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir buvo priimtas neteisėtas sprendimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2009 pateiktas išaiškinimas dėl Ryšių reguliavimo tarnybos procesinės padėties, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, neatspindi pasikeitusio teisinio reglamentavimo, kadangi po Elektroninių ryšių įstatymo 36 straipsnio 4 dalies pakeitimo yra pripažįstama, kad Ryšių reguliavimo tarnyba tokio pobūdžio bylose nėra tinkamas atsakovas, taip pat pasikeitusios teismų praktikos (Vilniaus apygardos teismo 2013-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-15-553/2013, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-13 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1724-713/2012). Ryšių reguliavimo tarnyba, spręsdama ginčus tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir galutinių paslaugų gavėjų, veikia kaip ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, ji neturi jokio teisinio ryšio nei su viena iš ginčo šalių, nei su ginčo teisiniu santykiu.

Taip pat nurodo, kad teismo sprendime nėra nurodyta jokių teisinių argumentų, kuriais grindžiamas reikalavimo, pareikšto Ryšių reguliavimo tarnybai, tenkinimas, todėl sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir naikintinas vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Bitė Lietuva“ prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo sprendimo, priimto dėl ginčo, kilusio tarp individualaus viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų gavėjo ir šių paslaugų teikėjo, dalimi, kuria tenkinti ieškinio reikalavimai, pareikšti atsakovui Ryšių reguliavimo tarnybai, motyvuojant tuo, kad šis atsakovas nėra ginčo šalis, todėl nėra tinkamas atsakovas (CPK 45 str.), todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, pasisako dėl šių skundo argumentų (CPK 320 str.).

Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-09 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2009, pateiktu išaiškinimu dėl Ryšių reguliavimo tarnybos procesinės padėties, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo skundas buvo nagrinėjamas ikiteismine tvarka, atmetė Ryšių reguliavimo tarnybos argumentus dėl jo netinkamos procesinės padėties kaip nepagrįstus.

Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas neatsižvelgė į pasikeitusį Elektroninių ryšių įstatymo 36 straipsnyje įtvirtintą ginčų nagrinėjimo teisinį reglamentavimą, atsižvelgdama į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl Ryšių reguliavimo tarnybos procesinės padėties bylose dėl netinkamo elektroninių ryšių paslaugų teikimo (2013-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2013), daro išvadą, kad teismo motyvai šiuo klausimu yra nepagrįsti.

Pažymėtina, kad ginčų pagal galutinių paslaugų gavėjų skundus sprendimo tvarką reglamentuoja Elektroninių ryšių įstatymo 36 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, iškilus ginčui tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ir galutinio paslaugų gavėjo, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, jog ši išankstine ne teismo tvarka išspręstų jo ginčą su elektroninių paslaugų teikėju. Galutinis paslaugų gavėjas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą (ši nuostata galiojo ir iki 2011-06-26 įstatymo Nr. XI-1552 redakcijos, galiojančios nuo 2011-08-01, toliau tekste – nauja redakcija). To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ginčo šalys per 30 dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis tiesiogiai į bendrosios kompetencijos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Tokiu atveju procesinė ginčo šalių padėtis nesikeičia (nauja redakcija).

Kasacinis teismas minėtoje nutartyje išaiškino, kad nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog Ryšių reguliavimo tarnybos nutarimas yra rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio, jis neužkerta galimybės suinteresuotai šaliai kreiptis į teismą su ieškiniu dėl to paties ginčo, o kreipimasis į teismą nereiškia Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo apskundimo. Ryšių reguliavimo tarnyba, nagrinėdama ginčus tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ir galutinio paslaugų gavėjo, atlieka ginčo sprendimo tarpininko funkciją. Ginčo šalies kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą reiškia ginčo nagrinėjimo perkėlimą į teismą ir jo nagrinėjimą iš esmės, neatsižvelgiant į tai, ar ginčas prieš paduodant ieškinį buvo pradėtas nagrinėti ar išnagrinėtas Ryšių reguliavimo tarnyboje ne teismo tvarka. Ryšių reguliavimo tarnybos priimtas sprendimas nėra apskundimo objektas, jo teisinė galia teismo nagrinėjamoje byloje yra tik kaip rašytinio įrodymo, kurį teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais ir iš jų viseto daro išvadą dėl ginčo esmės. Ryšių reguliavimo tarnyba neturi suinteresuotumo bylos baigtimi ir nėra ginčo, kilusio tarp ieškovo ir atsakovo, dalyviu, todėl ji negali būti traukiama į bylą nei kaip atsakovas, nei kaip trečiasis asmuo. Ji gali dalyvauti byloje tik kaip institucija, teismo ar ginčo šalies iniciatyva įtraukta į bylą išvadai duoti (CPK 61 straipsnis). Taip pat atkreipė dėmesį, jog kasacinio teismo praktikoje tokių nuostatų yra laikomasi ir aiškinant Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimamų nutarimų reikšmę bei šios tarnybos procesinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Init“ v. A. N. R., bylos Nr. 3K-3-416/2013).

Taigi teisėjų kolegija, nustačiusi, kad Ryšių reguliavimo tarnybos įsakymas, priimtas išnagrinėjus individualų paslaugų gavėjo ir paslaugų teikėjo ginčą, neskundžiamas teismui, o Ryšių reguliavimo tarnyba negali būti atsakovu civilinėje byloje, konstatuoja, jog šis reikalavimas nenagrinėtinas teisme, todėl bylos dalis pagal Ryšių reguliavimo tarnybai pareikštą reikalavimą turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovo reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2010-02-04 įsakymo Nr. 1V-137 dalį dėl ieškovo UAB „Kaera“ pareigos sumokėti atsakovui UAB „Bitė Lietuva“ 473,57 Lt pripažinimo, naikintina ir bylos dalis pagal ieškinio reikalavimą Ryšių reguliavimo tarnybai nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Konstatavus, kad Ryšių reguliavimo tarnyba negali būti atsakovu byloje, taip pat naikintina teismo sprendimo dalis, kuria iš Ryšių reguliavimo tarnybos solidariai (procesiškai korektiškai turėtų būti lygiomis dalimis) su atsakovu UAB „Bitė Lietuva“ priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovui bei valstybei. Teismo sprendimo dalis dėl 612 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo UAB „Bitė Lietuva“ ieškovui UAB „Kaera“ paliktina nepakeista atsižvelgiant į tai, kad perskaičiavus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, atsakovui tektų pareiga sumokėti daugiau bylinėjimosi išlaidų, o tai pablogintų jo, kaip asmens, nepasinaudojusio teise į apeliaciją, padėtį ir neatitiktų pagrindinių civilinio proceso principų (CPK 3 str. 1 d., 313 str.). Taip pat, atsižvelgiant į procesinį rezultatą byloje, paliktina nepakeista teismo sprendimo dalis dėl pašto išlaidų priteisimo iš atsakovo valstybei (CPK 96 str.).

Įvertinant tai, kad ieškinio reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2010 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. 1V-137 dalį dėl ieškovo UAB „Kaera“ pareigos sumokėti atsakovui UAB „Bitė Lietuva“ 473,57 Lt pripažinimo nenagrinėtinas teisme, ieškovui grąžintina 264 Lt sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 1 d. 4 p., 3 d.) (t. 1, b. l. 5, 152, t. 2, b. l. 31).

Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 106), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuri yra skundžiama apeliaciniu skundu, naikintina ir ši civilinės bylos dalis nutrauktina, nes yra nenagrinėtina teisme, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas apeliantui iš valstybės (CPK 87 str. 1 d. 4 p., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2010 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. 1V-137 dalis dėl ieškovo UAB „Kaera“ pareigos sumokėti atsakovui UAB „Bitė Lietuva“ 473,57 Lt pripažinimo, priteista solidariai iš Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 612 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Kaera“, 58,07 Lt pašto išlaidų valstybei, panaikinti ir bylos dalį pagal ieškinio reikalavimą Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai nutraukti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti UAB „Kaera“, j. a. k. 300603581, 264 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2010 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 702867, 2010 m. rugpjūčio 26 d. mokėjimo kvitu, 2011 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymu pervesti grynuosius pinigus Nr. 746741.

Grąžinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, j. a. k. 121442211, 100 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2013 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo pavedimu.

TeisėjaiAlė BukavinienėVirginija ČekanauskaitėDanguolė Martinavičienė