Alytaus apylinkės teismo nutartis

asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, V. J., gynėjui advokatui Jonui Amšiejui,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), nevedusiam, pagrindinio išsilavinimo, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2020 m. balandžio 22 d. apie 19 val. 40 min., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, mušdamas ir kitaip smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė žmogui – šeimos nariui – seseriai A. J. fizinį skausmą ir ją nežymiai sužalojo, o būtent, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia sudavė rankos kumščiu ne mažiau kaip 1 smūgį A. J. į kairės pusės veido sritį bei rankomis pastarąją bandė išstumti iš kambario, po to tarpduryje, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė kumščiu ne mažiau kaip 2 smūgius nukentėjusiajai A. J. į kairę veido pusę, tuo nukentėjusiajai A. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį hematoma apatinio žandikaulio pereinamojoje raukšlėje kairėje, apatinio žandikaulio sumušimu, tokiu būdu nukentėjusiajai A. J. sukėlė fizinį skausmą ir ją nežymiai sužalojo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. J. parodė, kad balandžio mėn., karantino metu ji buvo prastovose, todėl nutarė pabūti pas mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini), ir padėti jai su broliu. Mama, 2020 m. balandžio 22 d., jai pasiskundė, kad brolis lindo į mamos krepšį ir pasiėmė šokoladą. Kadangi tai dažnai pasitaiko, o mama brolio truputį prisibijo, tai ji apie 19.40 val. nuėjo pas brolį ir išreiškė nepasitenkinimą dėl tokio jo elgesio. Brolis buvo su ausinėmis, ją ignoravo, tai ją truputį sunervino. Jai išeinant, brolis pasakė „užsičiaupk, beždžione“. Ji atsisukusi pasakė, kad brolis negražiai elgiasi, o jis tuo metu atsistojo ir priėjęs tvirtais žingsniais dešinės rankos kumščiu smogė jai į kairį žandą. Ji to nesitikėjo, nes anksčiau brolis niekada nevartojo prieš ją smurto. Brolis bandė ją išstumti iš kambario, o ji nesileido išstumiama, įvyko apsistumdymas. Tuo metu brolis dar du kartus smogė jai į kairį žandikaulį. Perspėjusi brolį ji paskambino policijai. Iš karto po suduotų smūgių jautė sutrenkimo skausmą, skaudėjo dešinę ausį, nors smūgį gavo į kairį žandikaulį. Vakarop žandas pradėjo tinti, kitą dieną negalėjo pilnai išsižioti, pasidarė sunku kažką įsidėti į burną, kramtyti, suintensyvėjo ausies skausmas, sunku buvo miegoti. Brolis turi sveikatos problemų, šiuo metu nevartoja vaistų ir nesilanko pas gydytojus, jam kartas nuo karto skiriamas stacionarus gydymas. Brolis buvo gydytas Žiegždriuose, ten gulėjo apie 3 mėnesius, buvo diagnozuotos psichozė ir depresija, po to jis buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Išleidus jį iš stacionaro jis atsisako bet kokio gydymo, nesilanko gydymo įstaigose ir negeria jam skirtų vaistų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. J. parodė, kad ji kartu su sūnumi V. J. gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus dažnai nesiklausęs apžiūri jos rankinę ir pasiima pinigų ar tai kas jam patinka. 2020 m. balandžio 22 d. ji pastebėjo, kad iš jos rankinės buvo paimtas šokoladas ir ramiu tonu pasakė sūnui, kad taip elgtis negalima. Sūnus yra jis yra agresyvus, neprognozuojamo elgesio, ūmaus būdo, todėl ji jo bijo. Apie tai ji papasakojo savo dukrai, kuri tuo metu apie mėnesį laiko gyveno pas ją. Apie 19 val., ji buvo vonioje, nes ruošėsi ilsėtis ir girdėjo, kaip už durų kalbasi vaikai. Girdėjo pakeltą toną ir susistumdymus. Išėjusi pamatė, kad dukrai suduotas smūgis į žandikaulio apatinę dalį, buvo stiprokas paraudimas. Iš karto nesimatė, kokio sunkumo bus trauma, dukra jau buvo iškvietusi policiją. Po savaitgalio dukra dėl sužalojimų kreipėsi į medikus, nes jos sužalojimų būklė blogėjo. Anksčiau sūnus buvo gydomas stacionare, priverstinai. Paskirto ambulatorinio gydymo niekada nepriėmė, savo noru niekada negerdavo vaistų, nepripažįsta, kad jam reikia gydymo.

Iš įvykio vietos apžiūros 2020 m. balandžio 22 d. protokolo (1 t., b. l. 31-39) matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Buto durys pažymėtos numeriu 29, pro jas patenkama į L formos koridoriaus patalpą, kuriame matoma spinta, staliukas, kairėje pusėje yra balkono patalpa. 3,5 m atstumu nuo įėjimo durų matomos rudos spalvos durys, pro kurias patenkama į 5x5 m dydžio kambario patalpą, kur matomos dvi lovos, spinta, du staliukai ir kiti namų apyvokos daiktai. Išėjus iš kambario, kairėje pusėje matomos rudos spalvos durys, pro kurias patenkama į 5x5 m dydžio kambario patalpą. Patalpoje matoma dvigulė miegama lova, spinta, fotelis, durys vedančios į balkono patalpą. Išėjus iš kambario, kairėje pusėje matomos rudos spalvos durys, pro kurias patenkama 5x4 m dydžio virtuvės patalpą, kurioje yra stalas, kėdės, spintelės ir buitinė technika. Išėjus iš virtuvės patalpos, kairėje pusėje matomos rudos spalvos durys, pro kurias patenkama į tualeto patalpą. Išėjus iš tualeto patalpos, kairėje pusėje matomos rudos spalvos durys, pro kurias patenkama į vonios patalpą. Apžiūrint patalpas reikšmingų tyrimui daiktų ar pėdsakų nerasta.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 404/2020(06) (1 t., b. l. 60) nurodyta, kad A. J. hematoma apatinio žandikaulio pereinamojoje raukšlėje kairėje, apatinio žandikaulio sumušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus 2020 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 41D(A)-508 (1 t., b. l. 89 ) nurodoma, kad 2020 m. balandžio 22 d. 19:46:46 val. centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. 8 608 816280. Prie šio rašto pridėta garso įrašo kopija, apžiūrėta kitų objektų apžiūros 2020 m. gegužės 8 d. protokolu (1 t., b. l. 90-91), iš kurio matyti, kad numeriu 112 skambina asmuo, kuris prisistatė A. J., ir nurodo, kad bute (duomenys neskelbtini), brolis pakėlė prieš ją ranką.

Iš kitų objektų apžiūros 2020 m. gegužės 18 d. protokolo (1 t., b. l. 201-202) matyti, kad buvo apžiūrėtas Body kameros B0F1EC609C3E 2020 M. -04-22 vaizdo ir garso įrašas. Žiūrint vaizdo įrašą matoma, kaip policijos pareigūnai Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK reagavimo skyriaus vyr. patrulis V. B. ir vyr. patrulis E. L. įeina į gyvenamąjį namą ir lipa laiptais, po to prieina prie buto durų ir skambina į buto duris. Buto duris atidaro moteris (V. J.). Buto koridoriuje matomos stovinčios dvi moterys (nukentėjusioji A. J. ir V. J.). Nukentėjusioji A. J. nurodo, kad su broliu susipyko. Nukentėjusioji A. J., laikydama šaldytų daržovių maišelį ant veido kairės pusės, sako: susiginčijom, tas įvyko, kad jis lindo į mamos kuprinę, tenai žodžiu ieškojo kažko ir aš tiesiog pradėjau jam aiškinti, kad tai yra negerai, tada jis atsikėlė ir man iš kumščio tvojo vieną ir kitą kartą. V. J. sako: aš tuo metu buvau vonioj ir pati nemačiau, tiktai girdėjau, kad čia barnis vyko. Tuo metu V. B., įėjęs į kambarį, kuriame ant lovos sėdi V. J., sako pastarajam: laba diena, tai kas čia dabar darosi, kas negerai, kodėl taip elgiesi? V. J. sako: stengiuosi taip nesielgti, negalėjau kitaip nesielgt. Toliau V. B. kalbasi su V. J., kuri sako: tai nesigydo, kaip ir ankščiau, kaip vaistų negėrė taip ir negeria, dabar va buvo sesuo visą mėnesį tai buvo ramiau. V. B. toliau kalbasi su nukentėjusiąja A. J.. V. B. klausia: ar turėsit Jūs jam pretenzijų? A. J.: o ką tai reiškia? V. B.: rašysit pareiškimą? A. J.: nu ar reikia, jeigu rašysiu, tai kas iš to? Vaizdo įrašo trukmė 5 min.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-655/2020 (1 t., b. l. 161) nurodyta, kad medicininėje dokumentacijoje turint duomenų apie V. J. diagnozuotą lėtinį psichikos sutrikimą, tikslu įvertinti psichikos būseną V. J. tikslinga atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės 2020 m. rugsėjo 21-rugsėjo 30 d. akte Nr. 83TPK-475/2020 (1 t., b. l. 177-181) nurodyta: 1. įtariamasis V. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; 2. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu įtariamasis V. J. nebuvo laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo būsenoje; 3. V. J. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu diagnozuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas-Paranoidinė šizofrenija (F 20.0); 4. dabartiniu metu įtariamasis V. J. negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti; 5. V. J. diagnozuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - Paranoidinė šizofrenija (F 20.0); 6. V. J. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje); 7. dėl V. J. psichikos būsenos jis negali suprasti su juo atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų prasmės; negali būti apklausiamu teisme; negali teikti parodymų. V. J. dėl psichikos būklės dalyvauti teisme nerekomenduojama; 8. V. J. nėra konstatuojamo psichikos sutrikimo, dėl kurio jis galėjo nevisiškai suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų (kaip nurodyta BK 18 straipsnyje).

Teismo psichiatrė ekspertė Laura Andriuškevičienė teisiamajame posėdyje patvirtino ekspertizės akte Nr. 83TPK-475/2020 pateiktą išvadą bei rekomendavo V. J. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios A. J., liudytojos – asmens kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones motinos – V. J. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, aukščiau aprašytus įrodymus, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. J. 2020 m. balandžio 22 d. apie 19 val. 40 min., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia sudavė rankos kumščiu 1 smūgį A. J. į kairės pusės veido sritį bei rankomis pastarąją bandė išstumti iš kambario, po to tarpduryje, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė kumščiu 2 smūgius nukentėjusiajai A. J. į kairę veido pusę, tuo nukentėjusiajai A. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį hematoma apatinio žandikaulio pereinamojoje raukšlėje kairėje, apatinio žandikaulio sumušimu, tokiu būdu nukentėjusiajai A. J. sukėlė fizinį skausmą ir ją nežymiai sužalojo, todėl V. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, kad V. J. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką.

Dėl V. J. nepakaltinamumo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

Iš ekspertės teisme duotų paaiškinimų matyti, bei teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad V. J. nustatytas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – Paranoidinė šizofrenija (F20), bei dėl šio psichikos sutrikimo, šios baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; dabartiniu metu V. J. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; jis negali būti apklaustas teisme; negali teikti parodymų. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, V. J. dėl savo lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo – Paranoidinės šizofrenijos (F20.0), negalėjo suvokti veikos pavojingumo, negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, t. y. buvo nepakaltinamas (BK 17 straipsnio 1 dalis).

BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-475/2020 V. J. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio poveikio priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Teismo psichiatrijos ekspertė Laura Andriuškevičienė teismo posėdžio metu patvirtino šias išvadas, patikslindama, kad nurodytą išvadą lėmė nusikaltimo pobūdis bei jo psichikos sveikatos būklė, be kita ko, pažymėjusi, kad šių metų vasario mėnesį V. J. gydymo stacionare metu, gydytojų psichiatrų yra konstatuota asmenybės dekompensacija, o šis simptomas leidžia daryti išvadą apie itin pažengusią ligą dėl laiku negauto gydymo, todėl V. J. neturi jokių galimybių būti kritišku savo sutrikimo atžvilgiu ir rekomenduoja jį gydyti tik stacionare. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad V. J. yra nuo 2019 m. spalio 16 d. yra įrašytas į VšĮ Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos ligų įskaitą (1 t., b. l. 198), dėl savo psichinio susirgimo yra linkęs žaloti ir save (1 t., b. l. 134-135; 139). Aplinkybes, kad V. J. nepripažįsta, jog jam reikalingas gydymas, nevartoja jam paskirtų vaistų, yra neprognozuojamo elgesio, nurodė ir teisiamajame posėdyje apklaustos nukentėjusioji A. J. bei liudytoja V. J.. Tai patvirtina, kad V. J. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Taigi, įvertinus byloje esančius duomenis, teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas ir ekspertės paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad, vadovaujantis BK 98 straipsnio nuostatomis, V. J. yra taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip siekiant užtikrinti, kad V. J. būtų stebimas specialistų ir jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš V. J. 69,77 Eur žalą patirtą dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 71-72). Pažymėtina, kad pagal BPK 109 straipsnį nagrinėjant baudžiamąją bylą atlygintina tik ta žala, kuri padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Nepakaltinamo asmens padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika negali būti prilyginama nusikalstamai veikai, nes nėra visų nusikalstamos veikos sudėties požymių, nėra subjekto. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. J. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, jo veika nėra baudžiama, todėl šioje byloje spręsti klausimo dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo negalima, o žalos atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, vadovaujantis CK 6.268 straipsnio nuostatomis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad asmuo padaręs žalą būdamas tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti už padarytą žalą neatsako, civilinio ieškovo Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 6.268 straipsnio 1 dalis).

V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 190-192) paliktina galioti iki nutarties įsiteisėjimo, nutarčiai įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktas diskas su jame esančiu garso įrašu (Paketas Nr. 1) ir diskas su jame esančiu Body kameros B0F1EC609C3E 2020-04-22 vaizdo ir garso įrašu, užfiksuotas pareigūnų atvykusių į įvykio vietą (Paketas Nr. 2), paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais,

nutaria:

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

V. J. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nutarties įsiteisėjimo, o jai įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktą diską su jame esančiu garso įrašu (Paketas Nr. 1) ir diską su jame esančiu Body kameros B0F1EC609C3E 2020-04-22 vaizdo ir garso įrašu, užfiksuotą pareigūnų atvykusių į įvykio vietą (Paketas Nr. 2), palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.