Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – V. J. gynėjui advokatui Albinui Miliauskui,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo V. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko asmuo, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priežiūros priemonės V. J., jo artimoji giminaitė – motina V. J., nukentėjusioji A. J. Jiems apie teismo posėdį pranešta (b. l. 8, 10). Atsižvelgus į tai, jų neatvykimas nagrinėti klausimą nekliudo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 4 dalis).

Sveikatos priežiūros įstaigos – UAB ,,Lazdijų sveikatos centras“ atstovas V. B. siūlo priverčiamąją medicinos priemonę V. J. pratęsti. Pateikdamas argumentus nurodo, kad per stebėjimo laikotarpį V. J. būklė buvo stabili, jis buvo pakankamai ramus, vartojo skirtus medikamentus, nekonfliktavo, jo elgesys aplinkiniams nekėlė jokios grėsmės. Pagal V. J. nustatytą diagnozę, jam medikamentinis gydymas turės būti skiriamas visą likusį gyvenimą, kadangi jam nustatyta liga nėra pagydoma. Taigi, nors V. J. elgesio, keliančio grėsmę aplinkiniams ar elgesio, dėl kurio būtų galima spręsti, kad jis yra socialiai pavojingas nenustatyta per stebimą laikotarpį, siūlo priverčiamąją medicinos priemonę pratęsti, kadangi mano, kad stebėjimo laikotarpis turėtų būti ilgesnis, be to, teismo sprendimu taikomas priverčiamasis gydymas labiau įpareigoją asmenis elgtis tinkamai.

Gynėjas prašo atsižvelgti į pateiktą institucijos išvadą ir paaiškinimus teismo posėdžio metu ir priverstinį gydymą V. J. nutraukti.

Iš paciento būklės įvertinimo komisijos akto, 2022 m. spalio 31 d. nutarties matyti, kad V. J. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Stebėjimo laikotarpiu jo būklės ir elgesio sutrikimų, kuriuos būtų galima traktuoti kaip keliančius grėsmę jam ir aplinkiniams nebuvo, elgesys formaliai teisingas, be konfliktų, agresijos, dienotvarkės pažeidimų. Išvadoje rekomenduojama priverstinį medicininį gydymą V. J. pratęsti (b. l. 2).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas. V. J. būklės įvertinimo komisijos akte aptarta jo psichikos būklė ir pateikiama išvada, kad jo psichikos būklė yra stabili, jis vartoja medikamentus, tačiau nurodyta rekomendacija jam tęsti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ši išvada iš esmės motyvuota tik tuo, kad siekiama stebėti V. J. ilgesnį laiką.

BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes dėl V. J. dabartinės psichikos būklės, spręstina, kad toliau taikyti jam ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nebereikia, nes jo psichikos būklė yra stabiliai pagerėjusi jau jam būnant stacionarioje įstaigoje, šis pagėrėjimas išliko stabilus ir priverčiamąją medicinos priemone pakeitus ambulatoriniu stebėjimu, nuo 2022 m. spalio 31 d., taigi jau daugiau nei pusę metų jo psichinė būklė ir toliau išlieka stabili, jis nekelia grėsmės aplinkiniams. Pažymėtina, kad V. J. diagnozuota nepagydoma liga, kurios kontrolė privalo būti užtikrinama visą jo tolesnį gyvenimą. Tai reiškia, kad ambulatorinio stebėjimo tęsimas šiuo atveju negali būti pateisinamas geresnių gydymo rezultatų siekimu. Specialistų – gydytojų komisijos išvadoje nurodyti duomenys apie V. J. elgesį paskutiniu laikotarpiu leidžia pagrįstai manyti, kad pagal esamą psichikos būklę jis nėra pavojingas visuomenei. Įstatymas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą sieja su asmens sveikatos būklės pagerėjimu ir pavojingumo išnykimu. Pastebėtina ir tai, kad įstatymas neįpareigoja vertinti galimo sveikatos pablogėjimo perspektyvų. Įstatymas neįtvirtina ir laiko tarpo, kurį turi gydytis asmuo tam, kad atsirastų galimybė naikinti paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę. Nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė naikinama, jei asmuo tapo nepavojingas visuomenei: pasveiko arba jo psichikos būklė pagerėjo, todėl priverčiamoji medicinos priemonė turi būti taikoma tik tol, kol neišnyksta reikalas ją taikyti. Nenustačius papildomų aplinkybių, kurios didintų asmens pavojingumą, darytina išvada, kad jis atitinka ir įstatymo reikalaujamą kriterijų dėl pavojingumo visuomenei nebuvimo. Pažymėtina ir tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas privalo būti peržiūrėtas kas šešis mėnesius, šiuo atveju V. J. buvo stebimas nuo 2022 m. spalio 31 d., todėl stebėtas ilgiau nei pusę metų, per šį laikotarpį jo psichinė būsena išliko stabili, jo grėsmė visuomenei nestebėta, todėl spręstina, kad šis laikas pakankamas spręsti dėl tolesnio medicininės prievartos priemonės jam taikymo.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad taikant V. J. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, jo sveikatos būklė stabiliai pagerėjo, jo pavojingumas išnyko, todėl yra visos įstatyme numatytos sąlygos jam taikomą stebėjimo režimą panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas nutaria:

V. J. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžia­ma Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.