Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant prokurorui Mamertui Paulikui, kaltinamajam G. K., nukentėjusiajai G. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G K, a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1964-08-05 Trakų rajonas, Lietuvos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. K. mušdamas savo šeimos narį nežymiai jį sužalojo, tai yra 2017-05-17 d., apie 09.20 val., G. K., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gulinčiai lovoje, savo sugyventinei G. B., tyčia, vieną kartą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, trenkė į galvos sritį, taip padarydamas G. B. galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu pakaušio dešinėje ir taip mušdamas nežymiai ją sužalojo.

Kaltinamasis G. K. neprisipažino padaręs nusikaltimą. Paaiškino, jog su sugyventine G. B. kartu gyveno, bendrai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). 2017-05-17 sugyventinė skundėsi sveikatos sutrikimais, turėjo nedarbingumo pažymėjimą. G. K. papusryčiavęs išėjo į kiemą pašerti šuns ir prisėdo ant suoliuko. Jam besėdint į kiemą atėjo policijos pareigūnai, kurie klausė kas atsitiko, jis atsakė, kad nieko, nes nieko nepadarė. Po to, vienas pareigūnas nuėjo pas sugyventinę į kambarį, po ko parėjęs paprašė eiti kartu su juo į tarnybinį automobilį ir jį išvežė į policijos komisariatą. Policijoje sužinojo, kad G. B. apkaltino jį sumušimu. Kaltinamasis G. K. mano, jog sugyventinė nori jį apkaltinti tam, kad galėtų pasisavinti jo butą. Dėl buto yra iškelta civilinė byla, kurioje sugyventinė prašo jį iškeldinti. G. B. nėra mušęs ir prieš ją jokio fizinio smurto nenaudojo (1 t., 105 b. l.).

Nukentėjusioji G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su sugyventiniu G. K. kartu gyveno apie 10 metų. Nuo 2015 m. apie metus laiko gyveno, adresu (duomenys neskelbtini). Pripažino, jog jos iniciatyva yra iškelta civilinė bylą dėl sugyventinio iškeldinimo, tarp sugyventinių vyksta ginčas dėl šio buto. Paaiškino, jog 2017-05-17 d., apie 09.00 val., ji gulėjo lovoje, nes jautėsi blogai. Be jokios dingsties, G. K. pradaręs jos kambario duris, jai gulint nusisukus į sieną, stipriai trenkė į galvos sritį, t. y. dešinės pusės galinę galvos pusę. Kuo G. K. trenkė nematė, bet smūgis buvo stiprus, nes ji pajuto stiprų skausmą. Sudavęs jai į galvą, G. K. išėjo iš kambario. Po smūgio, iš išgąsčio jai pradėjo stipriai mušti širdį, skambino bendruoju pagalbos telefonu. Nukentėjusioji patvirtino, jog tai ne pirmas kartas, kai G. K. prieš ją naudoja fizinį smurtą (1 t., 105-106 b. l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja J. M. paaiškino, kad 2017-05-17 apie 9.30 dirbant Gargždų PSPC GMP buvo gautas pranešimas, kad Vėžaičiuose sumušta moteris. Nuvykus į įvykio vietą, pasitiko ant lovos sėdinti moteris G. B.. Ji paaiškino, kad ji gulėjo lovoje, kai jai sugyventinis trenkė į galvos sritį. Moteris buvo išsigandusi, susijaudinusi, dažnas širdies ritmas (1 t., 114-115 b. l.).

Teismo posėdžio metu liudytojas G. R., policijos pareigūnas, paaiškino, kad 2017-05-17 apie 09.20 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini). vyras smurtauja prieš moterį. Nuvykus nurodytu adresu, G. B. pasakė, kad prieš 10-15 minučių, jai gulint lovoje, jos sugyventinis G. K. vieną kartą trenkė į galvos sritį. G. B. negalėjo nurodyti su kuom trenkė jai per galvą, kadangi nematė, nes gulėjo veidu į sieną. Pokalbio metu moteris buvo susijaudinusi, verkė, buvo išsigandusi. Įvykio vietoje G. K. nurodė, kad savo sugyventinės nemušė, ji jam iškvietusi policijos pareigūnus dėl to, kad nori jį iškraustyti iš buto. (1 t., 106-107 b. l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja K. K., policijos pareigūnė, paaiškino, kad 2017-05-17 kartu su kolega M. J. apie 09.20 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) vyras smurtauja prieš moterį. Įvykio vietoje moteris nurodė, kad prieš 25 minutes, jai būnant savo kambaryje ir gulint lovoje, ant kairės pusės, veidu į sieną, į kambarį užėjęs jos sugyventinis nieko nesakęs vieną kartą trenkė į galvos sritį. Sugyventinis jai trenkė galimai rankos kumščiu. Po suduoto smūgio jai pradėjo skaudėti viršutinę galvos sritį. Policijos pareigūnų prašė iškviesti GMP pagalbą. Bendraujant su G. B. matėsi, kad moteris yra susijaudinusi, išsigandusi, prisiminusi įvykį pradėdavo verkti. Įvykio vietoje G. K. neigė smurtavęs sugyventinės atžvilgiu (1 t., 120-121 b. l.).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 848/2017(03) nustatyta, kad G. B. padarytas galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu pakaušio dešinėje. Sužalojimas padarytas bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytą galvos vietą kietu buku daiktu paros bėgyje iki objektyvios apžiūros, galimai 2017-05-17 paros pirmoje pusėje. Kūne yra viena trauminio poveikio vieta - pakaušio dešinėje. Sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., 41 b. l.).

Daiktų apžiūros protokolu, apžiūrėtas garso bei vaizdo įrašas matyti, kad G. B. paaiškinusi ,,į galvą gavau, skaudėjo, nežino iš rankos, gulinčią lovoje pradėjo mušti. Paklausus pareigūnui dėl ko čia viskas vyksta...“ (1 t. 53-54 b. l.).

Nukentėjusioji G. B. ir kaltinamasis G. K. įvykio metu buvo blaivūs (1 t., 7 b. l.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2018 m. sausio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-284-1025/2018 priėmė nutartį - priimti ieškovės G. B. ieškinio atsakovui G. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų atsisakymą ir civilinę bylą Nr. e2-284-1025/2018 nutraukė. Nutartis įsiteisėjo 2018-02-14.

Kaltinamojo G. K. kaltė šioje baudžiamojoje byloje yra grindžiama nukentėjusiosios paaiškinimais ir teismo medicinos specialistų išvada. Pagal teismų suformuotą praktiką bylose kai ginčas kyla tarp šeimos narių, kurių santykiai pašliję, įtempti, priešiški vienas kito atžvilgiu, teismas privalo labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių paaiškinimus, atsižvelgdamas, kad tokioje konfliktinėje situacijoje, proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų, apkaltinant kitą šeimos narį.

Kaltinamasis G. K. neigia vartojęs fizinį smurtą nukentėjusiosios G. B. atžvilgiu. Vertinant jo paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdyje, matyti, jog iki įvykio jokio konflikto tarp sugyventinių, net ir žodinio, nebuvo. Nukentėjusioji G. B. taip pat patvirtino šias aplinkybes, jog nesupratusi sugyventinio smurto protrūkio dingsties. Mananti, jog sugyventinis neadekvačiai vertino, jos elgesį pusryčių metu, pareikšdamas, jog ,,svetimo maisto nevalgysiu“. Nukentėjusioji G. B. mananti, jog dėl sugyventinio G. K. patirtų insultų, pastarasis tapo dirglus ir piktas, neadekvačiai vertina įvykio aplinkybes. Šie proceso dalyvių paaiškinimai tik patvirtina, jog prieš pat įvykį sugyventiniai tarpusavyje atvirai nekonfliktavo dėl ginčijamų teisių į butą. Manytina, jog įvykio priežastimi buvo, spontaninis pykčio protrūkis dėl neesminių bendro gyvenimo aplinkybių. Nukentėjusiosios G. B. paaiškinimai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra teismo medicinos specialistų išvada, liudytojų J. M., K. K., G. R. paaiškinimai. Minėti liudytojai patvirtino, jog nukentėjusioji G. B. nurodžiusi sužalojimo aplinkybes ir teismo specialisto išvadą patvirtino faktinį sveikatos sužalojimą. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios G. B. paaiškinimų objektyvumu. Vertinant aukščiau visas nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, jog G. K. vartojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių G. K. atžvilgiu nenustatyta.

Kaltinamasis G. K. anksčiau nebaustas ir neteistas. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vėžaičių seniūno charakterizuojamas teigiamai, nurodoma, jog nusiskundimų apie G. K. nėra gauta (1 t., 113 b. l.). Kaltinamajam G. K. nustatytas 20 procentų darbingumo lygis. Kaltinamasis vaikšto abiejų ramentų pagalba.

Kaltinamasis G. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas ir nebaustas, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas arčiau sankcijoje numatyto vidurkio.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, jog dėl agresyvaus kaltinamojo G. K. elgesio iki įvykio bei po įvykio nukentėjusioji ne kartą skambino į Bendrąjį pagalbos centrą prašydama ją apginti nuo sugyventinio. Nukentėjusioji su kaltinamuoju jau ilgą laiką gyvena atskirai, ateityje neketina palaikyti santykių, todėl atsižvelgiant į visas šias aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72¹ straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam G. K. skirtinas įpareigojimas visą bausmės atlikimo laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. B. bei uždrausti G. K. bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiaja G. B..

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji G. B. 2017-10-25 teismui pateikė civilinį ieškinį priteisti iš kaltinamojo G. K. 3000 eurų neturtinės žalos, 230 eurų turtinės žalos bei proceso išlaidų.

Dėl neturtinės žalos.

Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog dėl 2017-05-17 kaltinamojo padarytos traumos iki šiol nukentėjusioji patiria didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą ir diskriminaciją, baimę dėl atsakovo pakartotino smurto. Kaltinamasis jos neatsiprašė, neigia savo kaltę, nesirūpina gydymo išlaidų atlyginimu, privertė nukentėjusiąją palikti savo butą ir gyventi pas seserį Gargžduose. Nukentėjusioji taip pat įrodinėja, jog jai pastoviai skauda galvą, kylą arba krentą kraujospūdis, duria į krutinę, kankina nemiga, jaučia didžiulę baimę dėl atsakovo galimo pakartotino fizinio ir psichologinio smurto. Šia baimę gydo antidepresantais, kitais slopinančiais vaistais.

Teismas vertindamas civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes bei teismo posėdžio metu civilinės ieškovės G. B. paaiškinimus bei pateiktus rašytinius dokumentus, konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog civilinės ieškovės nurodyti ilgalaikiai sutrikimai, kurie tęsiasi daugiau nei pusę metų (ilgalaikiai galvos skausmai, kraujospūdžio sutrikimai, skausmai krūtinės srityje, nemiga, baimės jutimas) yra susiję su kaltinamojo G. K. 2017-05-17 padaryta nusikalstama veika. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nepateikta įrodymų patvirtinančių, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai būtų buvęs paskirtas konkretus gydymas.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės, visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Nagrinėjamu atveju dėl G. K. neteisėtų veiksmų (fizinio smurto panaudojimo) nukentėjusiajai neabejotinai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir neigiamos emocijos, dvasiniai išgyvenimai – išgąstis, nerimas, nesaugumo jausmas, pažeminimas prieš kitus asmenis. Tačiau pažymėtina ir tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų (fizinio smurto panaudojimo) jokių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai nenustatyta. Jos sveikata buvo nežymiai sutrikdyta, medikų pagalbos, gydymo nereikėjo. Įvertinus aptartas aplinkybes, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, teismos nuomone, nukentėjusiosios prašoma 3000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti nėra adekvati dėl nusikaltimo kilusioms pasekmėms, todėl mažintina iki 300 Eur.

Dėl turtinės žalos.

Nukentėjusioji prašo priteisti 230 eurų turtinės žalos, kurią sudaro: 200 Eur išlaidos automobilio kurui, nukentėjusiosios važiavimui pas gydytojus, taip pat maitinti ir atsiimti iš UAB „Nuarus“ savo šunį bei 30 Eur išlaidos susigrąžinant šunį iš šunų prieglaudos. Nukentėjusioji nurodė, jog buvo priversta gyventi pas seserį Gargžduose, o jos šuo liko Vėžaičių mstl., todėl kiekvieną dieną turėjo nuvažiuoti iš viso apie 14 km, sunaudodama kasdien 1.16 litro degalų už suma 1.16 eurų. Pateikė 2017-10-24 kuro įsigijimo kvitą 45,91 Eur sumai. Nurodė, kad kaltinamasis be jos žinios jos šunį perdavė į šunų prieglaudą UAB ,,Nuarus“.

G. B. teismui pateikė medicinos dokumento išrašą iš Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro, kuriame nurodoma, jog 2017-05-18 G. B. kreipėsi į chirurgą dėl nusikalstamos veikos metu patirtos traumos (2 t., 15 b. l.). Byloje kitų įrodymų apie G. B. konsultacijas pas medikus dėl nusikalstamos veikos metu patirtų traumų gydymo, nepateikta. Civilinė ieškovė G. B. pateikė 2017-10-24 benzino įsigijimo kvitą 45,91 Eur sumai. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinė ieškovė G. B. teismui nepateikė rašytinių dokumentų, kurie patvirtintų, jog įsigytas kuras 2017-10-24 būtų panaudotas nukentėjusiosios kelionėms pas medikus nusikalstamos veikos metu patirtų sužalojimų gydymui. Atsižvelgiant į tai ieškinys šioje dalyje, atmestinas.

Civilinė ieškovė G. B. taip pat pareiškė reikalavimą priteisti jos patirtus nuostolius dėl jos šuns maitinimo bei išlaidas atsiimant šunį iš šunų prieglaudos. Atkreiptinas dėmesys, jog G. B. nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų nuosavybės teises į šunį, nepateiktos fotonuotraukos, kiti nuosavybės teisę pagrindžiantys įrodymai. Teismas konstatuoja, jog nukentėjusiosios nurodytos važinėjimo išlaidos susijusios su šuns maitinimu buvo įtakotos pačios nukentėjusiosios G. B. apsisprendimu. Neįrodytos aplinkybės, jog šie nuostoliai buvo tiesiogiai susiję su kaltinamojo padaryta nusikalstam veika. Kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino, jog sugyventinei G. B. išėjus iš namų jis maitino ir prižiūrėjo šunį. Nebegalėdamas juo pasirūpinti jį perdavė į šunų prieglaudą. Atkreiptinas dėmesys, jog šuns perdavimas į prieglaudą, nėra susijęs su kaltinamojo G. K. padaryta nusikalstama veika, todėl civilis ieškinys šioje dalyje taip pat atmestinas.

Dėl proceso išlaidų.

G. B. ieškinyje nurodė, jog ji, kaip civilinė ieškovė baudžiamajame procese naudojosi profesionalia teisine pagalba (BPK 55 str.), kurią teikė Petras Mikalauskis atstovaudamas civilinę ieškovę pagal notarinį įgaliojimą ir veikdamas pagal 2012-11-12 individualios veiklos pažymą. G. B. prašo priteisti 340 eurų jos turėtų proceso išlaidų.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Teismas atsižvelgdamas į aukščiau numatyta teisinį reglamentavimą nukentėjusiosios G. B. procesinės išlaidos atstovui Petrui Mikalauskui nepriteistinos, nes nepateikta įrodymų, jog pastarajam suteikta teisė verstis advokato praktika.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str. 1 d. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. B. bei uždrausti G. K. bendrauti ir ieškoti ryšių su G. B..

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-05-17 iki 2017-05-18 (dvi paros).

Priteisti iš G. K. 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei G. B..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.