- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- II-59-284/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00011-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rima Volikienė
- Pažeidėjas
- S. N.
- Kategorijos
- 9.9.3Žymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, įsigijimas, naudojimas, laikymas, pardavimas, gabenimas ar kitoks jo perdavimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką (ANK 174 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. N. ir jo atstovui advokatui A. N.,
nutarimą priėmusios institucijos,- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato atstovams E. K., R. V. ir E. G.,
S. N., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), vykdančio individualią žemės ūkio veiklą,
skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. Š. 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 75-ANR_N_2571-2018 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. N. 2018 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskrities VPK) Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. Š. nutarimu Nr. 75-ANR_N_2571-2018 buvo paskirta administracinė nuobauda - 300 eurų bauda už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 174 straipsnio 1 dalyje, tai yra, už tai, kad S. N. 2018 m. rugsėjo 15 d., 8.15 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai perdavė 20 litrų žymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, trečiajam asmeniui R. K., taip prarasdamas galimybę juo disponuoti ir panaudoti žemės ūkio produktų gamybai, todėl žymėtas kuras buvo panaudotas kitaip negu nustato akcizų lengvatų sąlygos, šiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 37 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. N. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. Š. 2018 m. gruodžio 28 d. priimtą nutarimą panaikinti. Skunde nurodė, kad S. N. 2018 m. spalio mėn. viduryje/pabaigoje, gavęs informacijos, kad iš jo vagiami degalai, nuvyko į policijos komisariatą ir nurodė, kad jo darbuotojas (traktorininkas) R. K. galimai iš jo vagia degalus. Policijos pareigūnai, patikrinę R. K. vairuojamą transporto priemonę, nustatė, kad jis yra įsipylęs žymėto kuro. Kadangi S. N. neturėjo informacijos, koks kurio kiekis buvo pavogtas, dėl įrodinėjimo sudėtingumo pareiškimą policijai rašyti atsisakė. Administracinio nusižengimo tyrimo, kuriame priimtas skundžiamas nutarimas, metu S. N. buvo nurodyta, kad gauta informacija, jog kurą R. K. davė pats S. N. savo noru. S. N. su šiais faktais kategoriškai nesutiko. Skunde skundas grindžiamas tuo, kad tyrimo metu nebuvo išsiaiškintos bylai svarbios aplinkybės: 1) nurodomą nusižengimo padarymo dieną – 2018-09-15 R. K. negalėjo važinėti savo automobiliu, nes jis jau keletą savaičių automobiliu nesinaudojo, nes jis buvo sugedęs, todėl pats S. N. jį – savo darbuotoją vežiojo savo automobiliu; 2) nusižengimo padarymo diena – 2018-09-15 buvo šeštadienis ir buvo nedarbo diena, o iš prie skundo pateikto darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad minėtą dieną nei vienas S. N. darbuotojas, įskaitant R. K., nedirbo, todėl jis ir negalėjo padaryti minėto nusižengimo; 3) tyrimo metu S. N. nebuvo sudarytos galimybės paaiškinti ir pateikti paminėtus įrodymus, apklausos metu jam nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti išsamius paaiškinimus; 4) S. N. negali įvardinti datos, kada jis tiksliai kreipėsi į policiją dėl kuro vagystės, tačiau nuo tariamo nusižengimo iki kreipimosi į policiją buvo praėję apie mėnesį, todėl neva įpiltas kuro kiekis per tokį laiko tarpą turėjo būti išnaudotas, kas patvirtina, kad kuras į automobilį buvo įpiltas vėliau (po vagystės) ir tai padarė pats R. K., galimai pavogęs kurą iš S. N.. Kadangi tyrimo metu nebuvo atskleistos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o S. N. nubaustas remiantis prielaidomis, bet ne faktais, prašoma skundžiamą nutarimą panaikinti. Be to, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) pateiktu atsiliepimu į skundą prašė S. N. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodė, kad S. N. skundą grindžia tik savo subjektyviais teiginiais, manymais, jam buvo išaiškintos ANK 577 straipsnyje numatytos teisės ir pareigos, kas patvirtinta jo parašu, jis supažindintas su protokolu, nutarimu, jam įteikti jų nuorašai. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate nebuvo gauta S. N. prašymo susipažinti su administracinio nusižengimo medžiaga, taip pat papildomų paaiškinimų dėl įvykio, todėl jo skunde pateikiami paaiškinimai vertintini kaip bandymas išvengti atsakomybės. 2018-10-31 policijos registruojamų įvykių registre yra registruotas pranešimas apie tai, kad S. N. pranešė, jog R. K. su automobiliu „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važinėja su žymėtu dyzeliniu kuru. Dėl šio pranešimo buvo atliktas administracinio nusižengimo tyrimas ir surinkta medžiaga, o R. K. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 174 straipsnio 1 dalyje, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūno 2019-01-16 nutarimu paskirta 300 Eur bauda. Įvertinus surinktą medžiagą, nenustatyta, kad R. K. pagrobė dyzeliną iš S. N.. Dėl pastarosios medžiagos iš S. N. taip pat negauta prašymo susipažinti su administracinio nusižengimo medžiaga, negauta skundų, pareiškimų, taip pat papildomų paaiškinimų dėl įvykio aplinkybių. Skundžiamu nutarimu S. N. nubaustas pagrįstai, nuobauda paskirta laikantis įstatymo reikalavimų.
Šalies argumentai
Institucijos, priėmusios nutarimą ir paskyrusios nuobaudą, atstovė E. K. teismo posėdyje nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė nutarimą palikti nepakeistą, o skundo netenkinti. Nurodė, kad veika kvalifikuota tinkamai, S. N. padarytą nusižengimą patvirtina bylos medžiaga, apklausti liudytojai. Negali patikslinti, kodėl nutarime nurodyta Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 37 straipsnio 3 dalis, ką ji numato. Liudytojų paaiškinimus administracinio nusižengimo byloje paėmė medžiagą tiriantis pareigūnas – tyrėja L. Š..
Institucijos, priėmusios nutarimą ir paskyrusios nuobaudą, atstovas E. G. prašė skundą atmesti, policijos pareigūno nutarimą palikti nepakeistą. Mano, kad administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas yra teisingi. Dėl byloje nurodytos datos – 2018 m. rugsėjo 15 d. nurodė, kad gal data netiksli, nes pats R. K. datos tiksliai negali nurodyti. Patikslino teisės aktą, nurodytą skundžiamame nutarime, kurį savo veiksmais S. N. pažeidė, nurodydamas, jog nutarime suklysta nurodant Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 37 straipsnio 3 dalį, nes S. N. neteisėtai perdavė 20 litrų žymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, R. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 667 patvirtintų Gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisyklių 4 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje S. N. skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad pas jį praktikantu dirbęs ir šioje byloje liudytoju apklaustas J. G. 2 mėnesius jam telefonu ir žodžiu pranešinėjo apie tai, kad pas jį traktorininku nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. spalio 19 d. dirbęs R. K. vagia iš jo kurą. J. G. gal 3 ar 5 kartus yra pranešęs apie kuro vagystes, nurodydavo laiką ir vietas, kur bus paslėptas kanistras. Jis yra ūkininkas ir perka (gauna) žymėtą dyzeliną. Pats kartą atvažiavęs rado numestą į šoną žarną, su kuria buvo leistas kuras, kurią, matyt, nespėjo paslėpti, kitą kartą rado atidarytą kuro baką, atsuktą dangtį ant sparno, nespėtą užsukti, t.y. vagystės požymių rado ne vieną kartą. Tuos rastus daiktus paslėpdavo, bet po kiek laiko jie vėl atsirasdavo, nupjauti iš sandėlio, nes sandėlis viešas, ten galima laisvai vaikščioti, yra „šlangų“. Tuos daiktus kelis kartus naikino. Tai buvo 2018 m. apie liepos-rugpjūčio mėnesius, rugsėjį, o pasibaigė, kai pasibaigė su K., kai jis pabaigė važinėti su mašina, nes ji sugedo. Susekti negalėjo, nes sandėliai, žemė yra išmėtyta: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimuose, o jis vienas negali visko apžiūrėti, todėl buvo priverstas kreiptis į policiją. Pats nuvyko ir kreipėsi į policiją lyg 2018 m. spalio 31 d., bet pareiškimo nerašė, nes neturėjo konkrečių įrodymų, „už rankos“ nepagavo, bet nurodė, kad ne kartą gautas žodinis ir telefoninis pranešimai, kad jo ūkyje vagiamas kuras, prašė patikrinti R. K. mašiną ir jį pareigūnams patikrinus 2018 m. spalio 31 d., - pasitvirtino. Jis pats patikrinimuose nedalyvavo, vėliau sužinojo, kad pas jį rastas žymėtas dyzelinas. Apie mėnesį laiko buvo tyla, matyt, vyko ekspertizės, laboratoriniai tyrimai kuro, ir prieš pat Kalėdas, 2018 m. gruodžio 23 d., paskambino tyrėja Š. ir pasiūlė sumokėti 150 Eur baudos ir sakė, kad byla bus nutraukta. Jis nesuprato, kokia byla, todėl jam buvo paaiškinta, kad jis yra apkaltintas tuo, kad jis pats R. K. davė žymėto dyzelino. Jis paaiškino, kad kuro nedavė, ji yra suklaidinta R. K. melagingais parodymais. Tada jis kitą dieną atvažiavo į policijos komisariatą, bet jo negalėjo apklausti, nes tyrėja buvo užsiėmusi, todėl jam liepta atvažiuoti sekančią dieną. Jam atvykus sekančią dieną 9 val., jį greit apsiklausė, jis dar paprašė susipažinti su bylą, bet, matyt, dėl laiko stokos pareigūnė negalėjo jo su byla supažindinti ir jį nubaudė. Jis pasakė pareigūnei, kad jis tikrai kuro R. K. negalėjo duoti, nes tą 2018 m. rugsėjo 15 d. 8.15 val. – buvo šeštadienis – ne darbo diena, tuo metu R. K. automobilis buvo sulūžęs (sankaba), o taip pat prieš tai - penktadienį jis padarė pravaikštą, t.y. 14 d. jis nebuvo darbe. Tą dieną jis važinėjo po servisus, ieškojo, kur susiremontuoti automobilį. Taigi, jis darbe nebuvo penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį. Pirmadienį jis pats jį paėmė atsivežti į darbą, tą gali paliudyti liudytojai, kurie matė, kad jis jį atsivežė į darbą. Todėl jis niekaip negalėjo to kuro įpilti ar duoti. Mano, kad yra suklaidinti policijos pareigūnai, kurie patikėjo melagingais parodymais, todėl jam ir surašė protokolą bei nubaudė neteisėtai. Jis niekada nedavė kuro ir neduos, tvarka visada buvo griežta. Akivaizdžiai matosi, kad kurą jis pasivogė, susipylė ir važinėjo. R. K. atleistas 2018 m. spalio 19 d., bet jo mašina sugedo 2018 m. rugsėjo 14 d., iki tol į darbą R. K. mašina važinėjo. Kai R. K. neatvyko į darbą 2018 m. rugsėjo 14 d., jis jam paskambino, o R. K. sumelavo, kad yra pas gydytojus. O kai jis liepė iš gydytojų atnešti pažymą, R. K. prisipažino, kad važinėjo po servisus dėl mažinos remonto. Po to dar pasikalbėjo, kad neapsimoka tos mašinos remontuoti, gauna algą ir nusipirks kitą. Mašina buvo neremontuojama iki kol pas jį R. K. dirbo. Suremontuota vėliau, kai jis jau nebedirbo. 2018 m. spalio 31 d. R. K. buvo pas jį atvažiavęs į sandėlius (duomenys neskelbtini), kai jie vežė grūdus, dėl atlyginimo. Kilo nesutarimai dėl atlyginimo, nes R. K. turėjo 13 nuobaudų, kurios buvo pagal antstolių raštus išskaičiuojamos iš atlyginimo, tai R. K. kėlė pretenzijas, kad jis jam neteisingai skaičiuoja atlyginimą. Jis paaiškino R. K., kad yra buhalterė, yra parašyta, kiek turi būti išskaičiuota, iki minimumo – 20 proc., virš minimumo – 70 proc., ne kartą jam švietė tuos raštus, nes nurodydavo, kad jis nieko nematė, nieko nėra gavęs ir t.t. R. K. atvažiuodavo, reikalavo pinigų, todėl jam pasakė, kad kol jis nepasirašys ant žiniaraščio, tol pinigų jam neduos. Atvažiuodavo vėl kitą dieną, - vėl tas pats. Paskui R. K. nuvažiavo į Darbo inspekciją, bet jis pats paskambino į Darbo inspekciją ir paklausė, ką jam daryti. Jam paaiškino, kad reikia padaryti pavedimą, jei negali susitvarkyti su žmogumi. Todėl jam ir pravedė pinigus. Nežino, kodėl R. K. nurodo, kad neva jis įpylė kuro, tą paaiškinti turi pats R. K., nes ne tik 2018 m. rugsėjo 15 d., bet ir dieną prieš tai - 14 d. jo nebuvo darbe, o ir mašina buvo sugedusi. Jokių reikalų apie kuro pylimą su R. K. nebuvo. R. K. nebuvo reikalingas vežioti jo žmones į darbą, jis pats juos vežiojo su savo 7 vietų mašina, niekas jo neprašė. R. K. jis yra paklausęs, kai kalbėjo Darbo biržoje dėl atėjimo į darbą, kaip jis atvyks į darbą, jam sakė, kad gali atsivežti, bet R. K. sakė, kad jis turi savo mašiną ir pats atvažiuos savo mašina. Yra buvę atvejų, kad kartais R. K. vakare pasiima žmones iš darbo, yra ir V. pasivežęs, bet čia yra jų reikalas, tačiau jo nurodymo vežti žmones nebuvo. Nesutinka su nutarimu dėl nubaudimo, nutarimas neteisėtas, nes jis nusižengimo nepadarė, kuro neperdavė. Mano, kad tai yra šmeižtas. Kuras yra laikomas (duomenys neskelbtini) kaime, technika – (duomenys neskelbtini), jei darbus reikia atlikti (duomenys neskelbtini) kaimo laukuose, su technika pervažiuojama į (duomenys neskelbtini), ir jei ten paliekama, - samdomas sargas. Kurą technikai perveža jis pats asmeniškai, nėra buvę atvejų, kad kurą perveždavo kiti. Kuro apskaitą vedą, yra „skaitliukai“, neatitikimų nebuvo. Jis pats yra pastebėjęs aplinkybių dėl galimų kuro vagysčių, kadangi pernelyg daug R. K. išnaudodavo kuro, o darbų atlikdavo mažai. Be to, kiekvieną rytą, dar nepriėjęs prie traktoriaus, jis vis prašydavo įsipilti į traktorių kuro. Jis sakydavo, kad pirma reikia pažiūrėti, kartais ir nepažiūrėdavo, duodavo „kanistrą“ įsipilti kuro. Buvo įtarimų, kad R. K. per daug išnaudoja kuro.
Liudytojas R. U. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta R. K., 2018 m. rugsėjo 15 d. nedirbo, tą pamena tiksliai, nes per sėją tebuvo dvi išeiginės, buvo neparuošta žemė. Nežino, kokį automobilį R. K. vairuoja, bet automobilį jis turėjo, tik negali tiksliai pasakyti, ar jis rugsėjo mėnesį juo važinėjo į darbą pas S. N.. S. N. ūkyje griežtai vykdoma kuro apskaita, jis ūkyje dirbo traktorininku, pats S. N. atveždavo kurą ir jie, prie jo įsipylę, važiuodavo dirbti. Kuro duodavo kaip kurią dieną, t.y. ir 200 litrų, ir daugiau. Išnaudotą kurą pamatuodavo „kartele“. Apie tai, kad kuras vagiamas,- nežino, pats kuro nevogė, nieko apie kuro vagystes negirdėjo. Nėra matęs, kad ūkininkas kam nors, t.y. pašaliniams asmenims, duotų kuro, ar saviems darbuotojas piltis į asmeninius automobilius. Jis pats savo automobilio neturi. Jis pats gyvena (duomenys neskelbtini), o jei reikėdavo važiuoti į (duomenys neskelbtini),- nuveždavo pats S. N.. R. K. nėra jo vežęs, dėl kitų nežino, nes su R. K. nebendravo. Kai S. N. atveždavo kurą, pats vairuotojas jį susipildavo į traktoriaus kuro baką, jokios apsaugos kuro bakui nebūdavo. Duomenis apie išnaudotą kurą skaičiuodavo pagal hektarus, o kiekį matuodavo S. N.. 2018 m. rugsėjo 15 d. nedirbo, tik susirinko rytą. Su R. K. kartu nedirbo, jie dirbo atskirai. Nieko nežino apie tai, kad bendradarbiai kas turėtų ar siūlytų kuro.
Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba pas S. N. ir 2018 m. rugsėjo mėnesį pas jį dirbo. R. K. pažįsta, nes jis irgi dirbo pas ūkininką S. N.. R. K. kai kada važiuodavo savo automobiliu, kartais ne. Žino, kad kurį laiką R. K. automobilis buvo sugedęs, bet neatsimena, kada. Pas S. N. griežtai vykdoma kuro apskaita, nėra matęs, kad svetimiems žmonėms, neįdarbintiems, ūkininkas duotų kuro. Darbininkams taip pat nėra matęs, kad duotų kuro. Jis pats mašinos neturi. Jis pas S. N. dirba mechanizatoriumi, traktorininku. Pats S. N. (duomenys neskelbtini) atveždavo kurą ir supildavo, o (duomenys neskelbtini),- iš bazės pildavosi. S. N. pamatuodavo, kiek išnaudota kuro, kiek liko. Pasisavinti nebuvo galimybių, kuro duodavo ir taip nedaug. Apie jokias kuro vagystes nėra girdėjęs. Nieko nežino apie tai, kad R. K. būtų duodamas kuras. Jo R. K. į darbą nevežiodavo, yra buvę atvejų, kad draugiškai parveždavo jį iš darbo į namus. R. K. nieko nėra sakęs, kad už tai, kad jį parveš į namus, jam sumokės ar duos kuro. 2018 m. rugsėjo 15 d. nedirbo, nes nebuvo paruošta žemė, buvo savaitgalis. Nėra buvę taip, kad kuras pilama savaitgaliais, pilama tik darbo dienomis. Kurą S. N. kurą atveždavo apie 8.30 – 9 val. Nėra buvę taip, kad kuro atvežtų daugiau, nei supildavo į traktorius, kuro nelikdavo. Nėra girdėjęs, kad ūkininkas sakytų, kad per daug sunaudojama kuro. Su R. K. dirbo kartu tik renkant akmenis, jis išvažiuodavo sėti. Jam jokių abejonių nekilo, kad R. K. ar kiti darbuotojai galėtų pasinaudoti ūkininko kuru.
Liudytojas R. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad R. K. pažįsta iš matymo, šiek tiek kartu dirbo pas S. N.. 2018 m. rugsėjo mėnesį jis pats nedirbo, nes buvo ligoninėje. Nežino, ar R. K. turėjo asmeninį automobilį, bet jis kai dirbo,- neturėjo. S. N. R. K. vežiojo į darbą, nes lyg R. K. mašina buvo sulūžusi. Nepamena, koks tai buvo mėnuo. S. N. ūkyje kuro apskaita labai griežta, nėra matęs, kad S. N. kam nors duotų ar piltų kurą. Kuras pilamas tik į traktorius. 2018 m. rugsėjo 15 d. jis nedirbo, buvo ligoninėje. Jis pats S. N. ūkyje dirbo mechanizatoriumi. Pats S. N. savo mašina atveždavo kurą „bačioke“ ir supildavo. Kuro duodavo vienai dienai apie 100 litrų. Likutį patikrindavo su „miera“ (matuokliu). Kuro sau pasiimti negalėjo. Nėra matęs ar girdėjęs, kad R. K. pasiimtų kuro, nežino tokių atvejų. Jo paties R. K. nėra vežiojęs, jis yra ne iš to krašto, iš kur yra R. K.. S. N., paprašius, paveždavo, todėl ir jį į ligoninę pavežė. Dienai S. N. traktoriui skirdavo apie 100 litrų, o į traktorių kuro telpa vieš 100 litrų. Jis su traktoriumi vežė grūdus, žemės nedirbo. Su R. K. jam grūdų neteko vežti.
Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad S. N. pažįsta, nes jis buvo jį įdarbinęs savo ūkyje, pas jį dirbo nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. spalio 19 d. traktorininku. Kai jis darbinosi pas S. N., į ūkį, jam S. N. jam pasakė, kad jeigu į darbą važinėsi savo mašina,- kuras nekainuos. S. N. jam kiekvieną mėnesį duodavo po 20 litrų kuro - dyzelio, nežiūrėjo, koks tas, kuras: žymėtas ar nežymėtas, duodavo „bačioką“, o jis susipildavo ir viskas. Jo mašina yra „Ford Focus“. Dėl tikslios datos, kurią nurodė paaiškinime policijai, kada S. N. davė kurą – 2018 m. rugsėjo 15 d. 8.15 val., nurodė, kad tiksliai nepamena, kokia diena buvo. Tiesiog kai baigdavosi kuras, S. N. pasakydavo, ir jis paduodavo „bačioką“, o jis susipildavo ir vėl važiuodavo. 2018 m. rugsėjo 15 d. jo automobilis buvo važiuojantis. S. N. kuro jam duodavo todėl, kad jis pats važinėtų į darbą, pavežtų žmogų, nes kaip tik tuo metu, t.y. rugsėjo mėnesį, spalio pradžioje, rinko akmenis nuo pasėlių, todėl žmones paveždavo iki lauko. Su savo automobiliu yra vežęs kartu dirbusius darbininkus: K., V. Jį policija patikrino, kai pats S. N. išsikvietė ir pranešė policijai, bet datos nepamena. Jis spalio 19 d. buvo atleistas iš darbo pasibaigus sutarčiai, o S. N. turėjęs per 3 dienas sumokėti jam atsiskaitymą, bet jis neatsiskaitė, vis sakydamas „kitąkart“, „kitąkart“. Jis iš žmonių sužinojo, kad S. N. mėgsta nesumokėti išeinantiems. Todėl jis pasikreipė į Mokesčių inspekciją, o jam atvažiavus, S. N. užpykęs iškvietė policiją, kad jis su „žaliuku“ važinėja. Tą rugsėjo mėnesį, iki jis buvo atleistas iš darbo spalio 19 d., jis buvo gavęs 20 litrų kuro. To kuro užteko, nes jo mašina kokias 2 savaites spalio mėnesį buvo sulūžusi. Kai mašina buvo sulūžusi, jis dar dirbo ir jį vežiojo S. N.. Policiją S. N. jam iškvietė iš pykčio, jis pasakė policijai apie duodamą kurą ne iš pykčio S. N., o todėl, kad Darbo biržoje jie taip sutarė: jeigu jis važinės į darbą su savo mašina, S. N. kurą jam kompensuos. Jis nežino, ar galima, ar negalima važinėti su žymėtu kuru. Jis už tai, kad važinėjo su žymėtu kuru, yra nubaustas 300 Eur bauda. Iš niekur kitur kuro nenusiperka, jei žmogus duoda,- kaip jis neims, o taip buvo ir žodiškai sutarta. Jis duoda teisingus parodymus. Mėginį paėmė policija, buvo likučiai, jie kažkaip ir traukė tą kuro likutį. Negali pasakyti, kokią dieną paėmė mėginį, bet jį policija sustabdė, nuvežė į policijos komisariatą, policininkai jį nuvedė į tardymo kambarį, o jie išėmė „šlangutę“ ir išėmė kurą. Nežino, kodėl kuro paėmimo protokolas surašytas spalio 10 d., o ne spalio 31 d., nebuvo jokio kito atvejo, kai jis buvo policijos sustabdytas. Kuras buvo išimtas tik tą dieną, kai jis buvo sulaikytas policijos. Jį tą dieną sulaikė vienas pasienietis ir vienas policininkas. Nepamena, kokia tai diena buvo 2018 m. rugsėjo 15 d., mano, kad buvo darbo diena, nes pas S. N. išeiginių nebūdavo. Šeštadienis ir sekmadienis išeiginės buvo tik tada, kai akmenis rinko rugsėjo-spalio mėnesiais. Jam išėjus iš darbo, tarp jo ir S. N. konfliktinė situacija buvo, nes S. N. su juo neatsiskaitė, jis dėl to kreipėsi į mokesčių inspekciją, o ar koks nors patikrinimas buvo, nežino. Jis spalio 31 d. buvo nuvykęs pas S. N., sutarė dėl atsiskaitymo išėjus iš darbo. Po to konflikto S. N. atsiskaitymą pervedė. Kai jis dirbo pas S. N. su traktoriumi, kurą kiekvieną rytą įpildavo S. N.: jie privažiuodavo prie kolonėlės, o pats S. N. su „šlanga“ įpildavo. S. N. laukai ir kuro bazė ne vienoje vietoje, todėl jeigu reikėdavo įpilti kuro kitame lauke, būdavo, kad S. N. atveždavo kurą, o jie patys įsipildavo. Negalėjo nesupilti viso kuro į traktorius, nes pats S. N. visada stovėdavo šalia. Pasisavinti kuro neturėjo galimybės, nes jiems dirbant laukuose, būdavo, kad S. N. stovėdavo prie lauko, atvažiuodavo, išvažiuodavo. S. N. normuodavo kurą,- jeigu dienai išduodavo 20 litrų, visą dieną dirbdamas niekaip negalėtum nuleisti. Prie pačios kolonėlės niekas negalėjo prieiti, nes S. N. būdavo ją užrakinęs, o iš kolonėlės pilant kurą S. N. stovėdavo ir reguliuodavo. Iš niekur kitur žymėto kuro jis negalėjo gauti, tvirtina, kad policijos rastas kuras buvo įpiltas iš S. N.. Jam įpilto kuro užtekdavo, nes pirmyn ir atgal į darbą išeidavo tik 9 kilometrai, o kitur nevažinėdavo, nes nebuvo kur važiuoti. Pas ūkininką S. N. jis dirbo 6 mėnesius, veždavo 3-4 žmones, juos paimdavo nuo garažų, kur visi pas S. N. prie garažų susirinkdavo, ir pasakydavo į kokį lauką važiuos dirbti. Į traktorių negalima sėsti priekaboje vežti, todėl jis važiuodavo su savo mašina ir nusiveždavo draugus – rinkėjus, paskui rinkdavo. Žmones paimdavo iš S. N. darbo reikalais, rytą, kai visi susirenka. Kartais būdavo, kad vieną kitą pasiimdavo iš namų, veždavo į darbą, pavardžių neprisimena. Kai kurie tebedirba. Daugiausiai žmones parveždavo po darbo, nes rytą S. N. pats suvežiodavo žmones, kai kurie važiuodavo su juo. Negali pasakyti, kodėl policijos pareigūnams nurodė kuro įpylimo dieną 2018 m. rugsėjo 15 d., bet gali pasakyti, kad buvo paprasta darbo diena, jam pasibaigė kuras, nebeturėjo su kuo važiuoti, todėl jam pasakė. Kai sustabdė policijos pareigūnai ir paklausė iš kur kuras, jis pasakė jiems, kad kurą davė S. N.. Negali pasakyti, kaip jam pasisakė ta 2018 m. rugsėjo 15 d., negali pasakyti, ar tai tiksli data. O laiką nurodė 8.15 val., nes visada taip būna, nes prieš 8 val. jie renkasi, o tada susigrupuoja ir važiuoja į darbus. Visada 4-5 rinkdavo akmenis: vienas su traktoriumi išvažiuodavo, o likdavo 4. Jis anksčiau buvo teistas už chuliganizmą, kontrabandą, viską, buvo 5 teistumai, nepamena visko, už ką, nes tas buvo prieš 20 metų. Po to, kai buvo atleistas iš darbo, 2 kartus važiavo į Darbo inspekciją Šiauliuose su kaimyno mašina, nes jo mašina jau buvo subyrėjusi: sankaba „išėjusi“, variklis vos gyvas. Po to, kai ji subyrėjo, iš karto ją pardavė į laužyną, dokumentą turi namuose. Nepamena, kuris kaimynas vežė. Žmona žinojo, kad jis važiuoja į Darbo inspekciją, nes ji pati jam davė nuvažiavimui pinigų. Po to, kai apsilankė Darbo inspekcijoje, jis paskambino S. N., bet jis pasakė, kad dabar negali, bus po pietų, tada ir liepė atvažiuoti. Abu kartus į Šiaulius važiavo su kaimyno mašina, nes su jo mašina į didelį miestą negalėjo važiuoti, su savo mašina važinėjo tik po kaimą, todėl pas S. N. po Darbo inspekcijos atvažiavo su savo mašina, kuri vos judėjo. Tą dieną kaip tik jį sulaikė policijos pareigūnai.
Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad S. N. nėra jai giminaitis. Jai žinoma, kad jos vyras R. K. dirbo 2018 m. nuo vasaros iki naujų metų pas S. N. per Darbo biržą. Šeima turi savo automobilį, vyras į darbą vykdavo savo mašina. Vyras, parėjęs iš Darbo biržos, jai pasakė, kad į darbą važinėti nereikės piltis kuro, kurą duos S. N.. Kokį kurą pylė, ji nežino, bet iš savo šeimos biudžeto kuro nepylė. Ji pati į darbą (duomenys neskelbtini) važinėja dviračiu. Jiems niekur važinėti nereikėjo, vyras važinėjo tik darbo reikalais, važiuodavo dar paimti kelis darbininkus. Vienas gyveno prie dvaro, važiuodavo jo paimti, jie važiuodavo į darbą. Vyras sakė, kad S. N. jam sakė, kad duos į mėnesį 20 litrų kuro, kokį kurą, ji nematė, nežino. Su vyru kartu važiavo Justinas, žino, kad važiuodavo prie dvaro, nes, kiek žino, jis veždavo vaikus į mokyklą, ir prie mokyklos ateidavo vienas darbininkas, o kaip kitas,- ji nežino, nes pati anksti, apie 7 val. išvažiuodavo į darbą (duomenys neskelbtini) su dviračiu, bet vyras sakydavo, kad veža darbininkus. Jos vyro ir darbdavio S. N. santykiai, kiek jai žinoma, buvo geri, kol, jos paliepimu, vyras nesikreipė į Darbo inspekciją dėl atlyginimo, tada kilo konfliktas. Per Darbo inspekciją atsiėmė atlyginimą, nes jiems irgi gyventi reikia: 5 vaikai, ji dirba pusė etato. Kai vyras su buvusiu darbininku nuvažiavo, pasidarė įrašą, kurį ji klausėsi, girdėjo, kaip ant jo rėkė dėl antstolių, kilo konfliktas. Ji žino, kai vyras paimdavo 70 eurų avansą, o kadangi nėra dokumento, ji liepė vyrui važiuoti į Darbo inspekciją, kad suskaičiuotų atlyginimą, nes 19 dienų vyrui pratęsė darbą ir turėjo būti atostoginiai. Vyrui buvo paaiškinta, kad neišmokėta tik 70 eurų atlyginimo, o kai per Darbo inspekciją pasikreipė, vyrui buvo išmokėta 329 eurai. Dabar automobilio nebeturi, pardavė gal prieš 4 ar 5 mėnesius. Turėjo automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. gal (duomenys neskelbtini). Neatsimena, ar 2018 m. spalio 31 d. turėjo mašiną, bet žino, kad jie gal trečias ar ketvirtas mėnuo ne mašinos. Kai įvyko vyro konfliktas su S. N., vyras jau nebedirbo, jie dar mašiną turėjo, nes vyras važiavo į darbovietę pas S. N. aiškintis. Iki to laiko mašina nebuvo sugedusi, vyras važinėjo, buvo lyg bėgis negeras, į kalną netraukė, buvo tik ta problema. Pamena, kad buvo kuris laikas, gal 2 ar 3 savaitės, kai S. N. pats veždavosi pasiėmęs iš namų vyrą į darbą, negali pasakyti, kada buvo jų mašina sugedusi. Kiek vidutiniškai šeima važiuoja per mėnesį, pasakyti negali, bet jų šeima važiuoja tik į Lygumus pas mamą, gal buvo du kartus. Vyras mažai važiuoja, vaikus tik į mokyklą nuveža, važiuoja tik po miestą, o ji – pėsčiomis, į darbą vasarą - su dviračiu, o žiemą – su autobusu. Vyras važiavo tik į darbą ir iš jo. Vyras nesakė, kodėl S. N. neišmokėjo atlyginimo. Vyras po atleidimo iš darbo į Darbo inspekciją Šiauliuose iš namų (duomenys neskelbtini) važiavo su savo mašina. Į Darbo inspekciją vyras važiavo du kartus: pirmą kartą liepė gražiuoju su darbdaviu susitarti, o kai nesusitarė,- liepė atvažiuoti parašyti pareiškimą, o jį parašius,- kitą dieną gavo pinigus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
S. N. savo skundu nesutinka su jo nubaudimu pagal Lietuvos Respublikos ANK 174 straipsnio 1 dalį keliais aspektais, t.y. jog skundžiamame nutarime nurodyta administracinio nusižengimo padarymo diena - 2018 m. rugsėjo 15 d. buvo šeštadienis, nedarbo diena ir nė vienas iš darbuotojų, tame tarpe ir R. K., pas S. N. nedirbo, be to, R. K. automobilis tuo laikotarpiu buvo sugedęs, todėl pats S. N. R. K. – savo darbuotoją vežiojo savo automobiliu; tyrimo metu S. N. nebuvo sudarytos galimybės paaiškinti ir pateikti tyrimui reikšmingus įrodymus, susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti išsamius paaiškinimus; nuo tariamo nusižengimo iki kreipimosi į policiją dėl kuro vagystės iš S. N. buvo praėję apie mėnesį, todėl neva įpiltas kuro kiekis per tokį laiko tarpą turėjo būti išnaudotas, kas patvirtina, kad kuras į automobilį buvo įpiltas vėliau (po vagystės) ir tai padarė pats R. K., galimai pavogęs kurą iš S. N..
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės ir įvertinti byloje surinktus įrodymus vadovaujantis įstatymu. Konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, o nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal ANK 569 straipsnį byloje esančių įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, vadovaujantis įstatymu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Teismas, patikrinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir įvertinęs tiek paties S. N. atkaklų ir nuoseklų nepripažinimą padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą, o taip pat visų liudytojų parodymus teismo posėdžio metu, sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato padarytu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl S. N. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 174 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas nutarimas, teismo vertinimu, nėra pagrįstas visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, kaip to reikalauja aukščiau paminėtų ANK 567 ir 569 straipsnių nuostatos, nepašalintos byloje egzistuojančios abejonės dėl S. N. kaltės. Todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
Lietuvos Respublikos ANK 174 straipsnio 1 dalis, užtraukia administracinę atsakomybę už žymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, įsigijimą, naudojimą, laikymą, pardavimą, gabenimą ar kitokį jo perdavimą pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką. Taigi, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį, jeigu jis padaro vieną iš minėtoje normoje įtvirtintų alternatyvių veikų, t. y. žymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką: 1) įsigijimą; 2) naudojimą; 3) laikymą; 4) pardavimą; 6) gabenimą; 5) kitokį perdavimą.
Nagrinėjamu atveju S. N. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 15 d., 8.15 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai perdavė 20 litrų žymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, trečiajam asmeniui R. K.. O, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, S. N. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo grįsta iš esmės R. K., kurio vairuojamame automobilio „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bake rastas žymėtas dyzelinas, parodymais apie tai, kad žymėtą dyzeliną jam 2018 m. rugsėjo 15 d. 8.15 val. davė važinėjimui į darbą ir kolegų vežiojimui ūkininkas S. N., pas kurį jis dirbo iki 2018 m. spalio 19 d., be to, policijos atlikto administracinio nusižengimo tyrimo metu duotais A. K., J. G., G. V. ir R. Ž. paaiškinimais. Tačiau, teismo vertinimu, šie duomenys nėra pakankami neabejotinai pripažinti, kad būtent S. N. 2018 m. rugsėjo 15 d. 8.15 val. davė R. K. 20 litrų žymėto dyzelinio kuro.
Teismo posėdžio metu apklaustas R. K., priešingai, nei policijos pareigūnams, negalėjo patvirtinti, kokią konkrečią dieną ūkininkas S. N. jam davė kuro, painiojosi savo parodymuose apie tai, kad jis po to, kai neva jam 2018 m. rugsėjo 15 d. davė kurą ūkininkas, jis po to dar visą mėnesį dirbo, važinėjo į darbą savo automobiliu, o po jo atleidimo iš darbo 2018 m. spalio 19 d., du kartus vyko į Šiauliuose esantį Darbo inspekcijos padalinį, vėliau paaiškindamas ir tuo pačiu paneigdamas liudytoja teisme apklaustos jo sutuoktinės J. K. parodymus, kad jis vyko į Šiaulius ne savo automobiliu, o jį ten vežė abu kartus kaimynai, kurių pavardžių nepamena. Be to, R. K. atkakliai tvirtino, kad ūkininkas S. N. jam kuro įpylė darbo dieną, kai tuo tarpu tiek pats S. N. bei liudytojai R. U. ir A. K. vienareikšmiai patvirtino, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. nedirbo, tą pamena tiksliai, nes per sėją tebuvo dvi išeiginės, buvo neparuošta žemė ir t.t., o teismui ūkininko S. N. pateiktas 2018 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina S. N. teiginius, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. – šeštadienį aukščiau paminėti liudytojai, beje ir pats R. K., kaip ir dieną prieš tai – 2018 m. rugsėjo 14 d., nedirbo, tuo laikotarpiu, kaip liudija minėtas žiniaraštis, nedirbo ir kiti darbuotojai dėl buvusių poilsio dienų, o R. K. jau dieną prieš tai neatvyko į darbą dėl važinėjimo automobilio remonto reikalais.
Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš R. K. paaiškinimo, duoto policijos pareigūnei, matyti, kad R. K. nurodė, jog 2018 m. rugsėjo 15 d. 8.15 val. ūkininko S. N. jam duoto žymėto dyzelino faktą gali patvirtinti šį faktą matę A. K. ir R. Ž.. Tačiau tiek iš policijos pareigūnės paimto paaiškinimo iš A. K., tiek iš šio liudytojo teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad A. K. tokių duomenų nepatvirtino nei policijos pareigūnei, nei teismui, o būtent: jis nurodė, kad jokių aplinkybių apie tai, kad ūkininkas S. N. duotų kuro R. K. važinėti į darbą ir/ar atvežti kartu ir kitus darbuotojus, jis nežino. Be to, kitas R. K. nurodomas liudytojas R. Ž. taip pat nei policijos pareigūnei, nei teisme R. K. nurodytų duomenų nepatvirtino, nurodė nieko nežinantis apie R. K. ūkininko S. N. duodamą kurą. Šis liudytojas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog apskritai nieko nurodyti apie 2018 m. rugsėjo mėnesį negali, nes jis sirgo, gulėjo ligoninėje, ką patvirtina ir minėtas teismui pateiktas 2018 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Aukščiau nurodytų duomenų pagrindu teismas sprendžia, jog byloje apklaustų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, jie neprieštarauja tarpusavyje, papildo vienas kitą ir patvirtina paties ūkininko S. N. nurodomas aplinkybes. Tuo tarpu R. K. parodymai vertintini kritiškai, nes jie prieštaringi, nenuoseklūs ir nepagrįsti jokiais kitais bylos įrodymais.
Vertinant byloje esančius kitų pas ūkininką S. N. dirbusių asmenų: G. V. bei J. G. paaiškinimus, duotus administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiai policijos pareigūnei, pažymėtina, jog jų nurodytos aplinkybės taip pat neleidžia neginčytinai spręsti, jog S. N. davė žymėto dyzelino R. K., nes G. V. pats tokio fakto nematė, o apie kuro davimą (įpylimą) R. K. tik G. V. yra sakęs. Ir nors J. G. apklaustas policijos pareigūnės nurodė, kad jis yra matęs, kaip S. N. duodavo plastikinę talpą su žymėtu dyzelinu R. K., kuris susipildavo šį kurą į jam priklausantį automobilį, su kuriuo jį ir G. V. vežiojo į darbą, tačiau kada jis tai matė, nurodyti negalėjo. Teismas pripažįsta reikšmingą šiame kontekste ir tą aplinkybę, jog J. G. policijos pareigūnei patvirtino, jog niekada nėra skambinęs ar kitaip pranešęs S. N. apie tai, kad R. K. vagia kurą iš ūkininko. Tuo tarpu pats S. N. teismo posėdžio metu atkakliai tvirtino, kad būtent šis darbuotojas jam yra ne kartą (3 ar 5 kartus) žodžiu ir telefonu pranešęs apie tai, kad R. K. vagia kurą iš ūkininko. Taigi, nors J. G. patvirtino kuro davimo faktą, tačiau jokių konkrečių aplinkybių nepatikslino, t.y. kada būtent, kokiomis aplinkybėmis kuras duotas, nėra pakankamai informatyvūs nustatyti esminę reikšmę byloje turinčias aplinkybes. Be to, sugretinus J. G. paaiškinime nurodytus duomenis su byloje esančiais kitais įrodymais ir paties S. N. aukščiau paminėtais parodymais dėl nevienkartinių pranešimų apie galimai buvusias vagystes, teismas neturi pagrindo vertinti jo parodymų kaip patikimų ir patvirtinančių R. K. nurodomą S. N. kuro davimo faktą 2018 m. rugsėjo 15 d. 8.15 val., nes jie prieštaringi ir jų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymais. Todėl J. G. paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis teismas nesivadovauja ir juos atmeta kaip nepagrįstus.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų ir teisme S. N. duotų parodymų matyti, kad R. K. ir ūkininko S. N. santykiai yra įtempti ir konfliktiški dėl kilusių nesusipratimų išmokant darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, kas, pasak S. N., buvo pagrindas R. K. duoti melagingus parodymus policijos pareigūnams. Šis S. N. argumentas bylos duomenimis nėra paneigtas, priešingai, konfliktiškus santykius su R. K. patvirtino ir pastarojo sutuoktinė liudytoja teisme apklausta J. K.. Teismo vertinimu, nepaneigus šio argumento dėl galimo R. K. suinteresuotumo buvusį darbdavį apkalbėti, paties R. K. parodymai, kai bylos duomenys yra prieštaringi, o kuro mėginys paimtas tik po įvykusio konflikto ir praėjus 1,5 mėnesiui, turi būti vertinami itin kruopščiai ir jais galima remtis tiek, kiek šiuos parodymus patvirtina kiti byloje surinkti objektyvūs įrodymai.
Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014). Kaip minėta, kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog nusižengimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
Atsižvelgiant į byloje nustatytus duomenis ir aukščiau paminėtas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles bei nekaltumo prezumpcijos principą bei iš jo išplaukiantį in dubio pro reo principą, darytina išvada, kad šioje byloje Institucija nepateikė neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad būtent ūkininkas S. N. 2018 m. rugsėjo 15 d. 8.15 val. (duomenys neskelbtini), neteisėtai perdavė 20 litrų žymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, R. K.. Todėl byloje nesant surinkta pakankamai S. N. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 174 straipsnio 1 dalyje, kaltės įrodymų, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. Š. 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 75-ANR_N_2571-2018, kuriuo S. N. buvo pripažintas kaltu, padarius ANK 174 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam skirta administracinė nuobauda - 300 eurų bauda, naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena S. N. atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vertinant S. N. skundo argumentus dėl to, kad jam tyrimo metu nebuvo sudarytos galimybės paaiškinti, pateikti tyrimui reikšmingus įrodymus, susipažinti su bylos medžiaga ir pan., pažymėtina, jog bylos duomenys liudija, kad S. N. 2018 m. gruodžio 28 d. policijos pareigūnės buvo apklaustas, jam tą pačią dieną surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame yra jo parašas dėl protokolo gavimo ir jo teisių ir pareigų, numatytų ANK 577 straipsnyje, jam išaiškinimo, pačiame protokole yra išvardintos jo, kaip administracinėn atsakomybė traukiamo asmens, teisės ir pareigos. Be to, teismo posėdžio metu pats S. N. patvirtino, kad po to, kai policijos įstaigai 2018 m. spalio 31 d. pranešė apie tai, kad galimai R. K. važinėja su žymėtu dyzeliniu kuru bei kuro vagystę, apie mėnesį laiko jokios informacijos apie turimą neturėjo, o tik prieš pat Kalėdas, 2018 m. gruodžio 23 d., bendravo su tyrėja Š. telefonu, kuri pasiūlė sumokėti 150 Eur baudos dėl to, kad jis pats R. K. davė žymėto dyzelino. Jis pats, kaip patvirtina jis pats ir bylos medžiaga, tik kitą dieną atvažiavo į policijos komisariatą, tačiau tyrėja jam liepė atvažiuoti sekančią dieną, todėl jis atvyko sekančią dieną 9 val. ir, kaip liudija byloje esantis jo paaiškinimas, jis apklaustas tik 2018 m. gruodžio 28 d., tačiau, kaip pats nurodė, tyrėja, matyt, dėl laiko stokos negalėjo jo su byla supažindinti ir jį nubaudė. Taigi, iš šių duomenų akivaizdu, jog jam nebuvo suvaržyta teisė pateikti tyrimui reikšmingus paaiškinimus, teikti įrodymus, pareikšti prašymus ir naudotis kitomis savo teisėmis. Todėl aukščiau paminėtų byloje nustatytų duomenų pagrindu S. N. skundo argumentai dėl apribotų jo teisių atmestini kaip nepagrįsti.
S. N. skundu taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš teismui kartu su skundu pateiktų 2019-01-10 mokėjimo nurodymo Nr. 220 ir 2019-01-21 mokėjimo nurodymo Nr. 222 matyti, jog pateikiant skundą S. N. atstovas advokatas A. N. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo bendroje sumoke 30 Eur žyminio mokesčio. Teismas pažymi, kad skundas administracinių nusižengimų bylose, tame tarpe dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Todėl įvertinus tai, jog žyminis mokestis buvo sumokėtas visiškai nepagrįstai, todėl 30 eurų dydžio žyminis mokestis grąžintinas jį sumokėjusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
S. N. skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. Š. 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. 75-ANR_N_2571-2018 ir administracinio nusižengimo bylos teiseną S. N. atžvilgiu nutraukti.
Grąžinti A. N. 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2019-01-10 mokėjimo nurodymu Nr. 220 ir 2019-01-21 mokėjimo nurodymu Nr. 222 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.