Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-12-12 teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui D. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas remiantis Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2012-11-14 sprendimu Nr. 1-508 patvirtintais Tauragės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai).

Pareiškėjo atstovas ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko.

Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso būdu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčo dalykas yra pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymo pagrįstumo nustatymas dėl priteisimo iš atsakovo 150,96 1,25 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2012-11-14 sprendimu Nr. 1-508 patvirtinti Tauragės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Tauragės rajono savivaldybės taryba 2012-11-14 sprendimo Nr. 1-508, kuris įsigaliojo nuo 2013-01-01 (sprendimo 3 punktas), 1.1 punktu patvirtino Tauragės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus (toliau – ir Nuostatai; aktai paskelbti Tauragės rajono savivaldybės interneto tinklapyje www.tauragė.lt ir Rinkliavų centro tinklalapyje www.uabtratc.lt). Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai – visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas), kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso pareiškėjo nurodytas nekilnojamasis turtas: Pastatas – Kuro sandėlis (104 kv. m.), Pastatas - Šaudykla (354,79 kv. m.) ir Pastatas - Garažas (1050,77 kv. m.), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, jog atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko teisės aktuose nustatytą sąlygą, kad būtų pripažintas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų požiūriu. Pažymėta, jog pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, tiek galiojančias šiuo metu, tiek Nuostatų priėmimo metu, atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, turintis atliekų. Iš Nuostatų matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia, savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką minėtų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., žr. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.). LVAT laikosi pozicijos, jog jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų (žr. 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015).

LVAT administracinėje byloje Nr. A-888-556/20105 yra pažymėjęs, kad „<...> nepriklausomai nuo to, ar objektas nuosavybės teise priklauso konkrečiam asmeniui, ar objektu naudojamasi kitais pagrindais – pareiga vietinės rinkliavos mokėjimui kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos“. Analogišką nuomonę LVAT nurodo ir 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016.

Atsakovas, teigdamas, jog nekilnojamuoju turtu nesinaudojo 2015 m., pateikė 2016-11-24 Geriamojo vandens tiekimo sutartį Nr. 771, Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą 2016-04-25. Iš 2016-11-24 Geriamojo vandens tiekimo sutarties Nr. 771 matyti, kad objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), neprijungtas prie nuotekyno; šia sutartimi tiekėjas UAB „Šilalės vandenys“ įsipareigojo abonentui D. K. tiekti vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas.

Teismas, gavęs atsakovo atsiliepimą, 2016-12-06 nutartimi pasiūlė pareiškėjui pateikti teismui įrodymus, kad atsakovas D. K. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. naudojosi nekilnojamojo turto objektais Pastatu – Kuro sandėliu, Pastatu - Šaudykla ir Pastatu - Garažu, esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, jog atsakovas 2015 m. naudojosi minėtais turto objektais.

Atsižvelgiant į nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatuojama, jog atsakovas pateko į vietinės rinkliavos mokėtojų sąvoką Nuostatų prasme, tačiau, pareiškėjui nepateikus įrodymų dėl atsakovo atliekų sukūrimo, jam nėra pagrindo aptariamos pareigos vykdymui. Pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (įmonės kodas 179901854) prašymą atsakovui D. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.