Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai, 2020 m. spalio 27 d. paskelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą. Per teismo nustatytą terminą suinteresuotų asmenų prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ir prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. S. dalyvavo privatizuojamos žemės ūkio įmonės „Pakeltos velėnos“ turto aukcione, vykusiame 1992 m. gegužės 18 d., kuriame už žolės miltų agregato pastogę, esančią Tiskūnų kaime, pasiūlė didžiausią kainą – 7700 rub. bei šį turtą įsigijo (Kėdainių apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1992 m. birželio 1 d. aukciono Protokolas Nr. 71, pažyma atsiskaityti už aukcione perkamą objektą, Kėdainių apylinkės agrarinės reformos tarnybos lydraštis Kėdainių rajono privatizavimo komisijai). Pareiškėjas 1992 m. gegužės 15 d. kvitu Nr. 41 įmokėjo į privatizavimo tarnybos sąskaitą banke 435 rub. pradinį įnašą. Likusi suma –­ 7265 rub., nurašyta pagal 1992 m. gegužės 22 d. Pranešimą apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos. 1992 m. liepos 1 d. Pagrindinių priemonių perdavimo priėmimo aktu Tiskūnų gamybinio technologinio komplekto iniciatyvinės grupės vadovė V. U. priėmė iš žemės ūkio įmonės „Pakeltos velėnos“ laikinosios administracijos vadovo S. V., akte išvardintą įvairų turtą, tarp kurio buvo 5 siloso tranšėjos ir 6 daržinės. Sudarytame asmenų, pageidaujančių įsigyti privatizavimo objektų, pasirašant pajus, sąraše Nr. 144 įrašytas A. S.. Pasirašyta pajų bendra vertė trylika milijonų aštuoni šimtai penkiasdešimt vienas tūkstantis penki šimtai šešiolika rublių. 1992 m. spalio 20 d. buvo įregistruota Kėdainių rajono Tiskūnų žemės ūkio bendrovė, kuri 2014 m. rugpjūčio 19 d. kreditorių susirinkime pripažinta bankrutavusia ir 2017 m. sausio 19 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro. 2000 m. balandžio 15 d. vykusiame Kėdainių rajono Tiskūnų žemės ūkio bendrovės visuotiniame narių susirinkime, Protokolo Nr. 1, nutarta A. S. perduoti daržinės galą (žolės miltų), esantį (duomenys neskelbtini), už 1000 pajinių litų. Pagal Kėdainių rajono Tiskūnų žemės ūkio bendrovės Išstojusių iš bendrovės narių pajinio turto perdavimo 2000 m. rugsėjo 25 d. aktą Nr. 4, iš bendrovės balanso už pajus buvo perduoti šešiolikai pajininkų, tarp jų A. S., pastatai ir juose esantys įrenginiai už 21959 pajinius litus, tarp kurių buvo 1/6 dalis daržinės įvertintos 540 litų, tranšėja įvertinta 550 litų, nurodant, kad atsiimtus pastatus bei įrenginius buvę pajininkai pasidalija patys, atsakingas grupėje A. S.. Pareiškėjo A. S. turėto pajaus suma 2888 litų. 2000 m. rugsėjo 25 d. Krovinio važtaraščiu, serija LJA Nr. 9189008, iš Tiskūnų žemės ūkio bendrovės perduota už pajų A. S. pajininkų grupei įvairaus turto, tarp kurio 1/6 dalis daržinės įvertintos 540 pajaus litų. 2000 m. rugsėjo 25 d. Krovinio važtaraščiu, serija LJA Nr. 9188960, iš Tiskūnų žemės ūkio bendrovės perduota už pajų A. S. pajininkų grupei įvairaus turto, tarp jo tranšėja įvertinta 550 pajaus litų. 2005 m. sausio 4 d. trylika pajininkų grupės narių sutiko su technikos ir pastatų paskirstymu, pagal kurį A. S. paskirta siloso tranšėja įvertinta 550 pajaus litų. Pagal Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vilainių seniūnijos 2020 m. rugsėjo 11 d. pažymą Nr. 17-77, duomenų, apie A. S. priklausančius pastatus: siloso tranšėją ir daržinę, nėra. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus 2020 m. rugsėjo 14 d. raštą žemės sklypas (Nr. 141-1 – 1,50 ha), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas (Nr. 143 – 0,25 ha), esantis (duomenys neskelbtini), yra priskirti laisvos valstybinės žemės plotams, nėra suformuoti žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir neprivatizuoti. Valstybės įmonė „Registrų centras“ 2020 m. vasario 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisės į siloso tranšėją, esančią (duomenys neskelbtini), įregistravimo nekilnojamojo turto registre, nesant pakankamai duomenų daiktinei teisei į nekilnojamąjį turtą įregistruoti bei dėl to, kad negalima identifikuoti nekilnojamojo daikto ir jo įgijėjo, nesant unikalus numerio, asmens kodo ar asmens gimimo metų. Taip pat 2020 m. rugpjūčio 4 d. buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl siloso tranšėjos, esančios (duomenys neskelbtini), ir daržinės (žolės miltų), esančios (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, nurodant, kad nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruotas tada, kai registruojamos daiktinės teisės į jį, o pareiškėjo nuosavybės teisės neregistruotos atmetus jo prašymą. Kauno regioniniame valstybės archyve saugomuose Kėdainių rajono Kėdainių agrarinės reformos dokumentuose nėra duomenų, kad A. S. įsigijo siloso tranšėją, esančią (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 27 d. buvo atlikti siloso tranšėjos, žymėjimas plane s1, esančios (duomenys neskelbtini), 605,41 kv. m. ploto, 1972-73 m. statybos, kadastriniai matavimai, užfiksuoti jos duomenys, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuota nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 13 d. buvo atlikti daržinės (žolės miltų), žymėjimas plane 1J1ž, esančios (duomenys neskelbtini), 231,63 kv. m. bendro ploto, 1961 m. statybos, kadastriniai matavimai, užfiksuoti jos duomenys, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuota nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, registro Nr. (duomenys neskelbtini).

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis nustato, jog CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis; 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015). Be to, kasacinio teismo išaiškinta, jog tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę.

Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Viena iš daikto įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygų yra ta, kad asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu. Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 1992 m. balandžio 30 d. iki 1993 m. vasario 10 d.) 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės ūkio įmonės turtas gali būti privatizuojamas, perkant natūra uždaruose aukcionuose šio įstatymo 3 straipsnio 1–4 punktuose išvardytiems asmenims, taip pat įskaitant pajus vertine išraiška, įsigyjant akcijų. Jeigu apylinkės agrarinės reformos tarnyba gavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 3 straipsnio 1–4 punktuose išvardytų asmenų raštišką pageidavimą įsigyti gamybinį-technologinį komplektą (objektą) natūra, šis objektas privatizuojamas pagal Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukcionų nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 420 „Dėl žemės ūkio įmonių turto privatizavimo bei jų reorganizavimo laikinosios tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 2-30), ir negali būti įtrauktas į žemės ūkio įmonės turto privatizavimo programos objektų, privatizuojamų pasirašant pajus, sąrašą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 90 patvirtintų Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo pasirašant pajus nuostatų 3 punktas, redakcija galiojusi nuo 1992 m. kovo 31 d. iki 1992 m. liepos 3 d.). Pagal nurodytų nuostatų 1 punktą žemės ūkio įmonės turtas privatizuojamas atskirais gamybiniais-technologiniais komplektais, įsigyjant komplekto pagrindu numatomos steigti žemės ūkio bendrovės pajus. Asmenų, įsigijusių gamybinį-technologinį komplektą, pajai laikomi jų pradiniu įnašu steigiamoje bendrovėje. Byloje pateikti įrodymai, patvirtina, kad pareiškėjas 1992 m. gegužės 18 d. vykusiame privatizuojamos žemės ūkio įmonės „Pakeltos velėnos“ turto aukcione įsigijo žolės miltų agregato pastogę, esančią (duomenys neskelbtini), todėl šis turtas negalėjo būti įtrauktas į žemės ūkio įmonės turto privatizavimo programos objektų, privatizuojamų pasirašant pajus, sąrašą, tačiau vykdant žemės ūkio įmonės „Pakeltos velėnos“ privatizavimą atskirais gamybiniais-technologiniais komplektais, 1992 m. liepos 1 d. Pagrindinių priemonių perdavimo priėmimo aktu Tiskūnų gamybinio technologinio komplekto iniciatyvinei grupei iš žemės ūkio įmonės „Pakeltos velėnos“ perduotas turtas, tarp kurio 5 siloso tranšėjos ir 6 daržinės. Sąraše, tarp asmenų įsigijusių, gamybinį-technologinį komplektą, buvo pareiškėjas A. S., kurio pajus laikomas įnašu įsteigtoje Kėdainių rajono Tiskūnų žemės ūkio bendrovėje. Kėdainių rajono Tiskūnų žemės ūkio bendrovės 2000 m. balandžio 15 d. visuotiniame narių susirinkime, Protokolo Nr. 1, nutarta A. S. perduoti daržinės galą (žolės miltų), esantį (duomenys neskelbtini), už 1000 pajinių litų. Taip pat išstojusių iš bendrovės narių pajinio turto perdavimo 2000 m. rugsėjo 25 d. aktu Nr. 4, iš bendrovės balanso už pajus buvo perduota 1/6 dalis daržinės įvertintos 540 pajaus litų, tranšėja įvertinta 550 pajaus litų, o tarp 16 pajininkų grupės buvo pareiškėjas A. S.. 2005 m. sausio 4 d. 13 iš 16 pajininkų grupės narių sutikus, pareiškėjui A. S. skirta siloso tranšėja įvertinta 550 pajaus litų. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas, sprendžia, kad pareiškėjas nuosavybės teisę į siloso tranšėją ir daržinę (žolės miltų) neįgijo kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo valdoma siloso tranšėja ir daržinė (žolės miltų) būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė ar viešajame registre šis turtas būtų registruotas kitų asmenų vardu. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas sąžiningai įgijo siloso tranšėją ir daržinę (žolės miltų) bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nesislapstydamas, nepertraukiamai, kaip savą turtą valdo nuo 2000 metų, tai yra daugiau kaip 10 metų (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Per pareiškėjo daiktų valdymo laikotarpį bet kuris kitas daiktų savininkas (jeigu toks buvo) galėjo pareikšti pretenzijas pareiškėjui dėl turto valdymo arba įgyvendinti savo teisę į pareiškėjo valdomus daiktus pareikšdamas ieškinį dėl daiktų išreikalavimo iš pareiškėjo valdymo, tačiau toks asmuo neatsirado. Jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir teismui specialiame interneto tinklalapyje paskelbus pranešimą apie šios bylos nagrinėjimą teisme (CPK 532 straipsnis).

Pareiškėjas pradėdamas valdyti siloso tranšėją ir daržinę (žolės miltų) buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas, konstatuoja, kad byloje įrodytos visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos, todėl pareiškimas tenkinamas ir nustatomas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į inžinerinius statinius – siloso tranšėją, žymėjimas plane s1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą – daržinę (žolės miltų), žymėjimas plane 1J1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 5 Eur minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į inžinerinius statinius – siloso tranšėją, žymėjimas plane s1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą – daržinę (žolės miltų), žymėjimas plane 1J1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.