Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirta bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, T. M. paskirta sumažinta bausmė – 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą arešto bausmę įskaityta T. M. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. birželio 13 d. 20.40 val. iki 2024 m. birželio 14 d. 11.35 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir kiti asmenys, tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

2. Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, inkriminuota nusikalstama veika įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bausmė paskirta įvertinus padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį ir nuteistojo asmenybę.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Nuteistasis T. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę į baudą, tinkamo dydžio pagal BK 259 str. 2 d. sankciją ir atsižvelgiant į jo asmenybę, esamą finansinę padėtį, prašo suteikti galimybę paskirtą baudą sumokėti dalimis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo T. M. apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Skundo autorius kelia klausimą dėl jam paskirtos bausmės individualizavimo, prašydamas nuosprendį pakeisti ir neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės, o taikyti švelnesnę bausmės rūšį– baudą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8. Teismų praktikoje pasisakyta, kad pagal BPK 328 straipsnio 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu neteisingai paskirta bausmė. Neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-122-976/2021, 2K-7-719/2021 ir kt.). Taigi, bausmės griežtumo ir švelnumo klausimai pagal BPK priskirti apeliacinės instancijos teismo kompetencijai.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei aukščiau aptartas bausmės skyrimui keliamus tikslus, laiko, kad pirmosios instancijos teismo T. M. griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės skyrimas neatitinka bausmės paskirčiai keliamų reikalavimų, yra neproporcinga nuteistojo padarytai veikai bei jo asmenybei.

10. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, kurie įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

11. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

12. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyt nusikalstama veika, už kurią apeliantas nuteistas, priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams ir už ją asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Taigi, iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir aptariamos veikos, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.

13. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas T. M. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, akcentavo tą aplinkybę, kad kaltinamasis anksčiau teistas už analogiškos veikos padarymą, ankstesnė švelnesnės rūšies bausmės rūšis (bauda) nepadėjo pasiekti bausmės tikslų ir nuo naujų nusikalstamų veikų darymo kaltinamojo nesulaikė, todėl parinko griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Aukštesniojo teismo kolegijos vertinimu, toks teismo sprendimas priimtas neįvertinus nustatytų aplinkybių visumos.

14. Kaip minėta, T. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, dėl jos padarymo jis prisipažino ir gailisi, kas pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nėra ginčo, kad apeliantas už analogišką nusikalstamą veiką jau buvo pripažintas kaltu ir nuteistas ir šios aplinkybės leidžia teigti, kad T. M. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinis poelgis, tačiau tai, kad jis tiek ankstesniu teismo nuosprendžio tiek skundžiamu, nuteistas už vieną veiką, neduoda pagrindo išvadai, kad toks jo elgesys jau laikytinas dėsningu ir tokio elgesio padarinys atsirado dėl susiformavusios netinkamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų, kas leistų konstatuoti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

15. Manymą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant apeliantui švelnesnę, jo prašomą bausmės rūšį – baudą, pagrindžia ir duomenys apie T. M. asmenybę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu jis buvo nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau apeliacinės instancijos teismui gynyba pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ T. M. adresuotą pasiūlymą eiti vadybininko pareigas. Apeliantas skunde T. M. nurodė, kad jis rūpinasi vaiku, jų santykis glaudus ir tai motyvuoja jį elgtis atsakingai, laikytis įstatymų bei visuotinių normų. Aptartų aplinkybių kontekste, sprendžiant dėl baudos parinkimo tikslingumo, pažymėtina ir tai, kad ir valstybės kaltintoja siūlė pirmosios instancijos teismui T. M. skirti baudos bausmę.

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę ir nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti, nuteistajam T. M. paskyrus švelnesnę bausmės rūšį – baudą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl nuteistajam neteisingai paskirtos bausmės. (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės – kad T. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau teistas vieną kartą, jam nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, turi mažametį vaiką, ruošiasi pradėti dirbti, duoda pagrindo skirti apeliantui baudą, artimą sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir T. M. savo kaltę pripažino, vadovaujantis BK 64-1 straipsnio nuostatomis, naujai paskirta bausmė mažinama trečdaliu.

18. BPK 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškas arba priverstinis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

19. Sisteminė paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistas asmuo yra suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis.

20. Kaip jau minėta, T. M. pasiruošęs dirbti pagal pateiktą darbo pasiūlymą, tačiau šiuo metu jis niekur nedirba ir pajamų negauna, todėl kad ir santykinai nedidelės paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme numatytą 2 mėnesių terminą, būtų apsunkintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant sklandaus bausmės įvykdymo, paskirtai baudai savanoriškai sumokėti T. M. nustatytinas dvylikos mėnesių terminas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam T. M. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka.

22. Šioje byloje nuteistajam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėja advokatė E. Š., esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), tai yra gynėjas nuteistajam buvo paskirtas ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių. T. M. pasinaudojo savo procesine teise susirasti gynėją pats, todėl jį apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas pagal susitarimą. Dėl šios priežasties VGTPT parinkta advokatė buvo atleista nuo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo T. M. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo T. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį pakeisti:

T. M. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, paskirtą 30 parų arešto bausmę pakeisti į 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, T. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti 40 MGL (2 000 (dviejų tūkstančių) eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. M. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. birželio 13 d. 20.40 val. iki 2024 m. birželio 14 d. 11.35 val. t. y. vieną parą, šią laikino sulaikymo parą prilyginant 6 MGL, ir T. M. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) Eur) dydžio baudą.

Paskirtos bausmės – 34 MGL dydžio (1 700 vieno tūkstančio septynių šimtų) Eur) baudos savanoriško sumokėjimo terminą nustatyti 12 (dvylikai) mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Paskirtą baudą per nustatytą terminą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismui pateikti banko kvitą ar kitą mokėjimo nurodymą patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Išaiškinti kaltinamajam, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

T. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistojo T. M. nepriteisti.

Kitos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.