- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-29
- Bylos Nr.
- e2S-907-569/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- Ž. Z.
- Ieškovas
- J. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Ž. Z. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5534-853/2018 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei Ž. Z. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir kitų klausimų, išvada teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Ž. Z. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir kitų klausimų. Teismo prašė: 1) pakeisti 2015 m. spalio 13 d. Mažeikių rajono teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. S2-3781- 853/2015, dalyje dėl nepilnametės U. K. gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnametės U. K. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu J. K.; 2) pakeisti 2015 m. spalio 13 d. Mažeikių rajono teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. S2-3781-853/2015, dalyje dėl nepilnametei U. K. išlaikymo priteisimo ir priteisti kas mėnesį mokamą 200 Eur periodinį išlaikymą U. K. iš atsakovės Ž. Z. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą J. K.; 3) pakeisti 2016 m. rugpjūčio 26 d. Mažeikių rajono teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-758-215/2016, dalyje dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, nustatyti tokią atsakovės Ž. Z. ir nepilnametės U. K. bendravimo tvarką: atsakovė Ž. Z. dalyvaus dukros U. K. auklėjime ne ilgesniam kaip 2 kalendorinių dienų nepertraukiamo bendravimo laikotarpiui, uždraudžiant atsakovei su dukra išvykti už Lietuvos Respublikos ribų, o ieškovas J. K. nedarys atsakovei kliūčių bendrauti su nepilnamete dukra ir matytis su ja, atsakovei ieškovą telefonu ir/ar trumpąja SMS žinute informuojant apie susitikimo su dukra datą ir laiką ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki numatomo su dukra susitikimo; 4) priteisti iš atsakovės Ž. Z. ieškovo J. K. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal proceso metu pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
2. Ieškinyje ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei Ž. Z. išsivežti nepilnametę U. K. iš Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo. Nurodė, kad kartu pateikiami rašytiniai įrodymai pagrindžia realią grėsmę, kad atsakovė ketina su dukra išvykti į Jungtinę Karalystę nuolatiniam gyvenimui, todėl ieškovui bus užkirstas kelias su dukra bendrauti, dalyvauti jos auklėjime, dukra bus atribota nuo artimų giminaičių, gyvenančių Lietuvoje. Pažymėjo, jog atsakovė ketina kardinaliai pakeisti dukros gyvenamąją vietą, o tai galimai neigiamai paveiktų dukrą. Ieškovas akcentavo, kad,, esant tarp šalių ginčui dėl to, su kuriuo iš tėvų vaikui yra saugiau gyventi, manytina, jog byloje yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jų netaikius galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar net taptų neįmanomu. Tam, kad būtų užtikrinti nepilnametės dukros interesai, taip pat ir teismo sprendimo įvykdymas, ieškovas prašė teismo uždrausti atsakovei išsivežti nepilnametį vaiką iš Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nutarė uždrausti atsakovei Ž. Z. be atskiro teismo leidimo išvežti nepilnametę dukrą U. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
4. Teismas nurodė, kad iš ieškinyje ir prieduose prie ieškinio pateiktų duomenų bei nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog ieškovas turi pagrindą manyti, kad atsakovė gali išvežti dukrą U. K. gyventi į užsienį. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovės susirašinėjimo su ieškovu matyti, jog atsakovė ketina dukrą išsivežti; yra numačiusi, kokią mokyklą lankys šalių nepilnametė dukra; atsakovė nurodė, kad dukra mokyklą pradės lankyti nuo 2018 m. rugsėjo 4 d.; pateikė ieškovui nepilnamečio vaiko mokymo įstaigos užsienyje atostogų grafiką. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė ketina nepilnametę dukrą išsivežti gyventi į užsienį, siekdamas neužvilkinti civilinės bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog nėra žinoma atsakovės gyvenamoji vieta, nei jos aplinka ir gyvenimo sąlygos, siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovei uždraudė išvežti nepilnametę dukrą iš Lietuvos Respublikos teritorijos be teismo leidimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį, atsakovė (apeliantė) Ž. Z. prašo ją panaikinti ir ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
6. Nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino, kad nei ieškovo, nei vaiko interesai nebuvo, nėra ir nebus pažeisti, todėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat nebuvo. Pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepagrįstai, neišsiaiškinus visos situacijos, nesudarant galimybės atsakovei pateikti savo nuomonės. Atsakovė nurodė, kad ieškovo reikalavimas drausti be teismo leidimo atsakovei su vaiku išvykti gyventi į užsienį yra neteisėtas ir pažeidžia tiek atsakovės, tiek nepilnametės dukros teisę į privatų gyvenimą, judėjimo laisvę, žlugdo atsakovės planus užtikrinti dukrai geresnę finansinę padėtį, suteikti jai geresnes gyvenimo sąlygas.
7. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad niekada nesiekė paslėpti dukros, netrukdė ieškovui bendrauti su dukra, skatino jų bendravimą, su ieškovu kalbėjo apie planus vykti gyventi į užsienį. Akcentavo šias aplinkybes, kurios sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį: 1) atsakovė dukrai užtikrina saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas, nepažeidžia dukros teisių ir teisėtų interesų; 2) atsakovės išvykimas su dukra į užsienį niekaip neribotų ieškovo bendravimo su dukra; 3) atsakovė niekada netrukdė ir neribojo ieškovo bendravimo su dukra, todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog tą galėtų daryti išvykusi į užsienį; 4) atsakovė niekada neplanavo pakeisti dukros gyvenamosios vietos valstybės be dukros tėvo sutikimo ir jokiais savo veiksmais neleido ieškovui manyti, jog gali neteisėtai išvykti gyventi su vaiku iš Lietuvos. Priešingai – atsakovė apie savo planus išvykti į užsienį informavo, pateikė reikalingą informaciją bei siekė rasti bendrą sutarimą; 5) taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra akivaizdžiai neproporcingos siekiamam tikslui, be pagrindo riboja atsakovės ir dukros teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.
8. Atsiliepdamas į atskirąjį skundą, ieškovas J. K. prašo teismo skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą bei iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Nurodė, kad vienas iš jo ieškinio reikalavimų yra nustatyti dukros nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu, todėl, jei dukra bus išvežta gyventi į užsienį, o teismas priims sprendimą nuolatinę dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovas akcentavo, kad atsakovė prieš 2018 m. rugsėjo 1 d. išsivežė dukrą į Didžiąją Britaniją ir grąžinti jos į Lietuvą nesiruošia, todėl akivaizdu, kad jo ir jo dukros interesai jau yra pažeisti, taip pat nėra aišku, kokiomis sąlygomis ir kokioje aplinkoje dukra šiuo metu gyvena.
9. Ieškovas pažymėjo, kad 2016 m. rugpjūčio 26 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-758-215/2016 buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria buvo pakeista 2015 m. spalio 21 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo priimta nutartis civilinėje byloje Nr. S2-3781-853/2015 dalyje dėl J. K. bendravimo tvarkos su nepilnamete U. K., nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti, todėl privalo būti vykdoma. Atsakovė, išsiveždama gyventi dukrą į užsienio valstybę, puikiai suprato, kad nebebus galimybės vykdyti teismo nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos, tačiau klausimų, kaip būtų galima užtikrinti jo ir dukros bendravimą, nesprendė.
Šalies argumentai
10. Ieškovas nurodė, kad nėra jokių duomenų, ar pasikeitus dukros gyvenamajai vietai, užsienio valstybėje bus užtikrintos saugios ir tinkamos dukros gyvenimo ir vystymosi sąlygos, ar nebus padaryta žala dukros psichologinei būsenai. Akivaizdu, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir leidus atsakovei išsivežti dukrą gyventi į užsienio valstybę, bus pažeisti dukros, taip pat ir ieškovo teisės ir teisėti interesai palaikyti nuolatinį ryšį ir bendravimą; neužtikrinamos sąlygos tinkamai vykdyti teismo nutartimi nustatytą atsakovo ir dukros bendravimo tvarką, pažeidžiami lygiateisiškumo ir proporcingumo principai; iškeliami atsakovės interesai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės (atsakovės) atskirasis skundas atmestinas.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei be atskiro teismo leidimo išvežti nepilnametę dukrą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai – teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
13. Nagrinėjamu atveju ieškovas J. K. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti išvežti nepilnametę dukrą iš Lietuvos Respublikos teritorijos be teismo leidimo, teismui pateikė įrodymus, jo manymu patvirtinančius, jog yra pagrindas manyti, kad atsakovė gali išvežti dukrą, todėl galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas ieškovo prašymą tenkino, sprendė, jog, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, taikyti laikinąją apsaugos priemonę yra tikslinga.
14. Įvertinęs ieškovo ieškinį bei pateiktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu bus užkirstas kelias aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, kadangi ieškovo pateiktieji įrodymai preliminariai leidžia daryti išvadą, jog atsakovė ketina dukrą išsivežti. Šią išvadą patvirtina ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą išsakyti teiginiai, jog atsakovė Ž. Z. dar prieš 2018 m. rugsėjo 1 d. išsivežė dukrą į Didžiąją Britaniją.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių laikinųjų apsaugos priemonių esmė yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus.
16. Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Pirmiausia tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, besąlygiškai vadovavosi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Atsižvelgęs į ieškovo ir atsakovės nepilnamečio vaiko interesus, jo galimybę bendrauti su abiem tėvais, jo aplinkos stabilumą, nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos ir uždrausti atsakovei be atskiro teismo leidimo išsivežti nepilnametę dukrą.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas, kaip jau minėta, į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
19. Kadangi byla pagal ieškovo ieškinį bei jo reikalavimus dar nėra išnagrinėta, šioje byloje teismo pareiga yra užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Teisę ir pareigą auklėti savo vaikus turi abu tėvai, jie abu yra atsakingi už savo vaikų vystymąsi, jie abu privalo rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ir taikė galiojančias materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju buvo taikyta tinkama ir pagrįsta laikina priemonė, kuri subalansuoja ieškovo ir atsakovės teisių ir pareigų pusiausvyrą nepilnamečio vaiko atžvilgiu, taip pat apsaugo nepilnamečio vaiko teises bei interesus.
Dėl ieškovo prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
22. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 ).
23. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).
24. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis – byla dar nėra išnagrinėta. Apeliacinės instancijos teismas, atžvelgdamas į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.