Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo E. T. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1244-670/2015 pagal ieškovo E. T. ieškinį atsakovei G. T., trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Jurbarko rajono apylinkės teisme 2015 m. gruodžio 18 d. priimtas ieškovo E. T. apeliacinis skundas dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1244-670/2015.

2016 m. sausio 15 d. nutartimi teismas nustatė ieškovui E. T. 7 dienų terminą nuo nutarties nuorašo gavimo pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. nurodyti atsakovės G. T. gyvenamąją vietą, kad teismas galėtų jai įteikti procesinius dokumentus. Teismas nurodė, kad išsiuntus sprendimo ir apeliacinio skundo kopijas atsiliepimams pateikti, procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Nenustatyta kitų gyvenamųjų ir darbo vietų. Kadangi ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad buvo pažeistos procesinės normos, nes atsakovei procesiniai teismo dokumentai nebuvo įteikti tiesiogiai, apie bylos nagrinėjimą ji nežinojo, todėl teismas neturi galimybės įteikti procesinių dokumentų atsakovei.

2016 m. sausio 28 d. teisme gautas ieškovo E. T. atstovo advokato D. R. prašymas pratęsti terminą trūkumams pašalinti 14 dienų. Prašyme nurodoma, kad buvo susisiekta su būsimu atsakovės advokatu, tačiau jie dar nėra sudarę atstovavimo sutarties, todėl advokatas negali priimti procesinių dokumentų. Jeigu atsakovė nesudarys susitarimo su atstovu, tai sieks, kad procesinius dokumentus priimtų jos dukra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apelianto prašymas dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo ir apeliacinis skundas, nepašalinus trūkumų, laikytas nepaduotu ir nutarta grąžinti jį apeliantui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, o kartu ir teisę į apeliaciją, nustatė minimalius kreipimosi į teismą su apeliaciniu skundu reikalavimus (apeliacinio skundo formos ir turinio), kurių nesilaikant, nustatytinas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (CPK 115, 306, 311, 316 str.). Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalies, 316 straipsnio nuostatas, jeigu apeliacinis skundas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Apeliantui teismo nustatytu terminu pašalinus apeliacinio skundo trūkumus, apeliacinis skundas laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 316 str. 2 d.). Taigi, procesinio dokumento pripažinimas nepaduotu yra ydingo trūkumų šalinimo ar jų nepašalinimo per nustatytą laiką pasekmė. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog tokias pasekmes pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė nepagrįstai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 18 d. teisme gautas ieškovo E. T., atstovaujamo advokato D. R., apeliacinis skundas dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1244-670/2015. Šis ieškovo apeliacinis skundas pirmosios instancijos teismo teisėjo 2015 m. gruodžio 21 d. rezoliucija priimtas, byloje dalyvaujantiems asmenims 2015 m. gruodžio 22 d. išsiųsti apeliacinio skundo ir jo priedų kopijos kartu su pranešimu, nurodant, kad šalys per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš teismo dienos privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo (b. l. 50-60). Teismui išsiuntus procesinius dokumentus atsakovei apeliaciniame skunde nurodytu paskutiniu žinomu jos faktinės gyvenamosios vietos adresu, jie adresatui įteikti nebuvo (b. l. 61). Teismui iš Gyventojų registro tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos bei Sodros teikiamų duomenų apie asmens įsidarbinimą nenustačius kitų atsakovės gyvenamosios ir darbo vietos, pirmosios instancijos teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi nustatė ieškovui septynių dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos terminą pašalinti apeliacinio skundo trukumą - nurodyti atsakovės G. T. gyvenamąją vietą, kad teismas galėtų jai įteikti procesinius dokumentus. Šioje nutartyje be kita ko teismas pažymėjo, jog ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad buvo pažeistos procesinės normos, nes atsakovei procesiniai teismo dokumentai nebuvo įteikti tiesiogiai, apie bylos nagrinėjimą ji nežinojo, todėl teismas neturi galimybės įteikti procesinių dokumentų atsakovei. Šalindamas šį apeliacinio skundo trūkumą, 2016 m. sausio 28 d. ieškovo atstovas advokatas D. R. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą trūkumams pašalinti 14 dienų. Prašymą motyvavo tuo, kad buvo susisiekta su būsimu atsakovės advokatu, tačiau jie dar nėra sudarę atstovavimo sutarties, todėl advokatas negali priimti procesinių dokumentų. Jeigu atsakovė nesudarys susitarimo su atstovu, tai ieškovas sieks, kad procesinius dokumentus priimtų atsakovės dukra. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovo prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti netenkino motyvuodamas tuo, kad teismui nepateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių prašyme nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, prašymas grindžiamas prielaidomis, iš kurių nėra galimybės spręsti, ar pratęsus terminą trūkumams pašalinti, atsiras galimybė įteikti atsakovei dokumentus. Esant šioms aplinkybėms, teismas minėta nutartimi pripažino, kad apeliacinio skundo trūkumai nėra pašalinti ir nutarė apeliacinį skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nurodyti apeliacinio skundo trūkumai buvo konstatuoti nesant tam pakankamo ir pagrįsto pagrindo, dėl ko teismas tokių procesinių veiksmų pasėkoje nepagrįstai skundžiama nutartimi apeliacinį skundą, nepašalinus jo trūkumų, nutarė grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Kaip matyti iš ieškovo 2015 m. gruodžio 18 d. pateikto teismui apeliacinio skundo turinio, jame apeliantas nurodė dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį, tarp jų ir atsakovę, jos vardą, pavardę, asmens kodą, taip pat jos deklaruotos gyvenamosios vietos ir paskutinės žinomos atsakovės faktinės gyvenamosios vietos adresus, kas iš esmės atitiko CPK 111 straipsnyje nurodytus bendruosius procesinio dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111 str. 2 d. 2 p., 306 str. 1 d.). Tai, kad ieškovas apeliacinį skundą grindė aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, pažeidė procesinės teisės normos, nes atsakovei procesiniai teismo dokumentai nebuvo įteikti tiesiogiai, apie bylos nagrinėjimą ji nežinojo, negali būti pripažįstami apeliacinio skundo, kaip procesinio dokumento, trūkumai, dėl ko apeliacinis procesas teisme šiuo atveju apskritai negalėjo būti pradėtas. Pažymėtina, kad CPK 318 straipsnis įpareigoja šalis pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos, o ne nuo minėtų procesinių dokumentų įteikimo dienos proceso šalims. Pažymėtina ir tai, kad trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams kreiptis į teismą ar pasinaudoti apeliacijos teise. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi nustatęs apeliantui terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – nurodyti atsakovės adresą, kad teismas turėtų galimybę įteikti apeliacinio skundo kopiją atsakovei asmeniškai, o skundžiama 2016 m. vasario 3 d. nutartimi konstatavęs, jog apeliantas šio trūkumo per nustatytą terminą nepašalino, dėl ko apeliacinis skundas buvo pripažintas nepaduotu, iš esmės apribojo ieškovo teisę kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, kaip sudėtinę konstitucinę asmens teisę kreiptis į teismą, Apeliantui, siekiant įgyvendinti šią savo teisę, teismas netinkamai laikėsi CPK reglamentuotos proceso tvarkos, teismo taikyti ribojimai nepagrįstai suvaržė apeliantui teisę pateikti apeliacinį skundą, tokiu būdu įgyvendinant savo teisę į tinkamą bylos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, ir tokiu būdu buvo užkirstas kelias patikrinti byloje priimtą teismo sprendimą aukštesnės instancijos teisme.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. rezoliucija buvo priimtas, taip pat buvo atlikti CPK 317 straipsnio 1 dalyje, 318 straipsnio 2 dalyje numatyti reikalavimai, ieškovo E. T. apeliacinis skundas dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo su byla perduotinas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui veiksmams, numatytiems CPK 307 straipsnio 2 dalyje, atlikti (CPK 307 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 307 straipsnio 2 dalimi, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti.

Perduoti ieškovo E. T. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo kartu su civiline byla Nr. 2-1244-670/2015 Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui veiksmams, numatytiems CPK 307 straipsnio 2 dalyje, atlikti.