- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-18
- Bylos Nr.
- M1-921-446/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56905-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- G. S.
- Advokatai
- Petras Simėnas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. K. 2017 m. lapkričio 1 d. apie 17 val. 15 min viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), prie paminklo, pastatyto Lietuvos partizanų garbei, vandališkais veiksmais, t. y. tyčia sudaužydamas ir išmėtydamas uždegtas žvakes, numesdamas vazoną su gėlėmis ir išmėtydamas padėtas gėles, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, S. K. 2017 m. lapkričio 4 d. apie 17 val. 30 min viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), prie paminklo, pastatyto Lietuvos partizanų garbei, vandališkais veiksmais, t. y. tyčia sudaužydamas uždegtas žvakes, išmėtydamas padėtas gėles, po to jį sulaikiusiam G. S., grasindamas padegti jo namus, išprievartauti vaikus ir žmoną bei išniekinti tėvo kapą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
S. K., apklausiamas įtariamuoju, kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2017 m. lapkričio 1 d. vakare, tiksliai kiek buvo valandų neprisimena, buvo nuėjęs prie paminklo partizanams ir matė, kad prie jo dega žvakės ir padėta gėlių. Kai jis buvo vaikas, jo tėvus ir jį buvo užpuolę partizanai ir jie nuo jų nukentėjo, todėl jis tai prisiminęs supyko ir nuvertė prie partizanų kapo buvusias žvakutes ir gėles. Buvo išgėręs alaus, bet apsvaigęs nesijautė. Įvykio smulkmenų neprisimena. 2017 m. lapkričio 4 d. parke išgėrė alaus ir ėjo namo. Prie paminklo pamatęs degančias žvakes ir padėtas gėles, žvakes ir gėles išspardė. Paskui jį, kiek paėjus toliau, už rankos sulaikė vyriškis. Jis tam vyriškiui pasakė, kad susprogdins jei jo nepaleis. Daugiau jokių grasinančių žodžių tam vyriškiui nesakė. Prisipažįsta, kad išspardė sudegtas žvakes ir padėtas gėles ir grasino jį sulaikiusiam vyriškiui, kad jį susprogdins, dėl to gailisi (b. l. 116, 123).
Nukentėjusysis G. S. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), S. K. pažįsta, kaip (duomenys neskelbtini) gyventoją, tylų, ramų žmogų, nesukėlusį niekam rūpesčių. 2017 m. lapkričio 1 d. apie 17 val. pastebėjęs, kad (duomenys neskelbtini), prie paminklo pastatyto Lietuvos partizanų garbei, išdaužytos, išmėtytos žvakės, išrautos iš vazono ir išmėtytos gėlės. Kadangi tai kartojasi ne pirmus metus, jis, pasitaręs su kitais bendruomenės nariais, nusprendė išsiaiškinti, kas galėjo vandališkai nusiaubti paminklą, ir į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus, parašė pareiškimą. Jo žmona sutvarkė aplinką prie paminklo, uždegė naujų žvakių, padėjo gėlių. 2017 m. lapkričio 4 d. apie 17 val. jis su žmona ir vaiku išėjo pasivaikščioti, apžiūrėjęs, kaip sutvarkyta aplinka prie paminklo, matė degančias žvakes, padėtą gėlių vazoną. Nuo paminklo nuėjo į kapines, esančias kitoje kelio pusėje, uždegė žvakes ant savo tėvo kapo. Išėjus iš kapinių, kur užtruko apie 5 min, prie paminklo nebesimatė degančių žvakių, todėl nubėgo pažiūrėti, kas atsitiko. Žvakės ir gėlės buvo išspardytos, stikliniai žvakių indai sudaužyti. Paskambinęs bendruoju pagalbos centro numeriu pranešė apie įvykį. Pastebėjęs takelyje už paminklo judančią žibintuvėlio šviesą, pribėgo prie to žmogaus ir sugriebė jam už striukės rankovės. Tai buvo S. K., sugriebus jį už rankos, jis pasakė, kad daugiau taip nebedarysiąs. Supratęs, kad šis vyras išdaužė žvakes prie paminklo, dar kartą paskambino pagalbos numeriu ir pranešė apie sulaikytą asmenį. Kol laukė policijos pareigūnų, S. K. ėmė pykti, grasinti, kad pakiš jį po velėna, išprievartaus jo žmoną ir vaikus, padegs jo namus, išniekins tėvo kapą.
Liudytojas V. L. parodė, kad jis dažnai mato (duomenys neskelbtini) vaikštantį (duomenys neskelbtini) gyvenantį S. K., tačiau niekada nėra matęs jo agresyviai nusiteikusio, nėra girdėjęs, kad jis kam nors grasintų ar elgtųsi chuliganiškai.
Įvykio vietos apžiūros metu (b. l. 23-32) 2018 m. lapkričio 1 d. apžiūrėta vieta (duomenys neskelbtini), prie paminklo su iškaltu užrašu "Žuvusiems už Lietuvos laisvę broliams K.". Prie paminklo matosi sudaužytos ir išspardytos žvakės, paėjus siauru takeliu už paminklo 10 metrų, matosi ant takelio numestos baltos spalvos gėlės, takeliu paėjus dar 15 metrų, dešinėje prie medžio matosi numestas vazonas su baltos spalvos gėlėmis, aplink primėtyta tokių pat išrautų gėlių.
Iš 2017 m. lapkričio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 67-68), fotonuotraukų (b. l. 69-74) matyti, kad prie paminklo, esančio (duomenys neskelbtini), ant kurio užrašyta "Žuvusiems už Lietuvos laisvę broliams K.", matosi sudaužytų žvakių šukės ir išrautos baltos spalvos gėlės, paėjus takeliu už paminklo matyti išrautos baltos spalvos gėlės ir numestas vazonas su tokiomis pat gėlėmis.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b. l. 86-88), fotonuotraukos (b. l. 89) matyti, kad S. K. parodė paminklą, esantį Kelmės rajone, Liolių miestelyje, parke, netoli mokyklos, prie kurio jis du kartus išvartė žvakes ir gėles.
Motyvuojamoji dalis
BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad S. K. 2017 m. lapkričio 1 d ir lapkričio 4 d. išspardydamas žvakes ir gėles, padėtas prie paminklo, elgėsi vandališkai, asmeniui, sulaikiusiam jį iš karto po neteisėtos veikos padarymo, išsakė žodžius, reiškiančius susidorojimo grėsmę. Tokiu būdu S. K. padarė dvi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje.
Teismo psichiatrijos ekspertizės akte, atlikus ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę (b. l. 170-172), nurodyta, kad nusikaltimo padarymo metu S. K.konstatuojama demencija, sergant anksti prasidėjusia Alzheimerio liga. Jis nebuvo laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo būklėje. Atsižvelgiant į jo psichologinius ypatumus, psichinę būklę, jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu S. K. serga demencija, sergant anksti prasidėjusia Alzheimerio liga. Pagal savo psichinės sveikatos būklę, jis ir dabar negali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. S. K. negali būti apklausiamas, dalyvauti teismo posėdyje. Atsižvelgiant į jo psichologinius ypatumus, psichinę būklę, negali duoti teisingus parodymus. S. K. turi individualių psichologinių ypatumų (sunkų pažinimo sutrikimą), turėjusį įtakos jo elgesiui. S. K. taikytinos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros centre pagal gyvenamąją vietą.
Teismo psichiatras ekspertas Virginijus Diktanas teismo posėdžio metu patvirtino ekspertizės išvadas, nurodė, kad neteisėtos S. K. veikos yra sąlygotos žemo intelekto, pažintinių funkcijų – atminties, dėmesio trūkumų, klausos deficito. Jo situacijos vertinimas yra infantiliškas, nebrandus, jis negali pilnai suprasti savo poelgių pasekmių ir teisingai juos valdyti. Jo psichikos liga – progresuojanti, taikant medikamentinį gydymą galima tik koreguoti jo elgesį.
BK 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.
Iš ekspertizės akto ir eksperto parodymų teismo posėdyje matyti, kad S. K. konstatuotas psichikos sutrikimas, dėl ko jis negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti tiek nusikalstamos veikos padarymo, tiek šiuo metu, jam rekomenduojama skirti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones – priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis. Visuma aptartų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad S. K. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė būdamas nepakaltinamumo būklėje, nes jų padarymo metu dėl psichikos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės (suvokti veikos pavojingumo) ir jų valdyti. Šiuo metu jo sveikatos būklė nėra pakitusi, jam reikalingas specialus gydymas ambulatorinėmis sąlygomis, kurį rekomenduoja ekspertai, todėl jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,
nutaria:
S. K. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Nutartį apeliaciniu skundu gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji ir prokuroras per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.