- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-18
- Bylos Nr.
- T-59/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01979-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Artūras Driukas (pirm.), Goda Ambrasaitė-Balynienė, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos kariuomenei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Regionų administracinio teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams Lietuvos kariuomenei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kariuomenės, dėl sprendimo panaikinimo, nuostolių atlyginimo, kelionės išlaidų ir palūkanų priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. S. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr.KVS-282 „Dėl informacijos pateikimo“; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės 7 554,40 Eur nuostolių (negautos pajamos), 42,59 Eur nuostolių (neapmokėtos kelionės išlaidos) ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo, skaičiuojant jas nuo priteistinos 7 596,99 Eur (7 554,40 + 42,59) sumos.
Regionų administracinis teismas, susipažinęs su byla, nustatė, jog pareiškėjas prašomą priteisti žalą (nuostolius) iš esmės kildina iš 2023 m. rugsėjo 16 d. įvykio, kurio metu, atlikdamas privalomąją karinę tarnybą, karinių pratybų metu (tarnybos metu, tarnybos vietoje), dėl nelaimingo atsitikimo patyrė fizinę traumą – lateralinį kulkšnies lūžį. Teismas nurodo, jog A. S. savo skundo pagrindu, be kita ko, nurodo: Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 155 straipsnio 2 dalį, pagal kurią, jeigu darbdavys privalo atlyginti darbuotojui žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, ar dėl jo susirgimo profesine liga, darbdavys privalo žalą atlyginti tiek, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmokos; taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalis, pagal kurias, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą; nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose, t. y. 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-469/2009, 2015 m. kovo 31 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-156-687/2015.