- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- e2S-303-265/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06513-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- K. P., L. P.
- Kategorijos
- 3.2.6.12.2Papildomo sprendimo priėmimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal R. S. ieškinį atsakovams K. P. ir L. P. dėl nekilnojamojo daikto valdymo teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybė, Ž. L., R. L., A. Š., M. S., O. R., V. A., V. A. (V. A.), L. A., A. B., J. Ž., G. A., L. N., D. P. (D. P.), V. N., J. K., J. A.-F., O. S. (O. S.), T. Š., T. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovus per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti savavališkai užimtą negyvenamųjų patalpų, kurių unikalus numeris Duomenys neskelbtini, pažymėtų indeksais 17-1 ir 17-2, esančių adresu Duomenys neskelbtini, ir negyvenamųjų patalpų, kurių unikalus numeris Duomenys neskelbtini, pažymėtų indeksu 18-1, esančių adresu Duomenys neskelbtini, dalį, šią patalpų dalį atstatyti atsakovų lėšomis ir atlaisvintą šių patalpų dalį sutvarkyti; įpareigoti atsakovus per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastato, esančio adresu Duomenys neskelbtini, trečiojo aukšto laiptų aikštelės atitvėrimą, apribojantį galimybę patekti iš laiptinės į pastato patalpas, pažymėtas indeksais 17-1 ir 17-2 bei 18-1, įpareigoti atsakovus suteikti ieškovui, o esant kitų bendrojo naudojimų patalpų bendraturčių reikalavimui ir kitiems bendraturčiams, raktus nuo įrengtų durų, vedančių iš patalpų, pažymėtų indeksais 17-1 ir 17-2 bei 18-1, į pastato stogo terasą; priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį su reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Šalies argumentai
4. Atsakovų atstovas advokatas D. C. pateikė prašymą priimti papildomą nutartį dėl 1 298,80 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 15 d. nutartimi atsakovų atstovo advokato D. C. prašymą tenkino – priteisė iš ieškovo R. S. atsakovams K. P. ir L. P. lygiomis dalimis 1 298,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas nurodė, kad ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl netinkamo ieškovo procesinio elgesio bylos nagrinėjimo metu. Pažymėjo, jog dėl ieškovo veiksmų nepradėti paskirti teismo posėdžiai 2020 m. vasario 12 d., 2020 m. rugsėjo 17 d., taip pat ieškovas ir jo atstovas neatvyko į 2020 m. lapkričio 30 d. paskirtą teismo posėdį, neatvykimo priežasčių nenurodė, taip pat neteikė prašymų dėl bylos nagrinėjimo eigos.
7. Vertindamas atsakovų elgesį nurodė, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovai būtų piktnaudžiavę savo procesinėmis teisėmis. Jų patirtos bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl būtinybės gintis nuo pareikšto ieškinio ir įgyvendinant Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą pateikti atsiliepimą į ieškovo ieškinį. Atsakovai byloje pateikė duomenis bei rašytinius įrodymus, jog bylos nagrinėjimo metu iš viso patyrė 1 298,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Atsižvelgęs į šias aplinkybes ir įvertinęs tai, kad atsakovų patirtos teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo parengimą ir atstovavimą teisme neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos)) nustatytų rekomendacinių advokato teikiamų paslaugų užmokesčio įkainių, teismas nusprendė, kad yra pagrindas atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti ir atsakovams iš ieškovo priteisti 1 298,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų prašymo netenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Atsakovai, praleidę CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti, teismui pateiktame prašyme nenurodė jokių įstatymo nustatyto termino praleidimo priežasčių.
9.2. Teismas, priėmęs atsakovų prašymą, nevertino ir nepasisakė dėl atsakovų praleisto termino kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
9.3. Teismas, spręsdamas dėl atsakovų pareikšto prašymo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iš esmės nevertino bylinėjimosi išlaidų dydžio atitikties teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintiems maksimaliems rekomenduojamo užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžiams.
Atsiliepimas
10. Atsakovai prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
10.1. Atsakovai prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė teismui laiku, t. y. iki bylos išnagrinėjimo. Prašymas priteisti šias bylinėjimosi išlaidas buvo pareikštas ir 2020 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu, tačiau teismas dėl nežinomų priežasčių šio prašymo iš viso nesprendė.
10.2. Bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumą lemia ne tik procesinio dokumentu lapų skaičius. Šiuo atveju buvo rengiamas ne vienas procesinis dokumentas, rengiant atsiliepimą į pradinį ieškinį, buvo analizuojama didelės apimties ieškovo su ieškiniu pateikta medžiaga, analizuojami gyvenamojo namo Turgaus g. 8, Klaipėdoje, kadastro ir registro dokumentai valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre ir pan.
11. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta).
13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne) teisėtumo
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovams iš ieškovo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Ieškovas nesutikimą su skundžiama nutartimi motyvuoja šiais esminiais argumentais: 1) atsakovai praleido terminą prašymui dėl papildomo procesinio sprendimo pateikti, o teismas, neįvertinęs termino praleidimo priežasčių ir jo neatnaujinęs, klausimą išsprendė iš esmės; 2) neįvertinta, jog bylinėjimosi išlaidų dydis nėra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka. Nesutikimo motyvai bus nurodyti toliau nutartyje.
15. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą. Remiantis CPK 277 straipsnio 2 dalimi, prašymas dėl papildomo sprendimo (nutarties) gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis ir jis gali būti atnaujinamas, kaip numatyta CPK 78 straipsnio 1 dalyje.
16. Šiuo atveju atsakovai 2020 m. gruodžio 23 d. pateikė prašymą priimti papildomą procesinį sprendimą – iš ieškovo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
17. Nagrinėjamu atveju nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, priimta 2020 m. lapkričio 30 d., todėl prašymas dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo teismui turėjo būti pateiktas vėliausiai 2020 m. gruodžio 21 d. (2020 m. gruodžio 20 d. – ne darbo diena, todėl, vadovaujantis CPK 74 straipsnio 5 dalimi, paskutinė diena procesiniam veiksmui atlikti laikoma po šios dienos einanti darbo diena, t. y. 2020 m. gruodžio 21 d.). Taigi, formaliai vertinant aplinkybes, terminas pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo yra praleistas dvi dienas.
18. Skundžiamojoje nutartyje iš tiesų nėra nurodyti argumentai, kuriais vadovaudamasis teismas būtų manęs egzistuojant pagrindą atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl papildomo procesinio sprendimo pateikti, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti, jog teismas apskritai tokio klausimo nesprendė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašymo iš esmės nagrinėjimas laikytina pakankama aplinkybe manyti, jog teismas atsakovų prašyme nurodytas aplinkybes, susijusias su termino praleidimu, vertino kaip sudarančias pagrindą šį terminą atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šių aplinkybių vertinti kitaip.
19. Visų pirma, terminas praleistas itin nedaug – tik dvi darbo dienas. Antra, tiek prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tiek bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai buvo pateikti teismui iki skundžiamos nutarties priėmimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad prašymas iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo pareikštas ir atsiliepime į ieškinį, ir 2020 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu. Bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai pateikti 2020 m. vasario 3 d. (1200 Eur suma sumokėta už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei teisinių konsultacijų teikimą) ir 2020 m. rugsėjo 17 d. (96,80 Eur suma sumokėta už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą). Taigi aplinkybė, jog teismas, priimdamas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį, kuria ieškinį paliko nenagrinėtą, neišnagrinėjo atsakovų pateikto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, negali lemti atsakovų teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą praradimo. Toks situacijos vertinimas, kaip teisingai pastebi atsakovai, prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams.
20. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju terminas prašymui priimti papildomą procesinį sprendimą pateikti atnaujintas teisėtai ir pagrįstai.
21. Pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su pagrindų priteisti bylinėjimosi išlaidas egzistavimu, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, jog išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).
22. Kadangi šiuo atveju apeliantas neginčija atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų realumo ir būtinumo, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako ir vertina atskirojo skundo argumentus, kuriais kvestionuojamas bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas.
23. Spręsdamas klausimą dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas klausimą dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).
24. Nagrinėjamu atveju atsakovai 2020 m. vasario 3 d. pateikė prašymą iš ieškovo priteisti 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 200 Eur suma už teisinį situacijos vertinimą (2 valandos) ir 1 000 Eur suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą (10 valandų). Kartu su prašymu pateikta 2019 m. spalio 21 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 191021-1 ir 2019 m. lapkričio 4 d. mokėjimo nurodymas. 2020 m. rugsėjo 17 d. pateiktas prašymas iš ieškovo priteisti 96,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios susijusios su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimu. Šias išlaidas patvirtinta kartu su prašymu pateikta 2020 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. PAS20044 ir mokėjimo nurodymas Nr. 1153.
25. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad ieškovas neginčija 96,80 Eur bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
26. Vertinant 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad maksimali bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į ieškinį rengimą sudaro 3 222,50 Eur (Rekomendacijų 8.2 punktas), už vieną teisinių konsultacijų valandą – 128,90 Eur (Rekomendacijų 8.19 punktas). Taigi akivaizdu, kad bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą ne tik neviršija Rekomendacijų nustatytų dydžių, bet ir yra beveik tris kartus mažesnės nei rekomenduotinų priteisti sumų maksimumas. 200 Eur suma, sumokėta už dvi teisinių konsultacijų valandas, taip pat mažesnė nei nustatyta Rekomendacijose.
27. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog bylinėjimosi išlaidų suma, sumokėta už atsiliepimo į ieškinį parengimą, turėtų būti mažinama, kadangi atsiliepimas nėra didelės apimties – jį sudaro 5 puslapiai. Visų pirma, procesinio dokumento apimtis savaime negali lemti išvados, jog jame analizuojami klausimai nėra reikšmingi ar nereikalaujantys išsamios teisinės analizės, teisinio aplinkybių vertinimo ir pan. Kaip nurodo atsakovų atstovas, rengiant atsiliepimą į pradinį ieškinį, buvo analizuojama didelės apimties ieškovo su ieškiniu pateikta medžiaga, analizuojami gyvenamojo namo Duomenys neskelbtini, kadastro ir registro dokumentai VĮ Registrų centre ir pan. Teismo vertinimu, ginčo situacijos faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų analizė ir įvertinimas, jų kvalifikavimas, atsiliepimo į ieškinį parengimas pareikalavo atitinkamų advokato laiko ir darbo sąnaudų. Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, jog 1 200 Eur suma už advokato teisinę pagalbą nėra per didelė, todėl nebuvo pagrindo jos nepriteisti.
28. Tačiau šiuo atveju pastebėtina, jog skundžiamoje nutartyje padarytas aiškus rašymo apsirikimas. Iš 2020 m. gruodžio 23 d. prašymo matyti, kad atsakovų atstovas advokatas D. C. nurodė, jog atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos iš viso sudaro 1 296,80 Eur, t. y. 1 200 Eur ir 96,80 Eur, tačiau prašymo rezoliucinėje dalyje prašė iš ieškovo priteisti 1298,80 Eur, t. y. dviem eurais daugiau. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į šį netikslumą ir iš ieškovo atsakovams priteisė 1298,80 Eur, t. y. dviem eurais didesnį, nei atsakovai realiai turėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šis rašymo apsirikimas ištaisytinas patikslinant priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakytina.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina iš esmės nepakeista patikslinant, jog iš ieškovo atsakovams priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sudaro 1296,80 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti atsakovams iš ieškovo priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą ir nurodyti, kad iš ieškovo R. S. atsakovams K. P. ir L. P. lygiomis dalimis priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra 1 296,80 Eur (vienas tūkstantis du šimtai devyniasdešimt šeši eurai 80 centų).