- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-700-460/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00778-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- Kooperatinių bendrovių sąjungos „Plungė –Loiret“
- Atsakovas
- D. P.
- Trečiasis asmuo
- Plungės rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-700-460/2014
2014 m. birželio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės,, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-967-225/2013 pagal ieškovo Kooperatinių bendrovių sąjungos „Plungė –Loiret“ ieškinį atsakovui D. P., trečiasis asmuo Plungės rajono savivaldybės administracija dėl iškeldinimo iš negyvenamų patalpų, žalos atlyginimo, nuomos mokesčio, ir ieškovo Kooperatinių bendrovių sąjungos „Plungė–Loiret“ (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Plungės rajono apylinkės teismui 2013-05-24 pateiktame ieškinyje nurodė, jog 2012-02-29 taikos sutarties pagrindu iš Plungės rajono savivaldybės administracijos nuosavybėn perėmė pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Perimant pastatus, vienu iš jų – 116 kv. m ploto garažu, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi D. P.. Nors atsakovui buvo pranešta, jog turi iš užimamų patalpų išsikraustyti, tačiau D. P. nekreipė dėmesio, pagal tvorą sukrovė malkų rietuves, kurios griauna tvorą, dėl malkų išgriautos tvoros ieškovas patyrė 800 Lt nuostolį, taip pat į teritoriją buvo suvežtos nenaudojamos padangos, padangos sukrautos netvarkingai, nuo jų spaudimo nuvirto vartų kolona bei nutrūko vartų tvirtinimo detalės, kurių remontą įvertina 500 Lt. D. P. buvo išrašyta 1 624 Lt sąskaita už naudojimąsi patalpomis nuo 2012 m. lapkričio mėnesio, tačiau sąskaitos nesumokėjo, patalpų neatlaisvino. Ieškinyje prašė iškeldinti D. P. su jam priklausančiais daiktais iš garažo ir šio garažo teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), priteisti 800 Lt už sugriautą tvorą, 500 Lt už sugadintus metalinius vartus ir jų tvirtinimo detales, bei mokestį už naudojimąsi patalpomis: 1 624 Lt už 14 mėnesių po 116 Lt, taip pat po 116 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo įvykdymo dienos bei atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas D. P. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jis nėra tinkamas atsakovas byloje, nes nėra užėmęs jokių ieškovui priklausančių patalpų, nelaikė savo asmeninių malkų ar padangų bei savo veiksmais ieškovui nepadarė jokios žalos, su ieškovu nebuvo sudaręs patalpų nuomos sutarties ir niekada nesiekė sudaryti. Teigia, kad Plungės rajono savivaldybės administracija 2012-02-29 perdavė, o ieškovas perėmė savivaldybei nuosavybės teise priklausiusį turtą (duomenys neskelbtini). Perduodant turtą garaže buvo laikomi Nausodžio seniūnijai priklausantys daiktai, ieškovas apie tai žinojo ir į seniūniją su prašymu atlaisvinti patalpas nesikreipė. Ieškovo teritorijoje buvo likusios „Varkalių agroserviso“ šiukšlės bei techninės atliekos, jis, kaip fizinis asmuo, naudotų padangų neturėjo ir nesandėliavo, teritorijoje buvusios malkos priklauso Nausodžio seniūnijai. Manė, jog ieškovo ieškinys yra susijęs su jo, kaip seniūno, veikla, kai jis informavo savivaldybės administraciją apie ieškovo griaunamus pastatus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jai nėra žinoma apie ieškovo ir atsakovo nesutarimus. Patvirtino, jog ieškovas į savivaldybę dėl iškilusių nesutarimų nesikreipė.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2013-12-17 sprendimu ieškinį atmetė; nusprendė priteisti iš ieškovo Kooperatinių bendrovių sąjungos „Plungė –Loiret“ 300 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui D. P.. Nurodė, jog prašydamas priteisti žalos atlyginimą, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jų teritorijoje buvo sukrautos D. P. priklausančios malkos ar dėl D. P. kaltų ar neatsargių veiksmų išgriuvo tvora. Pažymėjo, kad 2013-08-20 garaže buvę daiktai išvežti, ieškovas gali naudotis patalpa. Įrodymų, kurie patvirtintų, jog faktiniai nuomos santykiai būtų susiklostę tarp ieškovo ir atsakovo D. P., byloje nebuvo surinkta. Pažymėjo, jog iš byloje esančių įrodymų būtų pagrindas daryti išvadą, jog atsakovas, nurodydamas ieškovo teritorijoje laikyti seniūnijos malkas, atvežti sandėliavimui padangas, naudoti garažo patalpas veikė kaip viešojo administravimo subjektas jam suteiktų įgaliojimų ribose. Kadangi ieškovas nesutiko byloje atsakovu patraukti ir Plungės rajono savivaldybės administraciją, teismas neturėjo pagrindo pasisakyti dėl atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų.
Šalies argumentai
Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2013-12-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, jog apylinkės teismas tik formaliai vertino ieškovės įrodymus apie 1 624 Lt mokestį už naudojimąsi patalpomis. Teigia, kad pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad atsakovas garaže laikė jam priklausantį traktorių, Tikina, kad apylinkės teismas ignoravo faktą, kad atsakovas patalpas užėmė savavališkai. Pažymi, kad prasidėjus teisminiam procesui atsakovas iš patalpų išsikraustė, tačiau liko skolingas 2 042 Lt už naudojimąsi patalpomis.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo atmesti apelianto skundą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovei priklausančiame garaže buvo laikomas Nausodžio seniūnijai priklausantys daiktai, jis nuo 2011 metų rugpjūčio mėnesio yra seniūnas. Pažymi, kad ieškovo ir atsakovo nesieja jokie sutartiniai santykiai.
Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo atmesti apelianto skundą. Nurodo, jog ieškovas neįrodė savo teiginių apie sugriautą tvorą, sugadintus metalinius vartus, bei jų tvirtinimo detales. Taip pat ieškovė neįrodė, kad atsakovas skolingas už patalpų nuomą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2012-02-29 taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovo Kooperatinių bendrovių sąjungos „Plungė –Loiret“ ir trečiojo asmens Plungės rajono savivaldybės administracijos, ieškovui iš Plungės rajono savivaldybės administracijos nuosavybės teise atiteko pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–13).
Dėl iškeldinimo
Teisėjų kolegija, analizuodama tai, kad ieškovas 2013-10-01 teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme (b. l. 66) bei apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas iš ieškovui priklausančio garažo išsikraustė, mano, kad šio klausimo nagrinėjimas teisiškai nebėra aktualus, todėl, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas minėto reikalavimo neatsisakė, ši apylinkės teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 178 straipsnis).
Dėl žalos atlyginimo
Apeliantas teigia, kad atsakovas atsakingas dėl pagal tvorą sukrautų malkų rietuvės išgriovimo, tikina, kad patyrė 800 Lt žalos, taip pat dėl teritorijoje netvarkingai sandėliuojamų nenaudojamų padangų spaudimo nuvirtusios vartų kolonos bei nutrūkusios vartų tvirtinimo detalės, jų remontą apeliantas įvertino 500 Lt.
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį tai, kad pagal CK įtvirtintas bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles civilinės atsakomybės taikymui reikalinga šių sąlygų visuma: neteisėti ir kalti veiksmai (neveikimas), žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio1, 3 dalys, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis). Neteisėti veiksmai gali sukelti įvairius teisinius padarinius. Vienas tokių padarinių – žala. Žalos padarymas neteisėtais veiksmais yra juridinių faktų sudėtis, sukelianti teisines pasekmes, t. y. neteisėtais veiksmais padarius žalą, tarp šalių susiklosto nauji teisiniai santykiai – santykiai dėl žalos atlyginimo. Žala yra viena būtinų prievolės dėl žalos atlyginimo, t. y. deliktinės civilinės atsakomybės, atsiradimo sąlygų. Pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo principus, ieškovas bylose dėl žalos atlyginimo turi įrodyti žalos padarymo (buvimo) faktą. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2014).
Antra, ieškovė teigia, kad iš viso patyrė 1 300 Lt žalos, tačiau kaip ją suskaičiavo, ar kokį skaičiavimo metodą naudojo, kas atliko skaičiavimus ir kuo remiantis yra būtent tokia žala, nenurodo ir rašytinių duomenų nepateikia (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Tai reiškia, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, o tai yra viena būtinų prievolės dėl žalos atlyginimo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Vertinant ieškovo pateiktas fotonuotraukas matyti mūrinės sienos, metalinės tvoros pažeidimai, tačiau, kaip minėta anksčiau, ieškovo pateiktų įrodymų visuma, tiksliau jų nebuvimas, neleidžia konstatuoti ir nustatyti tikrojo žalos dydžio.
Trečia, bylos duomenys patvirtina, kad nebetinkamos naudoti padangos – kaip vienas iš žalos padarymo įrankių – sandėliuoti buvo pradėtos ieškovei priklausančioje teritorijoje prieš keliolika metų, kaip atsakovas dar nedirbo Nausodžio seniūnijos seniūnu. Trečiasis asmuo nurodo, kad dalis padangų buvo perduota sandėliuoti pačiai ieškovei, tai byloje nepaneigta (CPK 178 straipsnis). Taigi, padangas ieškovo teritorijoje sandėliavo ne tik atsakovas, tačiau ir pati ieškovė. Apelianto pateikti įrodymai neleidžia identifikuoti būtent tų padangų, kurios, atsakovo nurodymu – kaltais veiksmais – netinkamai buvo sudėtos ir dėl to ieškovas patyrė žalą. Analogiškai teisėjų kolegija vertina situaciją ir su malkų sandėliavimu, nepateikta įrodymų, kad atsakovo nurodymu malkos buvo sukrautos tokiu netinkamu būdu, ir kad dėl to ieškovas patyrė žalą.
Esant nurodytų įrodymų ir aplinkybių visetui apeliantas neįrodė žalos dydžio, neteisėtų atsakovo veiksmų ir priežastinio ryšio, tokia teisinė situacija neleidžia konstatuoti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ši reikalavimo dalis dėl žalos atlyginimo netenkintina (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).
Dėl skolos už naudojimąsi patalpomis
Apeliantė mano, kad atsakovas už naudojimąsi ieškovei nuosavybės teise patalpomis – garažu – nagrinėjant bylą apylinkės teisme privalėjo sumokėti 1 624 Lt, o bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme – 2 042 Lt sumą.
Pirma, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad atsakovas garažu naudojosi, tačiau pabrėžia, kad būtina įvertinti tarp šalių susiklosčiusią specifinę santykių pradžią. Kaip nurodo pats ieškovas, jam 2012-02-29 taikos sutarties pagrindu nuosavybės teise perėmus pastatus, vienu pastatu – garažu – naudojosi atsakovas, Nausodžio seniūnijos seniūnas. Taigi, dar iki ieškovei tampant garažo savininke atsakovas be kitų asmenų pagalbos ar leidimo turėjo galimybę patekti į teritoriją ir jame esantį garažą.
Antra, nėra pateikta jokių rašytinių duomenų, kad atsakovas buvo raštu įspėtas apie pasikeitusį garažo savininką ir tuo labiau apie numatomą mokestį už naudojimąsi garažu (CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).
Trečia, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apelianto pozicija, kad asmuo turi sumokėti už naudojimąsi kitam asmeniui priklausančiomis patalpomis, tačiau mano, kad nagrinėjamu atveju toks deklaratyvus aiškinimas ir pateikimas teisme negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas iš atsakovo priteisti ieškovo pageidaujamą sumą. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Kaip galima suprasti ieškinio reikalavimus, ieškovas skolą atsakovui už naudojimąsi patalpa traktuoja kaip negautas pajamas, t. y. ieškovas mano, kad turėjo galimybę iš kitų asmenų realiai sugeneruoti iš atsakovo prašomą sumą. Pabrėžtina, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Šiuo atveju apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad turėjo galimybę sudaryti nuomos sutartį su kitais asmenimis, byloje nėra pateikta jokių rašytinių pasiūlymų kitiems asmenims ir jų sutikimo priimti pasiūlymą, nekalbant apie nuomos sutarties projektą (CPK 178 straipsnis). Taigi, nėra nuomos sutarčių sudarymo galimybės analizės, todėl negalima konstatuoti, kad būtų buvę įmanoma gauti ieškovo iš atsakovo prašomas lėšas.
Ketvirta, apeliantas nors ir teigia, kad apeliantas blogina turtą, tačiau kuo tai pasireiškė ir skaičiavimo dėl garažo būklės pabloginimo nepateikė (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
Atsižvelgdama į išvardytus argumentus bei nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija mano , kad ir ši ieškinio dalis neįrodyta, todėl netenkintina.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų. Juo prašo iš apelianto priteisti patirtas 300 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir 16 Lt už pažymą iš valstybės įmonės žemės ūki informacijos ir kaimo verslo centro. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad netenkinus apelianto apeliacinio skundo procesinis sprendimas priimtas jo nenaudai. 2014-02-18 pinigų priėmimo kvitas Nr. 747564 ir DNB 2014-02-14 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovas sumokėjo 300 Lt už advokato suteiktas teisines paslaugas ir pažymą (b. l. 120, 122) Esant tokiems įrodymams, tenkintinas atsakovo prašymas dėl 316 Lt bylinėjimosi išlaidų iš apelianto priteisimo (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Kooperatinių bendrovių sąjungos „Plungė –Loiret“ 316 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui D. P. apeliacinės instancijos teisme.