Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-08-05 · Administracinė byla Nr. AS-146-249-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-08-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-1945-764/2011Sprendimas · 2011-10-21Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-05
Bylos Nr.
AS-146-249-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00214-2011-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Ričardas Piličiauskas
Pareiškėjas
J. S.
Kategorijos
  • 61.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS146-249/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00214-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 61.1; 61.2; 63.3.8; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 1-2), prašydamas panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. S-373 „Dėl J. S. darbingumo lygio“ ir įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrių priimti naują pareiškėjo darbingumo lygio vertinimo aktą, nustatant jam 40 procentų darbingumo lygį.

Taip pat pateikė prašymą (b. l. 14) atnaujinti skundo padavimo terminą, motyvuodamas tuo, kad Ginčų komisijos sprendimą gavo 2010 m. gruodžio 14 d., tačiau dėl sunkios turtinės padėties neturėjo galimybės kreiptis teisinės pagalbos dėl skundo surašymo į advokatą. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Šį sprendimą gavo 2010 m. gruodžio 31 d., tačiau su advokatu susisiekė, kai buvo pasibaigęs skundo padavimo terminas. Mano, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis turi būti atnaujintas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą atmetė ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad prie prašymo pridėtas Ginčų komisijos vokas, adresuotas pareiškėjui, patvirtina, kad pareiškėjas ginčijamą Ginčų komisijos 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. S-373 gavo 2010 m. gruodžio 14 d. Taigi, pareiškėjas skundą dėl šio sprendimo galėjo paduoti teismui iki 2011 m. sausio 3 d. imtinai, tačiau išsiuntė skundą teismui 2011 m. sausio 20 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti laikomos pateisinamomis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme, nes svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios ir nuo paties pareiškėjo valios nepriklausančios priežastys. Nurodė, jog bylos dokumentais nustatyta, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba suteikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu. Šį sprendimą pareiškėjas gavo 2010 m. gruodžio 31 d., t. y. dar nesibaigus skundo dėl Ginčų komisijos 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo padavimo terminui. Pareiškėjas pripažįsta, kad su advokatu susisiekė pasibaigus skundo padavimo terminui. Skundą teismui jis išsiuntė praėjus beveik vienam mėnesiui nuo sprendimo suteikti jam antrinę teisinę pagalbą priėmimo. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino pareiškėjo nurodytas skundo padavimo termino praleidimo priežastis kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios priklausė išskirtinai nuo pareiškėjo valios ir rūpestingumo ginant savo galimai pažeistas teises. Todėl padarė išvadą, jog šios aplinkybės nėra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Kitų objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo lemti skundo padavimo termino praleidimą, byloje nenustatyta. Remdamasis nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundo padavimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė subjektyvios, o ne nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežastys, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti skundo padavimo terminą nėra. Atmetęs pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Ginčų komisijos 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. S-373, pareiškėjui praleidus skundo padavimo terminą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrių atlikti veiksmus yra išvestinio pobūdžio ir negali būti nagrinėjamas atskirai nuo reikalavimo panaikinti Ginčų komisijos 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. S-373. Todėl nutarė, kad pareiškėjo skundą dalyje dėl pastarojo reikalavimo taip pat atsisakytina priimti, pareiškėjui praleidus skundo padavimo terminą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

II.

Pareiškėjas J. S. padavė atskirąjį skundą (b. l. 22), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas tui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pareiškėjo nuomone, skundžiama nutartimi iš jo yra atimta bet kokia galimybė apginti savo pažeistas teises.

2. Teismas turėjo pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti, kadangi jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, išsamiai nurodytų pareiškėjo prašyme. Tačiau teismas į šias priežastis neatsižvelgė, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Be išdėstytų pirmosios instancijos teismui skundo padavimo termino praleidimo priežasčių nurodo, jog sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo gavo 2010 m. gruodžio 31 d. po pietų, tai buvo paskutinė darbo diena prieš šventinį savaitgalį. Susisiekti su paskirta advokate telefonu nepavyko, nes jos mobilus telefonas buvo išjungtas. Pats nuvykti pas advokatę pareiškėjas neturėjo finansinės galimybės, kadangi advokatės darbo vieta yra Prienų mieste, t. y. daugiau nei 100 km nuo jo gyvenamosios vietos, todėl teko laukti, kol advokatė pati atvyks į Šakių miestą. Dėl advokatės užimtumo kituose teisminiuose procesuose ji susitiko su pareiškėju tik 2011 m. sausio 14 d. Mano, kad šios priežastys turi būti pripažintinos svarbiomis.

3. Praleistas terminas nėra nepagrįstai per ilgas (terminas praleistas tik 17 dienų), jo atnaujinimas jokių kitų interesų nepažeis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. S-373 paduoti. Kartu su prašymu dėl praleisto termino atnaujinimo pateikta registruoto laiško voko kopija (b. l. 15) patvirtina, kad pareiškėjas skundžiamą sprendimą gavo 2010 m. gruodžio 14 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas skundą dėl šio sprendimo galėjo paduoti teismui iki 2011 m. sausio 3 d. įskaitytinai, tačiau išsiuntė skundą teismui 2011 m. sausio 20 d. (b. l. 17), t. y. praleidęs nurodytoje įstatymo normoje nustatytą skundo padavimo terminą.

Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Pažymėtina, kad praleistas terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu pateikiami įrodymai, jog toks terminas buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių.

Pareiškėjas savo prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą grindžia iš esmės tuo, jog terminas praleistas dėl pareiškėjui pavėluotai suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, be to, praleistas terminas nėra nepagrįstai per ilgas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pasirinktas elgesio variantas, kreipiantis teisinės pagalbos dėl procesinių dokumentų parengimo ir atstovavimo jo interesams pirmosios instancijos teisme, negali būti laikomas nepagrįstas (nemotyvuotas) ar neracionalus, atsižvelgus į pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį (darbingumo lygio nustatymas), kuris reikalauja specialių žinių ir tam tikro teisinio išprusimo. Be to, remiantis bylos medžiaga, nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjo paaiškinimais, kad jis neturėjo galimybės iš savo lėšų apmokėti advokato paslaugas. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, 2010 m. gruodžio 14 d. gavęs skundžiamą Ginčų komisijos sprendimą, per pakankamai protingą laiką, t. y. 2010 m. gruodžio 21 d. (b. l. 3), kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kurios 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b. l. 3) gavo paštu 2010 m. gruodžio 31 d. (b. l. 16). Pažymėtina, kad 2011 m. sausio 1-2 dienomis buvo švenčių dienos, o po jų einančią dieną, t. y. 2011 m. sausio 3 d., buvo paskutinė skundo padavimo teismui diena. Be to, pareiškėjo paaiškinimais, kuriais nėra pagrindo abejoti, pareiškėjui dėl nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių teko laukti susitikimo su paskirta advokate, kuris įvyko tik 2011 m. sausio 14 d.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir jų pagrindu padarė neteisingas išvadas, jog skundo padavimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė subjektyvios, priklausiusios išimtinai nuo pareiškėjo valios ir rūpestingumo ginant savo galimai pažeistas teises priežastys. Apeliacinės instancijos teismo tesėjų kolegija nesutinka su tokiomis teismo padarytomis išvadomis. Aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių visuma rodo, jog pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą skundui dėl Ginčų komisijos 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. S-373 paduoti dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, todėl yra pagrindas šį terminą atnaujinti (ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis). Be to, pažymėtina, kad nuo realaus teisinės pagalbos teikimo pradžios (t. y. susitikimo su paskirta advokate 2011 m. sausio 14 d.) pareiškėjas ilgai nedelsdamas, per pakankamai protingą laiką, t. y. 2011 m. sausio 20 d. (b. l. 17), kreipėsi skundu į teismą. Taigi pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises, elgėsi iš esmės apdairiai ir rūpestingai.

Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrių atlikti veiksmus yra išvestinio pobūdžio ir negali būti nagrinėjamas atskirai nuo reikalavimo panaikinti Ginčų komisijos 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. S-373. Atsižvelgiant į tai ir remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju taip pat yra pagrindas atnaujinti skundo padavimo teismui terminą ir dalyje dėl pastarojo reikalavimo (ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis naikintina, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir praleistas skundo padavimo terminas atnaujintinas. Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir atsižvelgus į tai, kad skundo atitikimas kitus ABTĮ nustatytus reikalavimus vertintinas skundo priėmimo stadijoje, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3, 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį, atnaujinti pareiškėjui terminą paduoti skundą dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. S-373 „Dėl J. S. darbingumo lygio“ panaikinimo ir įpareigojimo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriui priimti naują pareiškėjo darbingumo lygio vertinimo aktą, nustatant jam 40 procentų darbingumo lygį, o skundo priėmimo klausimą grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimė BaltrūnaitėArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas