Alytaus apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokuroro Kosto Vinersko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, darbingumas 55 procentai, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. V. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promlės alkoholio, o būtent: 2018 m. rugsėjo 19 d. 16.00 val. Varėnos r., Bartelių kaime, vairavo jam pačiam priklausantį automobilį VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,71 promilės alkoholio.

įtariamojo Ž. V. parodymais, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kai atėjo kaimynai V. B. su sugyventiniu A. D. ir visi gėrė degtinę. Begeriant V. B. paprašė ją nuvežti pas jos brolį į (duomenys neskelbtini). Sutiko ją nuvežti. Jis vairavo automobilį, o V. B. sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje. Važiuojant keliu link (duomenys neskelbtini) kaimo, jo vairuojamą automobilį pradėjo mėtyti. V. B. išsigandusi suriko, kad stabdytų, ir staigiai sugriebė už vairo. V. B. sugriebus už automobilio vairo, automobilis tapo nevaldomas ir atsitrenkė į pakelės medį. Atsitrenkus automobilis apvirto ant šono ir sustojo. Įvykio metu V. B. susižalojo kaktą. V. B. dėl jos sužalojimo jam pretenzijų neturi.Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos automobilis. Policijos pareigūnai įvykio vietoje jam alkotesteriu nustatė girtumą 2,10 promilių girtumą. Eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, nes jis vairavo automobilį neblaivus ir jo nesuvaldė (b. l. 118-120, 129-131).

Liudytoja V. B. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 19 d. po pietų nuėjo pas kaimyną Ž. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Nuėjus pas jį gėrė degtinę. Sugalvojo nuvažiuoti pas brolį į (duomenys neskelbtini). Ji su Ž. V. įsėdo į jo automobilį, ji sėdėjo automobilio priekyje šalia vairuotojo. Įsėdus į automobilį abu užsisegė saugos diržus ir išvažiavo. Automobilį vairavo Ž. V.. Važiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Važiuojant netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, žvyrkelyje automobilis pradėjo staigiai slysti, automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Dėl patirtų sužalojimų Ž. V. pretenzijų neturi. Įvykio metu buvo neblaivi, tačiau įvykius prisimena gerai. Ž. V. taip pat buvo neblaivus, tačiau nesimatė, kad jis būtų stipriai apsvaigęs (b. l. 25-27).

Liudytojas E. L. parodė, kad 2018 metų rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, apie 16.10 val. važiavo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestą. Važiavo keliu (duomenys neskelbtini). Važiuojant žvyruotu keliu, pravažiavus (duomenys neskelbtini) kaimą, pavažiavus dar apie 200 metrų nuo (duomenys neskelbtini) kaimo ženklo link Varėnos pusės, kelio staigiame posūkyje pastebėjo ant kelio apvirtusį vairuotojo puse automobilį VW Golf markės, tamsios spalvos. Kelkraštyje matėsi nulinkęs medis. Pastebėjęs apvirtusį automobilį, sustojo kelkraštyje ir išlipęs iš savo automobilio priėjo arčiau. Priėjęs pastebėjo, kad pro priekines keleivio pusės dureles lipa vyriškis. Vairuotojo pusės durelės buvo užspaustos, ta puse automobilis buvo apvirtęs ant kelio. Tuo metu jis padėjo išlipti moteriai, kuri buvo matyta tik iš matymo, jos vardo ir pavardės nežino. Moteris buvo sąmoninga, tačiau jai labai stipriai iš viršugalvio bėgo kraujas. Išlipusi iš automobilio, moteris atsisėdo kelkraštyje. Kol buvo prie automobilio, iš vyro elgesio, kalbos matėsi, kad jis buvo neblaivus. Sužalojimais jis nesiskundė. Suprato, kad automobilį vairavo tas vyras, o moteris buvo keleivė (b. l. 44-46).

Liudytojas L. I. parodė, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariate Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. Dirbant 2018 m. rugsėjo 19 d. apie 16.09 val. iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas pranešimas, kad Varėnos rajone nuo kelio Vilnius-Varėna-Gardinas važiuojant link Bartelių kaimo, apie 1 km. nuo pagrindinio kelio, yra apvirtęs automobilis, iš jo išlipusi moteris, kurios galva kraujuoja. Atvykus į įvykio vietą Varėnos rajone, kelyje link Bartelių kaimo pavažiavus nuo pagrindinio kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 840 m. rado automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo apvirtęs keleivio puse ant šono, priekinė automobilio dalis buvo ant važiuojamosios kelio dalies. Prie automobilio buvo vyras, kuris vaikščiojo, ir moteris, kuri sėdėjo ant žemės. Aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo nustatyta, kad minėtą automobilį vairavo prie automobilio buvęs Ž. V., kuris pateikė vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos liudijimą, kitus automobilio dokumentus. Jam buvo pasiūlyta alkotesteriu pasitikrinti neblaivumą. Įvykio vietoje jam alkotesteriu buvo nustatytas 2,10 promilių girtumas. Ž. V. paaiškino, kad jis kartu su keleive važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes keleivė paprašė ją nuvežti pas brolį (b. l. 49-51).

2018-09-19 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio L. I. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-09-19 16.09 val. BPC gautas pranešimas, kad Varėnos r., nuo kelio Vilnius-Varėna-Gardinas, važiuojnat link Bartelių k., apie 1 klometrą nuo pagrindinio kelio yra apvirtęs automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta, kad Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir automobilis apvirto. Ž. V. prisipažino vairavęs automobilį neblaivus. 2018-09-19 16.15 val. Ž. V.prietaisu Alcotest 6810 nustatytas 2,10 promilių girtumas (b. l. 9-11).

2018-09-19 apžiūrėta įvykio vieta, esanti Varėnos r., kelyje nuo pagrindinio A4 kelio Vilnius-Varėna-Gardinas (b. l. 13-22).

Specialisto išvadoje Nr. T- A 9513/2018(01) nurodyta, kad Ž. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,71 promilės etilo alkoholio (b. l. 55).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 921/2018(06) nurodyta, kad V. B. sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

2018-12-10 apžiūrėtas automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 63-68).

2018-11-15 Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus rašte Nr. (9.3/50)-2V-18887 nurodyta, kad transporto priemonės VW Golf CL (TD), pagamintos 1992 metais (variklio darbinis tūris - 1896 cm(3), variklio galia - 55 kW, modifikacija - III(1HX), kuro rūšis - dyzelinas), rinkos kaina 460 eurų (b. l. 62).

Įtariamajam Ž. V. buvo pranešta apie prokuroro ketinimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės paskyrimo.

Kaltinamasis su bausmės rūšimi sutiko, prašė leisti baudą sumokėti per 12 mėnesių, trumpesniam laikui skirti naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

priimtinas teismo baudžiamasis įsakymas.

Kaltinamojo Ž. V. veika kvalifikuota pagal 281 straipsnio 7 dalį teisingai, nes byloje yra įrodyta, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (jo kraujyje nustatyta 1.71 promilės etilo alkoholio koncentracija).

Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu ((Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija)).

Kaltinamajam Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra žinomi, tai, kad jam buvo nustatytas girtumas, patvirtina, kad jis suvokė, jog yra apsvaigęs, o Kelių eismo taisyklės draudžia tokios būsenos vairuoti transporto priemonę, vis tiek vairavo transporto priemonę, t. y. jo veiksmai buvo tyčiniai.

Kaltinamasis Ž. V. padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažįsta ir gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis neteistas, baustas už administracinius nusižengimus. Nėra duomenų, kad būtų įrašytas į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitą.

Į šias nustatytas aplinkybes, kaip tai numato BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, atsižvelgiama skiriant bausmę. Už nesunkų nusikaltimą, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu skiriama nuo 50 iki 2000 MGL dydžio bauda. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis yra pripažinęs savo kaltę, todėl taikytina BK 64¹ straipsnio 1 dalies norma ir skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise galimas nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones – vieneriems metams šešiems mėnesiams. Kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu girtumas buvo 1.71 promiles (vidutinis girtumo laipsnis), todėl asmeniui turi būti ribojama speciali teisė (teisė vairuoti transporto priemones) adekvačiai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, bausmės tikslams pasiekti. Kaltininkas sąmoningais veiksmais pažeidė nustatytus teisės aktų reikalavimus, todėl kilsiančius visus nepatogumus ir suvaržymus, turi pats ir prisiimti.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės savo esme panašios su bausmėmis, tačiau netapačios, jos turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė, rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-02-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-222/2018; Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-267-478/2017).

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas nedraudžia skirti daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę – pavyzdžiui, uždraudimą vairuoti transporto priemones ir automobilio konfiskavimą (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 6 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Ž. V., nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė vairuodamas transporto priemonę – jam priklausantį automobilį.

2018-09-20 nutarimu Ž. V. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir 2018-09-20 nutarimu Ž. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, taikytina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-699/2018).

BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamoji atsakomybė nustatyta už veikos padarymą: vairavimą apsvaigus, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamasis Ž. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje padarė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Būtent kaltininko veiksmuose esanti tiesioginė tyčia, jo pasirinkimas veikti nusikalstamai lemia tai, kad automobilis, vairuojamas neblaivaus asmens, tampa šio nusikaltimo padarymo priemone.

BK 72 straipsnio 3 dalis numato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kadangi Ž. V. yra automobilio VW-Golf, v.nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (b.l. 59), todėl automobilis, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotina. Šiuo atveju automobilio konfiskavimui neturi jokios įtakos, kad kaltinamasis asmuo yra dalinai darbingas (55 proc.), kadangi nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir vairuodamas transporto priemonę.

Automobilio vertė nustatyta pagal 2018-11-15 Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus raštą Nr. (9.3/50)-2V-18887 , kad transporto priemonės VW Golf CL (TD), pagamintos 1992 metais (variklio darbinis tūris - 1896 cm(3), variklio galia - 55 kW, modifikacija - III(1HX), kuro rūšis - dyzelinas), rinkos kaina 460 eurų (b. l. 62).

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Proceso išlaidos - transporto priemonės nuvežimo išlaidos - 50 eurai ( b.l. 79-92).

Priverstinai nuvežama transporto priemonė praprastai yra saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu, kuri nustato sutarties šalių teises ir pareigas. Šios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.“

Teismas, vertindamas transporto priemonės nuvežimo pagrįstumo klausimą, pažymi, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-1124 Dėl policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarko aprašo patvirtinimo, patvirtintas policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarkos aprašas. Teismas byloje neturi pagrindo konstatuoti, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas buvo neteisėtas.

Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius, o būtent BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas, tame tarpe ir kitos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pažymėtina, jog teismas, priimdamas nuosprendį (teismo baudžiamąjį įsakymą) turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas. Atsižvelgiant į tai, teismas transporto priemonės nuvežimo išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis, kurios priteisiamos iš kaltinamojo Ž. V..

Civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 140 straipsnio pagrindu.

Kaltinamajam Ž. V. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo ir traktorininko pažymėjimų) paėmimas (b. l. 135-140). Paskirtos kardomosios priemonės taikytinos iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradėjimo. Į paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminą įskaitytinas kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo taikymas, skaičiuojant šį terminą nuo 2018-09-20 ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamoji byla Nr.2K-357-489/2018).

Kaltinamajam išaiškinta teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato BPK 422 straipsnio 1, 2 dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, BK 281 straipsnio 7 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam penkiasdešimt keturių (54) MGL (2700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad Ž. V. paskirta 36 MGL – 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) dydžio bauda.

Nustatyti Ž. V. 12 (dvylikos) mėnesių terminą, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą, nustatant, kad kiekvieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi sumokėti po 150 Eur. Nesumokėjus nustatytos baudos dalies bent vieną mėnesį, panaikinti baudos išdėstymą mėnesiais ir taikyti visos likusios baudos dalies priverstinį išieškojimą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejus (2) metus. Į šį terminą įskaityti taikytą kardomąją priemonę – dokumentų – vairuotojo ir traktorininko pažymėjimų paėmimą nuo 2018-09-20 iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones taikymo pradžia – nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo pradžios.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, konfiskuoti valstybės nuosavybėn Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – VW – Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), saugomą Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariate (M.K.Čiurlionio g.53, Varėna).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ( įstaigos kodas 191008762, AB SEB bankas, A.s. LT88 7044 0600 0790 7118) penkiasdešimt eurų (50 Eur) priverstinio transporto priemonės nuvežimo išlaidų.

Išaiškinti, kad apie baudos/baudos dalies sumokėjimą Ž. V. nedelsiant (kiekvieną mėnesį, kiekvieną kartą sumokėjus) privalo pateikti rašytinį įrodymą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams ( Aušros g.15, Varėna, 111 kab., teismo raštinė). Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. Bauda kita bausme pakeičiama BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Išaiškinti Ž. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei Ž. V. šia teise nepasinaudos, teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.