- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-09
- Bylos Nr.
- 1-964-951/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18029-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- T. Š.
- Nukentėjusysis
- M. V.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Š. 2015-03-29 apie 1.49 val. Šiaulių rajone, Kuršėnuose, būdamas neblaivus (nustatytas 1,26 promilių girtumas) ir vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl susidariusių aplinkybių nesulėtino greičio, ir dėl to nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) tvorą, tai yra, įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio (duomenys neskelbtini) keleiviui M. V. dėl kaktikaulio įspaustinio lūžio, kaukolės pamato lūžio ir galvos smegenų sumušimo buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Be to, T. Š. 2015-03-29, laikotarpiu nuo 12 val. iki 19.30 val., kartu su M. V. ir D. D. atvažiavęs automobiliu (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į Panevėžį, prie (duomenys neskelbtini) namo, prašė M. K. sakyti, jog ji 2015-03-29 Šiaulių rajone, Kuršėnuose, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir padarė eismo įvykį, tokiu būdu siekė paveikti M. K., kad ji ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.
Kaltinamasis T. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad šventė jo gimtadienį, reikėjo parvežti draugę. Su juo buvo M. V. ir M. V.. Nesuvaldė automobilio, trenkėsi, pasišalino iš įvykio vietos. M. V. iškvietė greitąją pagalbą. Kitą dieną susiskambino su M. K., nuvyko pas ją į Panevėžį, prašė, kad duotų melagingus parodymus, pasakytų, kad automobilį vairavo ji. Avarija buvo kovo 29 d. naktį Kuršėnuose. Buvo neblaivus, nepamena kiek, gal 1,6 promilės girtumas. Automobilis BMW, priklausė jam, bet dar nebuvo užregistravęs jo savo vardu. Nukentėjusiajam buvo galvos trauma, galėjo būti padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Pas M.vyko tą pačią dieną 14 val. Važiavo su M. V. ir D. D.. Vyko kitu BMW automobiliu. Monikos prašė, kad prisiimtų kaltę, ji sutiko. Žadėjo atlygį, siūlė pinigų, bet jų nesumokėjo. M. K. buvo policijoje pasakyti, kad padarė eismo įvykį. Civilinį ieškinį pripažįsta, su juo sutinka, su nukentėjusiuoju dėl ieškinio susitarė. Pradėjo mokėti žalą, jau sumokėjo 200 EUR. Nukentėjusiojo atsiprašė. Baustas administracine tvarka nėra, buvo prieš kelis metus. Alkoholis jam įtakos neturi, priklausomybės jam neturi. Paskutinį kartą alkoholio vartojo prieš dvi savaites. Vairuotojo pažymėjimą turi, bet dar neturi dvejų metų vairavimo patirties. Su nukentėjusiuoju susitaikė. Nori, kad teismas atleistų jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Galėtų į nukentėjusiųjų fondą sumokėti įmoką. Teisės jam reikalingos, ieškosi darbo, turi sergančią močiutę. G. K., šiuo metu nedirba. Negali registruotis darbo biržoje, nes yra neregistruotas Lietuvoje. Nori atsiprašyti M. V. už eismo įvykį, gailisi, atlygins žalą. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d., teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 4 dalyje
Nukentėjusysis M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-03-28 vakare buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajonas. Kartu buvo brolis M. V., draugas T. Š.. T. Š. yra registruotas jų gyvenamojoje vietoje, nes jo mama išvykusi į užsienį ir reikėjo registracijos dėl vairuotojo pažymėjimo gavimo. T. Š. realiai gyvena (duomenys neskelbtini). Dar buvo D., pavardės nežino, bet jį pažįsta, jis yra T. Š. draugas, jis gyvena Darbo gatvėje, bet tikslaus adreso nežino. Taip pat buvo vaikinas, vardu Lukas, pavardės nežino, jis draugas, gyvena Kuršėnuose, tikslaus adreso nežino. Namie buvo ir sesuo M. V., ir Kornelija, ji visų bendra draugė. Lukas buvo atvykęs su savo automobiliu. T. Š. atvažiavo vairuodamas savo automobilį BMW, mėlynos spalvos, valstybinio numerio nežino. Jis atvyko su D.. Su broliu ir sese buvo namuose, kai nurodyti asmenys atvyko į svečius. K. jo kvietimu atėjo pėsčiomis. Visi susirinko tikslu praleisti vakarą. Visi, išskyrus K., vartojo alkoholį, gėrė degtinę, alų. K. maždaug apie vidurnaktį išėjo namo. Po to T. Š. pasiūlė važiuoti paskui K., kad įkalbėti ją grįžti toliau pasisėdėti. T. Š. sėdo už vairo. Jis atsisėdo už vairuotojo, galinėje keleivio sėdynėje. Šalia T. Š. atsisėdo brolis M. V.. Už jo šalia atsisėdo K. Š., nes ji sutiko grįžti. Visi matė ir žinojo, kad T. Š. yra išgėręs alkoholio, tačiau neprieštaravo, kad vairuotų automobilį ir jo niekaip nesustabdė. Kai įkalbėjo K. važiuoti, važiuojant link namų (duomenys neskelbtini), važiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę ir posūkyje T. Š. per daug paspaudė greičio pedalą ir nebesuvaldė mašinos, jo automobilis trenkėsi į nuosavo namo tvorą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Smūgio metu trenkė galvą į priekį, kur yra vairuotojo sėdynė, iš jo pusės ji yra pakietinta ir į ją trenkė galvos priekinę dalį, t. y. kaktą. Po smūgio juto, kad skauda kaktą. Palietė kaktą ir juto, kad joje yra įdubimas, pagalvojo, kad galimai skilo. Automobilis yra dviejų durų, pradėjo labai skaudėti ir pradėjo šaukti, kad visi liptų iš automobilio. Iš nosies bėgo kraujas, bet ar automobilyje pradėjo bėgti ar jau išlipus, tiksliai nebepamena. Visi išlipo iš automobilio, niekas nieko nesakė ar dar kas susižalojo, pats nelabai ką ir girdėjo kas ką kalbėjo, nes skaudėjo galvą. Matė, kad automobilis priekine dalimi atsitrenkė į tvorą ir buvo sugadintas automobilio priekis. Kitų sugadinimų nematė. Eismo įvykio metu buvo tamsus paros laikas, matomumas geras, nelijo, rūko nebuvo, T. Š. važiavo įjungęs ilgas žibinto šviesas. Kokiu greičiu jis važiavo, nežino, nes sėdėjo gale ir nekreipė dėmesio. T. Š. buvo apsirengęs džinsinėmis mėlynomis kelnėmis ir pilkos spalvos bliuzonu. Šalia sėdintis M. vilkėjo pilkomis džinsinėmis kelnėmis ir juoda slidaus audinio striuke. Pats vilkėjo mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis ir juodos spalvos sportine slidaus audinio striuke. K. vilkėjo mėlynus džinsus ir lygtais juoda striuke, bet tiksliai neįsidėmėjo. Po eismo įvykio skaudėjo galvą, todėl nusprendė eiti link namų, namai buvo netoli. Kiti vaikščiojo aplink automobilį. Einant link namų, pirmas prabėgo T. Š., paskui K., prisivijo brolis ir abu grįžo namo. Visi pabėgo, nes buvo išgėrę alkoholio. Sesuo M. ir kiti su jais nevažiavę nurodyti asmenys buvo namuose. M. skambino iškviesti greitąją med. pagalbą, ji iškvietė pagalbą. Suprato, kad ji iškvietė greitąją, nors pats jos pokalbio negirdėjo, ar ji prisistatė, nežino, ar jai kas perskambino, taip pat nežino. Pradėjo svaigti galva, pasidarė silpna, jautėsi vis blogiau ir žino, kad brolis M. vėl skambino į greitąją, kad važiuotų greičiau. Pirmiausia atvyko policijos pareigūnai, po to greitoji med. pagalba ir išsivežė į ligoninę. Kas vyko toliau, nežino. Dar kai buvo sanatorijoje, T. Š. mamos prašė ir paskui pats skambino prašydamas prisiimti atsakomybę dėl autoįvykio. Kodėl jis pats nenorėjo prisiimti atsakomybės, nežino, mano, kad bijo savo mamos, bijo prarasti vairuotojo pažymėjimą. Pats vairuotojo pažymėjimo neturi, nors vairuoti moka. Brolis vairuotojo pažymėjimą turi ir automobilį vairuoja. Tokiu būdu padėti T. Š. nesutiko. Dėl patirto sužalojimo ikiteisminio tyrimo metu norėtų pateikti civilinį ieškinį dėl moralinės žalos atlyginimo, kad patyrė sunkius sužalojimus (1 t. 46-47 b. l.).
Liudytoja I. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-03-29 apie 00.10 miegojo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajonas. Miegant išgirdo labai stiprų smūgio garsą, atrodė, kad sudrebėjo namas. Pašoko iš lovos ir nubėgo į pirmą namo aukštą pažiūrėti, kas nutiko. Pažiūrėjo į lauką į gatvės pusę, tačiau nieko nepamatė ir nuėjo į lovą. Apie 4.30 val. kažkas pradėjo skambinti į duris. Atsikėlė ir nuėjo atidaryti durų. Atėjo kaimynas ir pasakė, kad naktį įvyko eismo įvykis, automobilis atsitrenkė į tvorą ir ją smarkiai apgadino. Naktį su vyru apžiūrėjo savo tvorą ir nuėjo į kambarį. Ryte apžiūrėjo įvykio vietą, atėjo ir kaimynas. Kaimynas nurodė, kad iš savo giminaičio, dirbančio mediku, sužinojo, jog įvykį galimai padarė jaunuolis, vardu M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajonas. Su vyru nuėjo nurodytu adresu, duris atidarė mergina. Jos paklausė, ar čia gyvena M.. Mergina atsakė taip, tačiau jis ligoninėje ir mama išvykusi pas jį. Merginai pasakė, kad yra sugadinta namo tvora. Mergina į pasakymą reagavo be nuostabos. Dar jos paklausė, ar draugiškai susitars dėl sugadintos tvoros atlyginimo ar eis į teismą. Mergina pasakė, kad nori susitarti draugiškai ir viską perduos mamai. Merginai pasakė, kad lauks skambučio, bet iki šiol niekas neskambino. Mergina nieko nesakė, kad nesupranta apie ką kalba. Dėl sugadintos tvoros patyrė turtinę žalą, kreipėsi į draudimą. Jei nebus išmokėta turtinė žala, kurią patyrė, pateiks civilinį ieškinį. Dėl 2015-03-29 įvykusio eismo įvykio, kai adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. buvo sugadinta tvora, patyrė turtinę žalą, bet patirtą žalą atlygino draudimas ir daugiau niekam jokių pretenzijų dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo neturi. Civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo byloje neteiks. Eismo įvykio pati nematė ir kas vairavo automobilį, kuris atsitrenkė į tvorą, nematė ir nežino. Šalia tvoros esantis apšvietimo stulpas įvykio metu sugadintas nebuvo (1 t. 39-40, 41 b. l.).
Liudytojas J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-03-29 nuo 00.00 val. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajonas. Nuo vidurnakčio miegojo maždaug iki 4.00 val., nes pabudo gatvėje išgirdęs garsus. Pamatė, kad į kaimynų, gyvenančių (duomenys neskelbtini) tvorą yra atsitrenkęs automobilis BMW, nei automobilio spalvos, nei valstybinių numerių neįsidėmėjo, lygtais mėlynos spalvos automobilis. Matė, kad policijos pareigūnai nurodytą automobilį norėjo nutempti. Eismo įvykio dalyvių tuo metu jau nebebuvo. Kaip nurodytas automobilis atsitrenkė į kaimynų tvorą, nematė, matė tik jį nutempiamą iš įvykio vietos. Kas vairavo nurodytą automobilį, nematė. Kitos dienos laiku tik girdėjo nuogirdas, kad buvo pilnas automobilis ir per eismo įvykį buvo sunkai sužalotas žmogus. Kas tokie buvo automobilyje, kas vairavo ir kaip įvyko eismo įvykis, nematė. Buvo spėliojama, kad eismo įvykį padarė vaikinas, vardu M., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Apie tai pasakė kaimynams, kuriems buvo sugadinta tvora, tačiau vėliau girdėjo, kad kalbos nepasitvirtino ir tas vaikinas automobilio BMW nevairavo. Kas vairavo, daugiau nieko negirdėjo ir nežino (1 t. 43-44 b. l.).
Liudytojas L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-03-28 apie 20-21 val. atvažiavo pas draugą M. V. į namus (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo numerio nežino. Atvažiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su D., pavardės nežino. Prieš atvažiuojant paskambino T. ir klausė, ar nenorėtų atvažiuoti pas M. švęsti gimtadienio. Kai atvažiavo pas M., ten buvo M.sesuo, vardo nežino, M., T., M. sesės draugė, vardo nežino, ar dar buvo žmonių, nepamena. Visi gėrė, šventė T. gimtadienį. Jau buvo gerokai apgirtęs, turbūt buvo net užmigęs, tik kai atsikėlė, kambaryje pamatė policijos pareigūnus. Kadangi buvo apsvaigęs, tai nelabai domėjosi, kas nutiko ir ko jie atvyko. Pareigūnai liepė „prasipūsti“, taip ir padarė. Po to vėl nuėjo miegoti. Ryte atsikėlęs nesidomėjo, kas atsitiko naktį, išvažiavo namo. Kas nutiko M., nežino. Apie tos nakties įvykį nieko pasakyti negali. 2015-03-28 vakare ir 29 naktį, kai buvo pas V. ir šventė T. gimtadienį, į lauką buvo išėjęs tik parūkyti, tačiau kaip naktį išvažiavo draugai, t. y. T. Š., M. ir M. V., išėjęs nebuvo ir nematė. Automobilis (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, kiek žino, buvo T., bet ar jo vardu registruotas, nežino. Pas V. buvo atvažiavęs su savo automobiliu (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kaip nurodyti vaikinai grįžo, nematė, kas vyko kieme, nematė, ar buvo namo viduje ar jau miegojo, tiksliai nebepamena, tik pamena, kad būnant pas V. namuose pažadino policijos pareigūnai. Jie patikrino girtumą. Dar pareigūnai klausė, kur yra BMW, atsakė, kad kieme, jie pasakė, kad ne ta. Tada išėjo į lauką ir matė, kad kieme stovi tik jo automobilis, kur buvo T.automobilis, nežino. Tuo metu M. V. jau nebebuvo, jį buvo išsivežusi greitoji medicinos pagalba. Vėliau iš M. V. sužinojo, kad M. buvo sužalota kakta. M. V. nurodė, kad M. virto ir kaktą susitrenkė į akmenį, kaip buvo sužalotas M., nematė, nurodo ką pasakė draugai. T. taip pat dar buvo pas V., bet tuo laiku niekas nekalbėjo apie jokį eismo įvykį. Netrukus dėl girtumo nuėjo miegoti. 2015-03-29 ryte pabudus M., M., M. pradėjo kalbėti apie tai, kad naktį įvyko eismo įvykis, M. nurodė, kad eismo įvykis įvyko, kai BMW automobilį vairavo T.. Kaip įvyko eismo įvykis, niekas jokių aplinkybių nenurodė, tik iš M. kalbos suprato, kad tai padarė T.. Taip pat sužinojo, kad eismo įvykio metu buvo sužalotas M. (1 t. 56-57, 58-59 b. l.).
Liudytojas M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-03-28, kai vakare buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajonas, dar buvo draugai T. Š., L. S., brolis (duomenys neskelbtini) pavardės nežino, ir jo draugė K. Š.. Visi gėrė degtinę, negėrė tik Kornelija. Dar pamena, kad tą pačią dieną važiavo su T. Š. automobiliu, važiavo į parduotuvę. Daugiau tą dieną nematė, kad kas būtų vairavęs T. Š. automobilį, žino, kad T. Š. važiavo ir vieną kartą pats. Tiksliai laiko nežino, maždaug apie vidurnaktį ar vėliau Kornelija nusprendė išeiti ir išėjo. T. nusprendė, kad reikia įkalbėti K. grįžti pas juos. T. Š. nusprendė važiuoti savo automobiliu BMW, mėlynos spalvos, dviejų durų, valstybinis BZL, skaičių nebepamena. Tas automobilis priklausė T. Š.. Matė, kad M. taip pat vartojo alkoholį ir norėjo vairuoti automobilį, nei vienas jam nesutrukdė ir leido važiuoti. T. Š. atsisėdo už vairo, pats atsisėdo šalia priekinėje keleivio vietoje. Brolis M. atsisėdo gale, už vairuotojo. T. vilkėjo mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis ir pilkos ar juodos spalvos bliuzoną, tiksliai nepamena. Pats vilkėjo žalsvai rudas kelnes ir juodos spalvos striukę. Brolis M. vilkėjo šviesiai mėlynos spalvos džinsus ir juodą striukę. Važiavo pasivyti K., T. Š. važiavo trumpomis žibinto šviesomis, kokiu greičiu važiavo, nežino, nežiūrėjo, mano galėjo važiuoti 50-60 km/h greičiu, nes nebuvo kur įsibėgėti, gatvės buvo trumpos distancijos. Kai pasivijo K., ją įkalbėjo grįžti atgal, K. atsisėdo galinėje keleivio vietoje. Važiuojant namo, T. Š. norėdamas „pamandravoti“, sukdamas iš (duomenys neskelbtini) gatvę, paspaudė greičio pedalą ir padidino greitį, tada nebesuvaldė automobilio ir trenkėsi į gyvenamo namo tvorą bei apšvietimo stulpą. Smūgio metu išsipūtė oro pagalvė, pats atsitrenkė į ją, ar atsitrenkė į priekinį automobilio stiklą, nepamena, nes tokio pojūčio nejuto, nieko neskaudėjo. Daugiau jokių sužalojimų nepatyrė. Važiavo prisisegęs saugos diržą. Matė, kad K. buvo nubrozdintas smakras, o broliui M. kaktos srityje buvo įdubimas. T. Š. jokių sužalojimų nepastebėjo. Pašalinių asmenų įvykio vietoje nematė. Visi išlipo iš automobilio, kažkas pasakė bėgam, kas pasakė, neprisimena, iš balso lygtai buvo panašu į T. balsą. Kodėl nusprendė bėgti, nežino, mano dėl to, kad įvyko eismo įvykis ir buvo neblaivūs. Grįžus namo, sesuo M. iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino 112, kad iškviesti greitąją med. pagalbą. Girdėjo, kad ji pasakė, jog žmogus nukentėjo eismo įvykio metu ir tada jai liepė padėti ragelį, ji padėjo. Jai liepė padėti, nes ji pasakė, kad nukentėjo eismo įvykio metu, nors ji to turėjo nesakyti. Po to jai perskambino, bet ji nebekėlė ragelio, nes tuo metu pats jau kalbėjo iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonu nurodė, kad žmogus virto ir trenkėsi į akmenį, taip nurodė melagingus duomenis apie įvykį. Atvyko pareigūnai, po to greitoji med. pagalba ir brolį M. medikai išsivežė į Šiaulius, važiavo kartu su juo. Kada grįžo namo, nebepamena. 2015-03-29 apie 11-12 val. susitiko T. Š., kartu su juo buvo D. ir L., T. galvojo ir ieškojo, kas galėtų prisiimti atsakomybę už eismo įvykį. Kas pasiūlė moterį iš Panevėžio, tiksliai nežino, nes buvo ieškoma įvairiais būdais, tik žino, kad buvo rasta moteris iš Panevėžio. Pasisiūlė visus nuvežti į Panevėžį. Dienos laiku, maždaug po pietų, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) vyšninės spalvos, valstybinių numerių nežino, priklausantį L. patėviui, nuvežė T. Š., D. ir L. į Panevėžį. Vairavo pats, vairuotojo pažymėjimą turi maždaug du metus. Nuvažiavus į Panevėžį, D. nuėjo į kažkokį namą, adreso nepamena, tik nurodė kur važiuoti, sugrįžo su moterim, jai buvo nurodyta, kad eismo įvykį padarė T. Š., jis nenori prarasti vairuotojo pažymėjimo ir gal ji gali prisiimti atsakomybę dėl eismo įvykio. Su ja visą laiką kalbėjosi T. Š. ir D., pats nekalbėjo. Ji sutiko padėti už 200 eurų. Tada nuvyko į policijos komisariatą, adreso nežino, ir su ja į policiją ėjo T. Š.. Pats liko automobilyje su L. ir D.. Nebuvo svarstoma, kas eis su ta moterimi. Pamena, kad tos moters vardas buvo M.. T. Š. kakta po eismo įvykio sužalota ar nubrozdinta nebuvo. Pats į policijos komisariatą nėjo, tik buvo priėjęs prie paradinių durų, kad paduoti T. Š. cigaretę. Netrukus T. Š. su M. grįžo į automobilį, T. Š. nurodė, kad jiems liepė važiuoti į Šiaulius. Buvo sutarta, kad ji rytoj atvažiuos su autobusu į Šiaulius ir daugiau ją išleido kažkur Panevėžio mieste, o patys grįžo į Kuršėnus. Telefonu su M.nebendravo ir jai neskambino. Kiek pamena, T. lygtais buvo pasiėmęs M. telefono numerį ir kas su ja bendravo, nežino, nes galėjo kalbėtis ir D.. Daugiau nieko negirdėjo. Nežino, ar M. kitą dieną buvo nuvykusi į Šiaulių policiją. Po kurio laiko T. klausė, bet jis pasakė, kad nieko nebuvo. Paties T. Š. neprašė prisiimti kaltės dėl eismo įvykio. Brolis M. vairuotojo pažymėjimo neturi. Dar pamena, kad 2015-03-29 grįžęs iš Panevėžio, ėjo parsinešti malkų ir prisikrovęs krepšį iš inercijos kėlėsi ir susitrenkė galvą į staktą. Tris dienas skaudėjo galvą, todėl kreipėsi į medikus dėl sužalojimo, nurodė, kad susižalojo į staktą ir išdavė nedarbingumo pažymėjimą. Po eismo įvykio galvos neskaudėjo, niekam pretenzijų dėl eismo įvykio neturi. Pirmos apklausos metu 2015-04-07 davė melagingus parodymus apie įvykio aplinkybes, nes to prašė T. Š., už tai nieko nesiūlė, pats sutiko draugiškai padėti be jokio atlygio ir nurodytą versiją sugalvojo jis, T. Š. ir D.. Gailisi dėl duotų melagingų parodymų, šios apklausos metu nurodė tikslias įvykio aplinkybes kaip buvo 2015-03-29 (1 t. 63, 64-65 b. l.).
Liudytojas D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kas buvo 2015-03-28 dieną ir naktį neatsimena, nes buvo girtas. Buvo pas kažką namuose, adreso nežino, ten gėrė. Pamena, kad ten buvo dar keletas žmonių, tačiau kas tokie, nepamena. Apie jokį eismo įvykį nežino. Pamena, kad atvažiavo policijos pareigūnai ir liepė prasipūsti. Po to vėl nuėjo miegoti, ryte atsiklus, visi vakarėlio dalyviai dar miegojo, todėl niekam nieko nesakęs išėjo namo. Pamena, kad kai atvyko pareigūnai, paklausė, kieno yra BMW automobilis ir dar pasakė, kad vienam iš ten buvusių žmonių buvo padaryta galvos trauma. Kokiomis aplinkybėmis ir kas atsitiko, nežino. Į balių atvažiavo atsitiktinai, ten nieko normaliai nepažinojo, jų vardų normaliai nežino, tik pravardes. Panevėžyje, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena visą savo gyvenimą. M. K. yra kaimynė, ją pažįsta nuo 2014, tikslaus laiko pasakyti negali. Labiau pažįsta jos draugą A., pavardės nežino. Su M. bendrauja, kai ją sutinka. Jai yra skambinęs, bet numerio nurodyti negali, nes pametė telefoną 2015 metais, datos nežino. Kada jai skambino, pasakyti negali, paskutinį kartą 2015 metais. Su Anatolijumi 2015 metais nebendravo, jis išvykęs į užsienį. 2015-03-28 vakare, kai baliavojo, Monikos tame vakarėlyje nematė (1 t. 94-95 b. l.).
Liudytoja K. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-03-28 vakare buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo M. V., jis atvyko mėlynos spalvos BMW automobiliu, valstybinių numerių nepamena, žinojo, kad tas automobilis yra T. Š.. M. V., T. Š. yra draugai. M. V. atvažiavo su O. L., T. automobilyje nebuvo. Trise atvažiavo pas M. V. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), tikslu pasveikinti T. Š. su gimtadieniu. Nurodytu adresu dar buvo M. V., vėliau atėjo D., pavardės nežino, jį matė pirmą kartą ir, kiek žino, jis yra T. draugas, Lukas, pavardės nežino, M. V.. Kai visi susirinko, M. nuvažiavo atvežti T., jie kartu grįžo T. automobiliu, vairavo M., po to M. automobilį pastatė kieme ir vakaro metu niekas su juo nevažiavo. Visi šventė gimtadienį, buvo vartojamas alkoholis, pati ir Orinta alkoholio negėrė, kiti gėrė vyną, alų ir degtinę. Kiek buvo laiko, nepamena, galėjo būti po vidurnakčio, su Orinta susiruošė eiti pas ją į namus, kad permiegoti. Visi kiti liko nurodytu adresu, ėjo link Orintos namų, kurie yra netoli M. ir jas T. automobiliu BMW pasivijo kartu buvę vaikinai, t. y. T. Š., M. V. ir M. V., vairavo T. Š.. Matė ir žinojo, kad jis vairuoja būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes matė, kad vartojo alkoholį. Šalia T. sėdėjo M., gale M.. Vaikinai prašė sugrįžti dar su jais pabūti. Orinta nebesutiko grįžti, o ji sutiko. Atsisėdo į galą prie M., sėdėjo už priekinės keleivio sėdynės. Vairavo M., važiavo pas M.į namus. Po to pamena, kad važiavo kažkokia gatve, M. darė posūkį ir už posūkio iš karto pajuto smūgį. Kaip ir dėl ko viskas vyko, tiksliai įvardinti negali, tik pamena, kad pasisuko ir iš karto smūgis. Kokiu greičiu važiavo M., nežino, atrodė pakankamai greitai. Po smūgio visi išlipo iš automobilio. Pati juto, kad susitrenkė petį, susižalojo smakrą, šiek tiek nusibrozdino kaklą. Pas kitus kartu važiavusius asmenis tuo metu jokių sužalojimų nematė. M. pradėjo prašyti kviesti greitąją, iš to suprato, kad jis yra susižalojęs. Išlipus iš automobilio, matė, kad M. atsitrenkė į gyvenamojo namo tvorą, jis po to nuėmė galinius numerius, susirinko dokumentus, tada visi greitai pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Ar kam bėgo kraujas automobilyje, po smūgio nematė. Ar suveikė oro pagalvės, neatkreipė dėmesio. T. automobilis liko įvykio vietoje, visi grįžo į M. ir M. namus, matė, kad M. telefonu kviečia pagalbą, ką ji kalbėjo, negirdėjo. Atvykusi greitoji med. pagalba M. išsivežė į ligoninę, girdėjo, kad medikams buvo nurodyta, jog M. nuvirto kieme. Buvo nakties laikas ir nematė, ar M. su M. susižalojo veido sritį ar ne. Po įvykio kurį laiką su jais nebendravo, todėl nematė ir dienos laiku, ar jie patyrė kokius sužalojimus ar ne. Po to visi suėjo į kambarį, netrukus atvyko policija, patikrino blaivumą ir policijos pareigūnai parvežė namo. Kas vyko toliau, nežino ir nematė. Po to įvykio girdėjo, kad jie ieškojo išeities dėl šio eismo įvykio, bet kas ką sakė ar darė, nežino, tik girdėjo, kad ieškojo būdų, kaip išspręsti problemą. Po to ilgą laiką su jais nebendravo, o paskutiniu laiku buvo sutikusi brolius Mindaugą ir M. ir jie abu patarė, kad jeigu reiks duoti parodymus, sakytų viską taip, kaip buvo. Pamena, kad M. vilkėjo tamsios spalvos džinsines kelnes, o viršus panašus į bliuzoną, bet koks tiksliai, įvardinti negali. Kuo vilkėjo M. ir M., neįsidėmėjo ir negali nurodyti. Pati vairuotojo pažymėjimo neturi ir automobilio nevairuoja. Žino, kad M. su M. turi vairuotojo pažymėjimus ir automobilį vairuoja, o M. vairuotojo pažymėjimo neturi (1 t. 98-99 b. l.).
Liudytoja O. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-03-28 vakare apie 18.00 val. kartu su K. Š. atvyko į (duomenys neskelbtini) esančius M. V. namus, namo numerio nežino, kaip nuvykti žino. Atsivežė T. Š. ir M. V., kuris taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). M. yra jo sesuo. Atvažiuojant automobilį vairavo T. Š., žino, kad jis važiavo su savo mėlynos spalvos automobiliu (duomenys neskelbtini) valstybinių numerių nežino. M. V. sėdėjo priekyje šalia vairuotojo. Pas V. buvo ji, M. V., M. V., M. V., L. S., T. Š., K. Š. ir vaikinas, vardu D., žino, kad jis yra T. Š. draugas. Visi šventė T. Š. gimtadienį. Alkoholio nevartojo, taip pat alkoholio negėrė ir K.. Kartu buvę vaikinai gėrė degtinę ir alų. Vakaro metu niekas su T. Š. automobiliu niekur nevažiavo, automobilis stovėjo kieme. Vakaro metu girdėjo kalbas, kad vaikinai planuoja važiuoti į B., sakė, kad vairuotų T. Š., bet sakė, kad niekur jie nebevažiuotų, taip kalbos ir baigėsi. Apie 24.00 val. su K. Š. susiruošė namo. T. Š. niekur eiti neleido, siūlėsi parvežti, suprato, kad M. pats būtų parvežęs, bet nesutiko, norėjo atimti raktelius, T. Š. perdavinėjo raktelius M. V., kad negalėtų atimti, paskui nebeatiminėjo raktelių ir su K. Š. išėjo namo. Abi išėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pamatė, kad iš V. kiemo išvažiuoja T. Š. automobilis, tas automobilis privažiavo prie jų, matė, kad automobilį vairuoja T. Š.. Ji žinojo, kad jis automobilį vairuoja išgėręs alkoholio, šalia jo priekyje buvo M. V., o M. V. gale už vairuotojo. Jie pasiūlė važiuoti kartu, Kornelija sutiko ir įsėdo į automobilio galą už M. V. šalia M. V.. Pati sėsti nesutiko, nes su girtais asmenimis nenorėjo niekur važiuoti. Pradėjo bėgti, įbėgo į Darbo gatvę, bet jie prisivijo ir M. V., suėmęs rankomis, pasisodino ant kelių priekinėje keleivio sėdynėje šalia vairuotojo. Jie parvežė ją namo. Kornelijai siūlė eiti kartu, bet ji sutiko važiuoti su jais. Jie ją išleido ir išvažiavo, daugiau jų nebematė, išvažiavo sėdėdami taip pat, kaip ir matė, vairavo T. Š.. Po to, kaip vėliau sužinojo, jie padarė avariją. Naktį skambino M. V., bet nekėlė ragelio. Ryte, dienos laiku bendravo telefonu su K. Š., L. S., iš pradžių jie nieko nenorėjo sakyti, bet paskui abu pasakė, kad M. V. yra ligoninėje, komos būsenoje, taip pat pasakė, kad atsitiko eismo įvykis ir avariją padarė T. Š.. Tą pačią dieną telefonu bendravo ir su T. Š., pokalbio metu jis patvirtino, kad tai jis padarė eismo įvykį ir neturi nuotaikos bendrauti. Ji su jais išsiskirdama matė, kad vairavo T. Š.. Pati nebuvo eismo įvykio metu ir kaip viskas įvyko, nematė, ką matė ir sužinojo, nurodė (1 t. 101 b. l.).
Liudytoja Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-03-28 po 21.00 val. buvo pas draugą V. M. sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajonas. Žinojo, kad namuose, (duomenys neskelbtini) Kuršėnai, švenčiamas vaikų draugo T. Š. gimtadienis, tam neprieštaravo. Naktį į namus grįžti neplanavo. Apie 1.30 val. paskambino sūnus M. ir verkdamas pasakė, kad M. ligoninėje ir jai reikia atvažiuoti pasiimti jo iš Šiaulių ligoninės, nes neturi kuo grįžti namo. M. aiškino, kad M. gaudė šunį, paslydo ir galva trenkėsi į akmenį. Atvykus jo pasiimti iš Šiaulių, M. visą laiką tvirtino tą patį pasakojimą, kad M. susižalojo galvą į akmenį. Kol vyko į Kuršėnus, M.i paskambino dukra M. ir pasakė, kad reikia grįžti namo. Sugrįžus kieme jau buvo policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad M. tikriausiai susižalojo eismo įvykio metu, o ne krisdamas ir susitrenkdamas į akmenį. M. tą vakarą, kas nutiko, nieko nebesakė. Pasiėmė Mintautę ir kartu išvyko į sodą pas draugą. Kitą dieną M. pasakė, kad M. susižalojo eismo įvykio metu, tačiau prisiekinėjo, kad nei jis, nei M. automobilio nevairavo. Paklausė, kas vairavo, bet M. nieko nesakė, pasakė, kad jai nieko žinoti nereikia. Iki šiol taip ir nežino, kas ir kaip atsitiko, kas vairavo automobilį. Kai M. pabudo po komos, jis taip pat prisiekinėjo, kad automobilį vairavo ne jis. Kas vairavo, nesakė. D. M. pasakė, kad į namus buvo atėję tvoros savininkai, pati tuo metu buvo ligoninėje. Jie dėl žalos norėjo susitarti draugiškai. Savo vaikais tiki ir mano, kad automobilį vairavo ne jie, todėl nesupranta, kodėl turėtų su žmonėmis kalbėti apie žalos atlyginimą. Žino, kad eismo įvykis buvo padarytas su automobiliu BMW, priklausančiu T. Š.. Daugiau apie tos nakties įvykį nieko negali pasakyti, nes nieko nežino (1 t. 131-132 b. l.).
Nepilnametė liudytoja M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajonas. Aplinkybes apie 2015-03-28 ir 29 dienos įvykius pamena. 2015-03-28 vakare buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu namuose buvo broliai M. V., M. V., T. Š., jis yra registruotas šiuo adresu, nes norėjo išsilaikyti vairuotojo pažymėjimo egzaminą ir jo tėvai yra išvykę į užsienį, todėl jam padėjo priregistruodami pas save. T. Š. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Dar tą vakarą buvo L. S. ir T. Š. draugas D., pavardės nežino, žino, kad gyvena kažkur Kuršėnuose pas savo mamą. Visi šventė T. Š. gimtadienį, tėvų namuose nebuvo. Gėrė šampaną, kiti nurodyti asmenys gėrė alų ir degtinę. Žino, kad T. Š. turi tamsiai mėlynos spalvos automobilį BMW, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Tą vakarą jis atvažiavo su automobiliu, automobilis stovėjo kieme. Tą dieną matė, kad nurodytu automobiliu važinėjo ne tik T. Š., bet ir brolis M. V., dar girdėjo, kad važiavo Lukas, bet pati to nematė, tik girdėjo. Iš brolių vairuotojo pažymėjimą turi tik M., M. neturi. M. tą dieną automobilio nevairavo ir jis važiuoti automobiliu nemoka. Žino, kad M. vairuotojo pažymėjimą turi apie du metus laiko. Nurodytą vakarą šventė gimtadienį ir T. Š. nusprendė važiuoti pasivažinėti, nors ir buvo išgėręs, bet niekas nieko nesakė, pati taip pat neprieštaravo. Matė, kad T. Š. ėjo link automobilio kieme, bet kas kaip susėdo, nežino, nes nuėjo į kambarį ir nebežiūrėjo. Išvažiavo trise - T. Š. ir abu broliai. Lukas su Dinu liko namuose. Pati niekur nevažiavo. Jie išvažiavo, kai jau buvo po vidurnakčio, tikslaus laiko nepamena. Kiek laiko praėjo, nežino, galėjo praeiti maždaug 15-20 minučių, jie visi kartu grįžo į kiemą, kartu su jais dar buvo K. Š., ji yra T. Š. draugė. Kada tiksliai grįžo, nežino, jie parėjo pėsčiomis. Kai jie grįžo, buvo išėjusi į lauką, matė, kad M. galva sutraumuota, jam buvo įdubusi kakta, jis nurodė, kad nieko nepamena, pamena, kad važiavo automobiliu, kurį vairavo T. Š., sakė, kad kažkur atsitrenkė, lygtai į stulpą, kur įvyko eismo įvykis ir kaip viskas įvyko, nematė ir nežino, nurodo tai, ką girdėjo iš nurodytų asmenų. K. Š. buvo kraujosruva ant smakro. T. M. dar neatrodė sužalotas, bet kitą dieną jis skundėsi, kad jam skauda galvą. Iš karto iš savo mobilaus ryšio telefono skambino 112, tačiau išsikrovė telefonas. Po to lygtai brolis skambino 112 ir M. iškvietė medikus, atvyko medikai ir M. išsivežė į ligoninę. M. lygtai irgi kreipėsi į medikus, bet kitą dieną, tiksliai dienos ir laiko nežino, bet jam skaudėjo galvą, dėl ko skaudėjo, nežino. Buvo girdėjusi, kad jie norėjo surasti kitą žmogų, kad prisiimtų eismo įvykio kaltę, kodėl ieškojo kito žmogaus, tiksliai nežino, girdėjo, kad nenorėjo mokėti baudos. Kaip tiksliai įvyko eismo įvykis ir kas vairavo, pati nematė, ką girdėjo nurodė (1 t. 136-137 b. l.).
2015-03-29 įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose bei 2015-06-02 papildomos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra kelyje Šiaulių rajone, Kuršėnuose, netoli Žiužmos ir Miško gatvių sankirtos. Apžiūros metu užfiksuota automobilio padėtis po eismo įvykio, išmatuoti reikiami atstumai, paimta: 4 nuoplovos nuo pavarų svirties, vairo, priekinio stiklo vidinės pusės prieš vairuotojo ir prieš keleivio vietas; mikrodalelės nuo vairuotojo ir priekinės keleivio sėdynės; 4 vnt. kvapo pėdsakų iš automobilio (1 t. 10-21, 22-26 b. l.).
2015-03-29 transporto priemonės aprašo protokoluose nurodyti automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio T. Š., sugadinimo požymiai, paimtos oro pagalvės iš prietaisų skydelio ir iš vairo (1 t. 34, 35-36 b. l.).
2015-04-24 specialisto išvadoje Nr. G 547/15(04) nurodyta, kad M. V. padaryti sužalojimai: kaktikaulio įspaustinis lūžis, kaukolės pamato lūžis priekinėje duobėje, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu. M. V. dėl kaktikaulio įspaustinio lūžio, kaukolės pamato lūžio ir galvos smegenų sumušimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. 54-55 b. l.).
2015-06-18 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole nurodyta, kad T. Š. sutikus, buvo paimti lyginamajam tyrimui jo seilių pavyzdžiai (1 t. 88-89 b. l.).
2015-06-22 specialisto išvadoje Nr. S 202/15(01) nurodyta, kad atlikus DNR tyrimą ant oro pagalvės dalies iš vairo, gautas DNR profilis sutampa su T. Š. DNR profiliu su 99,9999999999999 proc. tikimybe (1 t. 141-147 b. l.).
Vairuotojo pažymėjimo kopijoje nurodyta, kad šis dokumentas T. Š. išduotas 2014-06-04 (1 t. 90 b. l.).
2015-03-29 1.17 val. asmens blaivumo teste užfiksuotas įtariamojo T. Š. 1.26 promilių girtumas (1 t. 96 b. l.).
2015-06-05 apžiūros protokole užfiksuota bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo, įrašyto CD kompakte, apžiūra (1 t. 158-159 b. l.).
Pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. BK 281 str. 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta jo paties paaiškinimais apie įvykusį eismo įvykį. Teisminio nagrinėjimo metu jis pripažino, kad 2015 m. kovo 29 d. apie 1 val. nakties vairuodamas BMW markės automobilį, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į namo tvorą. Teismas remiasi šiais kaltinamojo paaiškinimais, be to, juos patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai: eismo įvykio vietos apžiūros protokolai ir jų priedai, transporto priemonės apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada apie M. V. padarytą sužalojimą, specialisto išvada apie tai, kad atlikus DNR tyrimą ant oro pagalvės dalies iš vairo, gautas DNR profilis sutampa su T. Š. DNR profiliu su 99,9999999999999 proc. tikimybe, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir kiti rašytiniai įrodymai. Įrodymai byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti. Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja faktą, kad kaltinime nurodytu laiku, 2015 m. kovo 29 d. apie 1.49 valandą, tamsiu paros metu, Šiaulių rajone, Kuršėnuose, T. Š., vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas Miško gatve ir sukdamas į Žiužmos gatvę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl susidariusių aplinkybių nesulėtino greičio, ir dėl to nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į Žiužmos g. 20 namo tvorą, tai yra, įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio (duomenys neskelbtini) keleiviui M. V. dėl kaktikaulio įspaustinio lūžio, kaukolės pamato lūžio ir galvos smegenų sumušimo buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Aptartos faktinės bylos aplinkybės rodo, kad tarp T. Š. veikos ir kilusio eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas M. V., yra priežastinis ryšys.
Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad T. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje, nes jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, sukėlė autoįvykį, kurio metu nukentėjusiajam M. V. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, be to, veiką padarė būdamas girtas (nustatytas 1,26 promilių girtumas).
Dėl veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje
Liudytojas L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-03-29 ryte pabudus M., M., M. pradėjo kalbėti apie tai, kad naktį įvyko eismo įvykis, M. nurodė, kad eismo įvykis įvyko, kai BMW automobilį vairavo M.. Kaip įvyko eismo įvykis, niekas jokių aplinkybių nenurodė, tik iš M. kalbos suprato, kad tai padarė M.. Taip pat sužinojo, kad eismo įvykio metu buvo sužalotas M.. Po to išėjo namo. Tos pačios dienos metu, maždaug po pietų, kiek buvo laiko neįsidėmėjo, paskambino M. ir paprašė nuvežti į Panevėžį, daugiau nieko nenurodė, dėl ko ir kam. Pasakė, kad šiandien nevairuoja. Tada sutarė, kad tik kartu važiuos, nes tai jo automobilis, o vairuos M.. Kartu važiavo T. Š. ir D.. Vairavo M., šalia sėdėjo M., gale buvo pats su Dinu. Snūduriavo ir važiavo tik dėl kompanijos, kad jo automobilis. Kai atvažiavo į Panevėžį, kokiu adresu atvyko, nežiūrėjo ir nežino. Matė, kad į lauką išėjo kažkokia mergina, su ja pasikalbėti išlipo visi trys vaikinai M., M. ir D.. Iš pradžių išlipę pakalbėjo, po to kalbėjosi automobilyje. Ką jie kalbėjo, negirdėjo, nes nerūpėjo. Netrukus visi jie ir mergina važiavo į Panevėžio policiją ir važiuodami jie dar trumpai kalbėjosi tarpusavyje, į jų pokalbį neiškišo, nes tai buvo ne jo reikalai. Kas tiksliai buvo kalbama, šiuo metu nebepamena, tik žino, kad jie visi trys prašė merginos, kad ji policijoje pameluotų ir pasakytų, kad ji padarė eismo įvykį Kuršėnuose su T. automobiliu (duomenys neskelbtini). Suprato, kad M. norėjo išvengti atsakomybės, o M. su Dinu jam padėjo, todėl siekė paveikti merginą, kad ji duotų melagingus parodymus policijoje. Jie visi išėjo link policijos, pats liko automobilyje, po to matė, kad jie grįžo. Nuvežė merginą ir išvažiavo į Kuršėnus. Grįžę į Kuršėnus, išsiskirstė namo (1 t. 58-59 b. l.).
Liudytojas M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-03-29 apie 11-12 val. susitiko T. Š., kartu su juo buvo D. ir Lukas, M. galvojo ir ieškojo, kas galėtų prisiimti atsakomybę už eismo įvykį. Kas pasiūlė moterį iš Panevėžio, tiksliai nežino, nes buvo ieškoma įvairiais būdais, tik žino, kad buvo rasta moteris iš Panevėžio. Pasisiūlė visus nuvežti į Panevėžį. Dienos laiku, maždaug po pietų, vairuodamas vyšninės spalvos automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinių numerių nežino, priklausantį Luko patėviui, nuvežė T. Š., Diną ir Luką į Panevėžį. Vairavo pats, vairuotojo pažymėjimą turi maždaug du metus. Nuvažiavus į Panevėžį, D. nuėjo į kažkokį namą, adreso nepamena, tik nurodė kur važiuoti, sugrįžo su moterim, jai buvo nurodyta, kad eismo įvykį padarė T. Š., jis nenori prarasti vairuotojo pažymėjimo ir gal ji gali prisiimti atsakomybę dėl eismo įvykio. Su ja visą laiką kalbėjosi T. Š. ir D., pats nekalbėjo. Ji sutiko padėti už 200 eurų. Tada nuvyko į policijos komisariatą, adreso nežino, su ja į policiją ėjo T. Š.. Pats liko automobilyje su Luku ir Dinu. Nebuvo svarstoma, kas eis su ta moterimi. Pamena, kad tos moters vardas buvo Monika. T. Š. kakta po eismo įvykio sužalota ar nubrozdinta nebuvo. Pats į policijos komisariatą nėjo, tik buvo priėjęs prie paradinių durų, kad paduoti T. Š. cigaretę. Netrukus T. Š. su Monika grįžo į automobilį, T. Š. nurodė, kad jiems liepė važiuoti į Šiaulius. Buvo sutarta, kad ji rytoj atvažiuos autobusu į Šiaulius ir daugiau ją išleido kažkur Panevėžio mieste, o patys grįžo į Kuršėnus. Telefonu su Monika nebendravo ir jai neskambino. Kiek pamena, M. lygtai buvo pasiėmęs Monikos telefono numerį ir kas su ja bendravo, nežino, nes galėjo kalbėtis ir D.. Ar kitą dieną Monika buvo nuvykusi į Šiaulių policiją, negirdėjo. Po kurio laiko T. klausė, bet jis pasakė, kad nieko nebuvo. T. Š. jo prisiimti kaltę dėl eismo įvykio neprašė. Brolis M. vairuotojo pažymėjimo neturi. Pirmos apklausos metu 2015-04-07 davė melagingus parodymus apie įvykio aplinkybes, nes to prašė T. Š., už tai nieko nesiūlė, pats sutiko draugiškai padėti be jokio atlygio ir nurodytą versiją sugalvojo jis, T. Š. ir D.. Dėl duotų melagingų parodymų gailisi, šios apklausos metu nurodė tikslias įvykio aplinkybes kaip buvo 2015-03-29 (1 t. 64-65 b. l.).
Liudytojas D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyveno visą laiką (duomenys neskelbtini), M. K. yra jo kaimynė (1 t. 94-95 b. l.).
Liudytoja K. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po eismo įvykio Kuršėnuose vaikinai ieškojo išeities dėl šio eismo įvykio, bet kas ką sakė ar darė, nežino, tik girdėjo, kad ieškojo būdų, kaip išspręsti problemą (1 t. 98-99 b. l.).
Liudytoja M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-03-29 nuo ryto buvo namuose Kęstučio g. 30, Panevėžys. Tiksliai valandos nepamena, pas ją raudonos spalvos automobiliu atvažiavo keturi jaunuoliai, kurių pažino tik vieną. Tai buvo D. D., gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžys. D. D. pažįsta apie du metus, su juo sutaria gerai, yra draugai. Kitų trijų jaunuolių nepažinojo, juos matė pirmą kartą. Į kambarį buvo atėjęs D., kuris liepė išeiti į kiemą, nes reikėjo pasikalbėti. Kiti jaunuoliai į kambarį atėję nebuvo. Nuėjus prie automobilio, D. liepė sėsti į automobilį, įsėdo ir jis. Pati atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės, matė, kad gale kairėje pusėje sėdėjo jaunuolis, apie 25 metų amžiaus. Už vairo sėdėjo jaunuolis, apie 20-25 metų amžiaus, jo kakta buvo sužalota. Matė, kad priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo jaunuolis, kokio jis amžiaus, neįsidėmėjo. Atsisėdus į automobilį, D. paprašė prisiimti avariją, kuri įvyko Šiaulių rajone, Kuršėnuose. D. pasakė, kad avariją padarė tas jaunuolis, kuris sėdėjo už vairo. Tas vaikinas buvo aukštesnis už ją, rudais plaukais, jo veidą matė gerai, jį gal ir galėtų atpažinti, reiktų pamatyti. Tas vaikinas gal automobilyje ir prisistatė, tiksliai nebepamena ir šiuo metu jo vardo nežino. Tas vaikinas važiuojant į Panevėžio policiją pats kalbėjo, kad jis padarė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos. D. D. pasakė, kad jaunuolis, kuris buvo su sužalota kakta, už tai sumokės 200 eurų, jeigu ji prisiims kaltę. Pati D. ir sužaloto jaunuolio klausė, kas čia per eismo įvykis, kad reikia prisiimti kito kaltę. Jaunuolis pasakė, kad tik eismo įvykis, kurio metu apgadintas automobilis ir jis pasišalino iš įvykio vietos, daugiau jokių aplinkybių nepasakojo. Kadangi pasiūlė 200 eurų, tai ji sutiko. Prašė jos prisiimti ir nurodė, kad bus paskirta tik bauda, kurią jie sumokės ir daugiau nieko negresia ir nieko nebus. Sutiko tik dėl pinigų. Kai sutiko, D. liepė kartu važiuoti į policijos komisariatą, Tulpių g. 60, Panevėžys ir pasakyti apie tariamai jos padarytą eismo įvykį. Nuvykę kartu su automobilio vairuotoju, kuris buvo su sužalota kakta, nuėjo į budėtojų dalį pranešti apie eismo įvykį. Jaunuolis iš pradžių su ja eiti nenorėjo, bijojo, kad pareigūnai, pamatę sužalotą kaktą, neįtartų jo paties. D. jam liepė eiti ir nekreipti dėmesio dėl sužalotos kaktos. Nuėjusi policijos pareigūnams pasakė, kad Šiaulių rajone, Kuršėnuose padarė eismo įvykį. Matė, kad policijos pareigūnai skambino Šiaulių policijai išsiaiškinti aplinkybių. Po to pareigūnai pasakė, kad reikia nuvykti į Šiaulių policiją. Tai girdėjo ir kartu buvęs jaunuolis. Einant link automobilio, ji pasakė, kad į Šiaulių policiją nevažiuos. Pasakė atvažiuoti kitą dieną, atvežti pinigus, tada ji nuvažiuos į Šiaulių policiją. Kitą dieną nuo ryto kažkas skambino, bet ji neatsiliepė. Ar jaunuolis, kuris turėjo atvežti pinigus ir ją nuvežti į Šiaulių policiją, buvo atvykęs, nežino. Tos dienos vakare sužinojo, kad jos kažkas ieškojo, tai mano, kad buvo tas pats jaunuolis, su kuriuo turėjo važiuoti į Šiaulių policiją. Naudojasi vienu telefono numeriu, į tą patį skambino ir nežinomo abonento numeris. Daugiau 2015-03-29 atvykusių vaikinų nebematė, su jais nebebendravo. Su Dinu taip pat nebendravo, tik iš jo mamos girdėjo, kad D. jai sakė, jog eismo įvykio kaltininkas pats nuėjo į policiją ir prisipažino. Eismo įvykio metu 2015-03-29 Kuršėnuose nebuvo, eismo įvykio aplinkybių nematė ir kas padarė eismo įvykį, tiksliai nežino, ką sakė vaikinai, nurodė, t. y. kad eismo įvykį padarė atvažiavęs vaikinas su sužalota kakta. Policijos apklausos metu sužinojo, kad vienas vaikinas eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas, kas daugiau dalyvavo eismo įvykyje, jie nenurodė ir nežino (1 t. 107-108, 109-111 b. l.).
BK 233 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją. Nagrinėtinu atveju buvo nustatyta, kad T. Š., sukėlęs eismo įvykį, siekė surasti asmenį, kuris prisiimtų dėl to kaltę. Kaltinamasis teismui pripažino, kad kartu su M. V. ir D. D. po įvykio vyko į Panevėžį, prie Kęstučio g. 30 namo, prašė M. K., kad ši pasakytų, jog 2015-03-29 Šiaulių rajone, Kuršėnuose, ji vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir padarė eismo įvykį. Teismas remiasi šiais kaltinamojo paaiškinimais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, nes tokius T. Š. paaiškinimus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai, tame tarpe ir pati M. K., kuri pripažino, jog pas ją į namus atvyko keli vaikinai ir prašė prisiimti kaltę dėl avarijos, jai sutikus, iš karto vyko į policijos komisariatą Panevėžyje duoti melagingus parodymus. Esant tokių aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad kaltinamojo padaryta veika tinkamai kvalifikuota kaip nesunkus nusikaltimas pagal Baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį.
Dėl atsakomybės
Kaltinamasis T. Š. kaltu prisipažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiojo bei su juo susitaikė, tai patvirtina ir teismo posėdžio metu pateiktas susitaikymo protokolas, kuriame kaltinamasis bei nukentėjusysis nurodė, jog T. Š. nukentėjusiojo atsiprašė, M. V. jam atleido, bei sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta, susitarė dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo, T. Š. įsipareigojant sumokėti M. V. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iki 2018-01-01, kas mėnesį mokant po 200 eurų iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pirmą įmoką sumokant iki 2015-11-30. Tuo tarpu dėl civilinio ieškinio likusios dalies, t.y. dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 571,69 eurų padarytos turtinės žalos atlyginimo, kaltinamasis ir nukentėjusysis sutiko, jog šias sumas nukentėjusiajam sumokėtų draudimo kompanija AB „Lietuvos draudimas“. Iš AB „Lietuvos draudimas“ rašto taip pat matyti, kad pripažinus T. Š. kaltę dėl eismo įvykio, civilinis atsakovas nukentėjusiajam sumokėtų 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Kaltinamasis T. Š. padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną nesunkų nusikaltimą (BK 233 str. 1 d.) ir vieną neatsargų nusikaltimą (BK 281 str. 4 d.), veikos baigos. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. Š. anksčiau neteistas (1 t. 181 b. l.), administracine tvarka nebaustas, tačiau anksčiau du kartus taikyti administraciniai nurodymai (1 t. 192-193 b. l.), nedirbantis (1 t. 194 b. l.), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (1 t. 191 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos ir VšĮ Šiaulių rajono pirminės priežiūros centro Kuršėnų poliklinikos priklausomybės ligų ir psichiatrijos pacientų registruose neįrašytas (1 t. 183, 185 b. l.). Esant tokių aplinkybių visumai, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir T. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju M. V..
Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga T. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamasis T. Š. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones, kelių transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis praeityje už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, kas rodo, kad jis nėra sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau vairuotojo pažymėjimą buvo gavęs tik 2014-06-04, kai nusikalstamą veiką įvykdė nepraėjus nė vieneriems metams po pažymėjimo gavimo, yra nedirbantis. Todėl, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo padarytus KET pažeidimus, kilusius padarinius, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, įvertinant tai, kad šia poveikio priemone siekiama prevencinių tikslų, užkirsti kelią ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus bei pažeidinėti kelių eismo taisykles, T. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų laikotarpiui. Kas teismo nuomone, neabejotinai turės taisomąjį poveikį kaltinamajam, nes padės suvokti šios teisės turėjimo teikiamus privalumus ir jos vertę, o tuo pačiu ir tokią teisę turinčio asmens atsakomybę. Šiuo atveju siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nusikalstamos veikos padarymo atvejų, KET pažeidimų bei siekis pataisyti kaltinamąjį nusveria jo patiriamus nepatogumus.
Sprendžiant klausimą, ar tikslinga T. Š. skirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, atsižvelgtina į tai, kad T. Š. yra jauno amžiaus, nedirbantis asmuo, negauna jokių nuolatinių pajamų, be to, susitarė su nukentėjusiuoju atlyginti jam padarytą 5000 eurų neturtinę žalą. Dėl šių priežasčių, t.y. įvertinus kaltinamojo finansinę padėtį ir galimybes, manytina, kad papildomai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, yra netikslinga.
Kaltinamajam T. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusysis M. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo ir draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 571,69 eurus turtinei žalai atlyginti bei 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t. 50-52 b. l.).
Bylos duomenimis nustatyta, jog transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo drausta valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad „Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo. Iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų matyti, kad <...>, asmuo, nukentėjęs eismo įvykyje, dėl padarytos žalos atlyginimo gali kreiptis keliais būdais arba pateikdamas pretenziją draudikui arba pareikšdamas ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo (13 straipsnis). Draudikas, būdamas apribotas draudimo sumų pagal įstatymą, veikdamas sutartinių įsipareigojimų pagrindu, esant eismo įvykiui, išmoką išmoka arba pretenzijos pagrindu arba teismo sprendimo pagrindu. Tačiau įstatymas jo neįpareigoja laukti kol baudžiamojoje byloje bus priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo, draudikas neturtinės žalos atlyginimą gali išmokėti ir anksčiau, o tuo atveju, kai pagal teismo sprendimą priteista suma yra didesnė negu išmokėta, draudikas, vykdydamas teismo sprendimą, privalo išmokėti sumos skirtumą pagal draudimo sutarties ribas“ (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutartis byloje Nr. 2K-548/2012). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ iki teismo sprendimo priėmimo nukentėjusiajam patirtos žalos neatlyginimo.
Nukentėjusysis nurodo, kad padarytą turtinę žalą (571,69 EUR) sudaro jo negautas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2015-03-29 iki 2015-06-08, nes eismo įvykio metu jis buvo sužalotas, sirgo, buvo nedarbingas, o ligonio pašalpa jam nebuvo mokama dėl to, kad į gydymo įstaigą pateko vartojęs alkoholio. Tokias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys medicininiai dokumentai apie M. V. padarytus sužalojimus ir gydymąsi, taip pat nukentėjusiojo darbovietės UAB MBM PREKYBA pažyma apie M. V. pajamas, kurias jis būtų gavęs tuo atveju, jei būtų dirbęs. Esant šioms išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į faktą, kad veikos padarymo metu M. V. buvo darbingas, o patyręs kūno sužalojimą negalėjo dirbti, taip pat į tai, kad turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (kasacinė byla Nr. 2K-7-35/2011), civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistina nukentėjusiajam M. V. 571,69 eurų suma turtinei žalai atlyginti.
Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas.
Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. V. sveikata. Nukentėjusiajam M. V. buvo padaryti sužalojimai: kaktikaulio įspaustinis lūžis, kaukolės pamato lūžis priekinėje duobėje, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu. Nukentėjusysis M. V. po įvykio buvo nedarbingas, operuojamas ir gydomas ligoninėje, vėliau taikytas reabilitacinis gydymas. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje pažymėjo, kad jis dėl nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, po patirtos avarijos tapo nedarbingas, neteko 60 procentų darbingumo, dėl sveikatos būklės gydymosi laikotarpiu ir šiuo metu dar negali dirbti, vienintelės gaunamos pajamos yra neįgalumo pašalpa, dar ir šiuo metu jam skauda galvą, ji svaigsta, vartoja vaistus.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką apie nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-365/2008, 2K–424/2008, 2K-507/2009) priteisiamas neturtinės žalos sumas, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, žalos padarymo aplinkybes (sužalojimai padaryti dėl netyčinių kaltininko veiksmų, netikėtai); į tai, kad nukentėjusysis patyrė nepatogumus (buvo operuojamas, gydėsi ligoninėje, jautė ir tebejaučia fizinį skausmą, tapo nedarbingas); į sužalojimų mastą (nukentėjusiajam M. V. dėl padaryto nusikaltimo buvo sunkiai sutrikdyta sveikata), į tai, kad ir šiuo metu yra sveikatos sužalojimų liekamųjų reiškinių, kad T. Š. įvykio metu buvo neblaivus, yra nedirbantis; į kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad protinga proceso dalyvių interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta priteisiant nukentėjusiajam M. V. visą reikalaujamos neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ savanoriškai neatlygino nukentėjusiajam M. V. patirtos neturtinės žalos, iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistina nukentėjusiajam M. V. 5000 eurų neturtinė žala. Tuo tarpu atkreipiant dėmesį, kad likusioje dalyje dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo kaltinamasis ir nukentėjusysis susitarė surašydami susitaikymo protokolą.
Nukentėjusysis taip pat prašė iš kaltinamojo priteisti jo turėtas išlaidas teisininko pagalbai apmokėti už suteiktas teisines konsultacijas, atstovavimą teisme, dokumentų surašymą. Iš teismui pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad nukentėjusysis už teisinę pagalbą advokatei J. B. sumokėjo 300 eurų. Kadangi nukentėjusysis M. V. dėl kaltinamojo T. Š. padarytos nusikalstamos veikos kreipėsi į advokatą ir turėjo atstovavimo išlaidų, bei kurios pagrįstos dokumentais, teismas sprendžia, kad šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jos priteistinos iš kaltinamojo T. Š. ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 6 p.).
Daiktiniai įrodymai - 4 vokai su nuoplovomis nuo pavarų svirties, vairo, priekinio stiklo vidinės pusės prieš vairuotojo ir prieš keleivio vietas (laikomi pakete Nr. 1), 2 paketai su oro pagalvėmis iš prietaisų skydelio ir iš vairo (laikomi pakete Nr. 1), 2 vokai su mikrodalelės nuo vairuotojo ir priekinės keleivio sėdynės (laikomi pakete Nr. 1), 3 vokai su T. Š., M. V. ir M. V. seilių pavyzdžiais (laikomi pakete Nr. 1), 4 vnt. kvapo pėdsakų iš automobilio (laikomi pakete Nr. 1) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Daiktiniai įrodymai - 2 kompaktinės plokštelės (laikomos pakete Nr. 2, prisegtame prie 2 tomo viršelio) – paliktini saugoti byloje.
Daiktinis įrodymas - automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laikomas saugojimo aikštelėje – nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintinas T. Š. neribotai nuosavybei.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
T. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltinamajam ir nukentėjusiajam M. V. susitaikius ir baudžiamąją bylą T. Š. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi bei 68 straipsniu, T. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Patvirtinti 2015-11-06 sudarytą susitaikymo protokolą tarp T. Š. ir M. V., kuriame užfiksuota, kad T. Š. susitaikė su nukentėjusiuoju ir įsipareigojo sumokėti M. V. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iki 2018-01-01, kas mėnesį mokant po 200 eurų nukentėjusiajam iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pirmą įmoką sumokant iki 2015-11-30.
Įspėti T. Š., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kaltinamajam T. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nukentėjusiojo M. V. pareikštą civilinį ieškinį dėl 571,69 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam M. V. 571,69 eurų turtinės žalos atlyginimą.
Nukentėjusiojo M. V. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam M. V. 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Pripažinti nukentėjusiojo M. V. patirtas 300 eurų atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo T. Š. M. V. naudai.
Daiktinius įrodymus - 4 vokus su nuoplovomis nuo pavarų svirties, vairo, priekinio stiklo vidinės pusės prieš vairuotojo ir prieš keleivio vietas (laikomus pakete Nr. 1), 2 paketus su oro pagalvėmis iš prietaisų skydelio ir iš vairo (laikomus pakete Nr. 1), 2 vokus su mikrodalelės nuo vairuotojo ir priekinės keleivio sėdynės (laikomus pakete Nr. 1), 3 vokus su T. Š., M. V. ir M. V. seilių pavyzdžiais (laikomus pakete Nr. 1), 4 vnt. kvapo pėdsakų iš automobilio (laikomus pakete Nr. 1) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Daiktinius įrodymus - 2 kompaktines plokšteles (laikomas pakete Nr. 2, prisegtame prie 2 tomo viršelio) – palikti saugoti byloje.
Daiktinį įrodymą - automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laikomą saugojimo aikštelėje – nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti neribotai T. Š. nuosavybei.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.