- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-30
- Bylos Nr.
- 2K-365/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Sirvydis (pirm.), Vytautas Piesliakas, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Nuteistasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- K. L.
- Advokatai
- Rimantas Prėskienis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
kasacinio rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. gynėjo advokato Rimanto Prėskienio kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant A. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš A. M. priteista nukentėjusiajai K. L. 4194,57 Lt turtinei žalai ir 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 13 d. nutartis, kuria Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nuosprendis pakeistas: iš A. M. nukentėjusiajai K. L. turtinei žalai atlyginti priteista pinigų suma sumažinta iki 3694,57 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę jis pažeidė kelių eismo taisykles (toliau tekste KET), dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2005 m. gruodžio 2 d., apie 23.57 val., A. M. vairuodamas automobilį „VW Golf“ (valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) prie pastato, esančio Vilniuje, Pelesos g. 24, pažeidė KET 53, 54, 173 punktų reikalavimus, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesugebėjo vairuojamo automobilio suvaldyti ir sustabdyti, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su automobiliu „BMW 318“ (valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo B. P., dėl to buvo sunkiai sutrikdyta automobilio „VW Golf“ keleivės K. L. sveikata.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistojo A. M. gynėjas advokatas R. Prėskienis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 13 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Šį prašymą nuteistojo gynėjas motyvuoja tuo, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir netinkamai išsprendė civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos. Kasatoriaus nuomone, teismas neteisingai išsprendė tiek A. M., tiek B. P. kaltės klausimą, bei santykį tarp jų kaltų veiksmų ir pasekmių. Gynėjas mano, kad 2006 m. lapkričio 16 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1898(06) pateikta informacija patvirtina aplinkybę, kad iki to momento, kuomet liudytojas B. P. pamatė jo važiavimo juosta artėjantį automobilį, jis važiavo antrąja eismo juosta, t. y. nesilaikydamas KET reikalavimo važiuoti kiek įmanoma arčiau dešiniojo kelkraščio. Todėl, anot gynėjo, jeigu B. P. būtų nepažeidęs KET reikalavimų, tikėtina, kad susidūrimo buvo galima išvengti. Taip pat, kasatoriaus nuomone, sprendžiant A. M. kaltės klausimą teismas neatsižvelgė į tai, kad vairuodamas savo automobilį A. M. pamatė kliūtį pirmoje eismo juostoje ir stengdamasis ją apvažiuoti buvo priverstas staigiai manevruoti, dėl to išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Gynėjas mano, jog yra akivaizdu, kad tarp B. P. padaryto KET pažeidimo ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl, anot gynėjo, neišsprendęs jo kaltės klausimo, nenustatęs abiejų eismo įvykio dalyvių kaltės santykio su kilusiomis pasekmėmis, teismas priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, kasatoriaus nuomone, teismas pažeidė teisės normas, nustatančias kriterijus, į kuriuos privaloma atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį, t. y. į kaltės formą ir turtinę nuteistojo padėtį. Gynėjas skunde tvirtina, kas teismas atsižvelgė tik į nukentėjusiosios reikalavimus patvirtinančius įrodymus ir visiškai neatsižvelgė į šias aplinkybes: Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje Nr. 177 yra nurodyta, kad K. L. nenaudoja klausos aparato ir gali vairuoti be jokių apribojimų dėl medicininių priežasčių; nukentėjusioji apeliacinės instancijos teisme teigė negalinti pakelti didelio triukšmo, tačiau tai jai netrukdo dirbti mėgstamą darbą naktiniame klube, kur itin didelis triukšmas; nuteistasis po autoįvykio ne kartą lankėsi ligoninėje, kur aplankė nukentėjusiąją ir atsiprašė jos dėl patirtų išgyvenimų.
Atsiliepimas
Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Arūnas Verenius prašo nuteistojo A. M. gynėjo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras tvirtina, kad: nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde nenurodė baudžiamojo įstatymo normos, kurią netinkamai būtų pritaikę teismai; kasatorius teismo prašo kitaip vertintų teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, tačiau tai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Apkaltinamasis nuosprendis, prokuroro nuomone, yra pagrįstas ir teisėtas nes vertindami įrodymus, pagrindžiančius A. M. kaltę, teismai tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis. Prokuroras mano, kad gynėjas nepagrįstai teigia, jog teismas tinkamai neįvertino 2006 m. lapkričio 16 d. specialisto išvados Nr. 11-1898(06) ir kad pagrindinė autoįvykio priežastis buvo ta, jog vairuotojai nevažiavo važiuojamosios dalies dešiniosiomis pusėmis, taip palikdami saugų šoninio prasilenkimo intervalą. Prokuroras pažymi, kad tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, tiek apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, jog minima specialisto išvada buvo įvertinta ir sugretinta su kitais įrodymais. Taip pat, prokuroro nuomone, teismas padarė teisingą išvadą, kad vairuotojo B. P. KET reikalavimų nesilaikymą sąlygojo būtent nuteistojo A. M. padaryti KET pažeidimai, t. y. išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, nesilaikymas saugaus greičio, kas buvo tiesioginė autoįvykio priežastis. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad liudytojo B. P. kaltės klausimo teismas negalėjo spręsti, nes jis nebuvo kaltinamas kokios nors nusikalstamos veikos padarymu, be to, tai prieštarautų ir pagrindinėms baudžiamosios atsakomybės nuostatoms, įtvirtintoms BK 2 straipsnyje. Spręsdamas civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo, prokuroro teigimu, teismas nepažeidė BPK 109, 115 straipsnių nuostatų, atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, į kaltės formą bei nuteistojo turtinę padėtį. Be to, prokuroras nurodo, kad skundžiamos nutarties turinys patvirtina, jog vertindamas nukentėjusiosios civilinio ieškinio dydžio pagrįstumą teismas atsižvelgė į visas aplinkybes ir kriterijus, kurių reikalauja teisės aktai bei suformuota teisminė praktika, atsižvelgė į medicinos įstaigos pateiktus dokumentus, kuriuose nurodyta, jog K. L. padaryta plastinė operacija ir įdėtas klausos implantas, o tai, kad buvo pateikta medicininė pažyma, liudijanti, jog nukentėjusioji gali vairuoti, prokuroro nuomone, negali būti pagrindas mažinti ieškinio dydį.
Nukentėjusioji K. L. atsiliepime prašo kasacinio skundo netenkinti, motyvuodama tuo, kad skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Nukentėjusioji mano, kad kasatorius, nurodydamas su specialisto išvados turinio analize bei jos subjektyviu vertinimu susijusius argumentus, prašo kasacinės instancijos teismo patikrinti bylą ne teisės taikymo aspektu, o iš naujo vertinti byloje esančius įrodymus, autoįvykio mechanizmą, nustatyti iš naujo faktines bylos aplinkybes, kurias tinkamai nustatė pirmosios instancijos teismas ir tinkamai patikrino apeliacinės instancijos teismas. Anot nukentėjusiosios, teismai teisingai ir pagrįstai nustatė, kad būtent tarp A. M. veiksmų ir kilusių pasekmių buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusioji pažymi, kad 2006 m. lapkričio 16 d. specialisto išvadoje padaryta tik tikėtina išvada apie tai, koks buvo autoįvykio mechanizmas ir kurio vairuotojo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą, konstatuojant, jog automobilio „BMW 318“ vairuotojas B. P. ir priešinga kryptimi važiavusio automobilio „VW Golf“ vairuotojas A. M. privalėjo važiuoti kelio važiuojamosios dalies dešiniosiomis pusėmis, kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniųjų kraštų, paliekant saugų šoninio prasilenkimo intervalą. Tačiau pagal tyrimui pateiktus duomenis specialistas negalėjo tiksliai ir vienareikšmiai atsakyti, kuria kelio eismo juosta (pirma ar antra), prieš įvykstant autoįvykiui, važiavo liudytojas B. P. Be to, nukentėjusioji nurodo, kad specialistas negalėjo spręsti ir nesprendė, ar tarp A. M. veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Tai, nuketėjusiosios nuomone, yra teismo prerogatyva, o priežastinio ryšio buvimas techniniu požiūriu, dar nereiškia priežastinio ryšio buvimo teisiniu požiūriu. K. L. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog B. P. nepažeidė KET, nevažiuodamas arčiau dešiniosios pusės krašto, kadangi automobilį kairiau pasuko norėdamas išvengti susidūrimo su A. M. vairuojamu automobiliu. Abejoti šia išvada, anot nukentėjusiosios, nėra jokio pagrindo, nes ji padaryta įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą. Taigi, nukentėjusiosios nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad būtent A. M. padaryti KET pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis sunkiomis pasekmėmis, tuo tarpu, nuteistojo A. M. gynėjas skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą ginčija remdamasis išimtinai tik aukščiau minėta specialisto išvada. Nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentai apie tai, kad turėtų būti sumažintas civilinio ieškinio dydis, nes apie nukentėjusiosios atsistačiusią klausą liudija Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma Nr. 177 bei jos darbas naktiniame klube, nukentėjusiosios teigimu, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. K. L. prie atsiliepimo į kasacinį skundą yra pridėjusi: Santariškių klinikos 2008 m. rugpjūčio 21 d. išrašą, kuriame nurodyta, kad jai buvo atlikta plastinė operacija, įdėtas kauliukų implantas, klausa pagerėjo nepilnai, rekomenduojamas režimas; Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinių mokslų fakulteto 2008 m. rugpjūčio 20 d. pažymą Nr. 43-957, kurioje nurodyta, kad ji yra Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinių mokslų fakulteto Ekonomikos ir verslo pagrindinių bakalauro programos dieninių studijų antro kurso studentė. Nukentėjusioji teigia, kad pažymose nurodytos aplinkybės patvirtina, jog kasatoriaus prašymas mažinti priteistino civilinio ieškinio dydį yra visiškai nepagrįstas, juolab, kad jai padaryti sužalojimai yra nebepataisomi, patirtos traumos neabejotinai turės neigiamos įtakos jos tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai ir t.t.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. gynėjo advokato R. Prėskienio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 281 straipsnio 3 dalies taikymo
Byloje nustatyta, kad A. M. vairuodamas automobilį „VW Golf“, pažeidė KET 53, 54, 173 punktų reikalavimus, nustatančius eismo dalyviui pareigą imtis visų atsargumo priemonių, siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, sulėtinti greitį, visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Dėl šių pažeidimų A. M. išvažiavus į priešingą eismo juostą, kilo autoįvykis (susidūrimas su automobiliu „BMW 318“), kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta automobilio „VW Golf“ keleivės K. L. sveikata. Nustatęs, kad tiesioginė autoįvykio priežastis buvo A. M. padaryti KET pažeidimai, teismas tinkamai jo veiką kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Nuteistojo gynėjas nepagrįstai skunde teigia, kad A. M. kaltės klausimas buvo sprendžiamas, neįvertinus liudytojo B. P. veiksmų. Teismo posėdžių protokolų, skundžiamų teismų sprendimų turinys ir kita bylos medžiaga patvirtina, kad „BMW 318“ vairuotojo B. P. veiksmai buvo įvertinti, jie buvo vertinami, atsižvelgiant ir į 2006 m. lapkričio 16 d. specialisto išvadą Nr. 11-1898(06). Byloje surinkti įrodymai buvo vertinami nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, jog B. P. KET reikalavimų nepažeidė, o kairiau pasukti jis buvo priverstas (stengdamasis išvengti automobilių susidūrimo) dėl nuteistojo A. M. padaryto KET reikalavimų pažeidimo. Nuteistojo A. M. gynėjas kasaciniame skunde aplinkybę, kad B. P. KET reikalavimų nepažeidė, ginčija, tačiau su tuo susiję skundo argumentai paliekami nenagrinėti, nes kasacinės instancijos teismas įstatymo neįgaliotas tikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) pagrįstumą. BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad apskųstus nuosprendžius ir nutartis kasacinės instancijos teismas patikrina tik teisės taikymo aspektu.
Dėl civilinio ieškinio
Iš pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas tiek skirdamas bausmę, tiek išspręsdamas civilinį ieškinį atsižvelgė ne tik į tai, kad A. M. nusikalto būdamas nepilnametis, padarė neatsargų nusikaltimą, po kurio dar buvo baustas už KET pažeidimą administracine tvarka, bet ir į tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, ji neteko 60 procentų klausos, jai reikalingos ortopedinės priemonės, klausos aparatas, būdama jauno amžiaus patyrė ir patiria daug išgyvenimų. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad nukentėjusiajai padaryta plastinė ausies operacija ir įstatytas ausies implantas, tačiau vis tiek ji dešiniąja ausimi girdi nepilnai, padaryti sužalojimai nebepataisomi, tuo tarpu A. M., nors ir mokosi, niekur nedirba, neturi nuolatinių pajamų ar turto, tačiau yra jauno amžiaus, sveikas žmogus, galintis dirbti ir atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę bei neturtinę žalą. Tai, kad atlikus medicininį patikrinimą nukentėjusiajai K. L. leista vairuoti transporto priemones, dar nereiškia, jog padaryti sužalojimai nepaliko jokių liekamųjų reiškinių. Todėl ši aplinkybė negali būti pagrindas mažinti priteistino civilinio ieškinio dydį. Apibendrinant, darytina išvada, kad spręsdami civilinį ieškinį teismai tinkamai atsižvelgė į CK 6.250 straipsnyje nustatytus kriterijus, tinkamai vadovavosi BPK 115 straipsnio nuostatomis.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo A. M. gynėjo advokato R. Prėskienio kasaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. M. gynėjo advokato Rimanto Prėskienio kasacinį skundą atmesti.