- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-13
- Bylos Nr.
- e2-4352-608/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38908-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Atsakovas
- O. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Kategorijos
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo O. P. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui O. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo O. P. 164,48 Eur skolą, 100,52 Eur palūkanas, 14,80 Eur delspinigius, 19,00 proc. palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (164,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovo rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).
Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius akcinė bendrovė „Citadele“ bankas ir atsakovas O. P. 2015 m. gegužės 13 d. sudarė AB ,,Citadele“ banko American Express kredito kortelės sutartį Nr. ABL/43934, pagal kurią akcinė bendrovė „Citadele“ atsakovui atidarė sąskaitą, išdavė American Express kredito kortelę bei suteikė atsakovui 150,00 Eur dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti kreditą, sumokėti 19 proc. dydžio palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Bylos duomenimis atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl akcinė bendrovė „Citadele“ 2017 m. vasario 27 d. kreipėsi į atsakovą raštu Nr. SVSV-1702/127, ragindama padengti susidariusį įsiskolinimą. Atsakovas su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė, todėl sutartis su atsakovu buvo nutraukta, atsakovas apie sutarties nutraukimą informuotas 2017 m. balandžio 11 d. raštu Nr. SVSV-1704/590.
Akcinė bendrovė „Citadele“ bankas ir uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ 2015 m. rugsėjo 28 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 15-20-47, prie kurios 2017 m. balandžio 14 d. sudarė priedą Nr. 19, kurių pagrindu akcinė bendrovė „Citadele“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo O. P. atžvilgiu pagal AB ,,Citadele“ banko American Express kredito kortelės sutartį Nr. ABL/43934.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2017 m. balandžio 11 d. pranešimu Nr. R2.3-9/2069. Be kita ko, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovas įmokų pradiniam kreditoriui nemokėjo, savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl liko skolingas 150,00 Eur suteikto kredito ir 14,48 Eur kortelės metų mokesčių (Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1. punktas). Byloje duomenų apie, tai kad atsakovas būtų atsiskatęs su pradiniu kreditoriumi ar ieškove nėra, todėl ieškovės reikalavimas dėl 164,48 Eur skolos priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK. 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Sutartimi Nr. ABL/43934 šalys susitarė dėl 19,00 proc. dydžio metinių palūkanų (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2.3 punktas). Sutarties 8.9 punkte šalys susitarė, kad sutarties nutraukimas nestabdo palūkanų skaičiavimo. Ieškovė prašo priteisti 100,52 Eur pelno palūkanų (15,84 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo dienos, ir 84,68 Eur palūkanų nuo 2017 m. balandžio 14 d. iki 2019 m. gruodžio 29 d.) ir 19,00 proc. dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (164,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovės prašomos priteisti palūkanos atlieka atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją – prašomos priteisti palūkanos yra pelno palūkanos. Taigi, ieškovės reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarčių nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškove, nereagavo nei į pradinio kreditoriaus, nei į ieškovės raginimus atsiskaityti, atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir reikalavimo neginčijo, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 100,52 Eur pelno palūkanų ir 19,00 proc. dydžio metinės palūkanos nuo pagrindinės skolos sumos (164,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju už tai, kad atsakovas laiku neįvykdė savo prievolės, ieškovė prašo priteisti 14,80 Eur delspinigių, paskaičiuotų laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. gruodžio 29 d., taikant 0,05 proc. dydį. Sutarties 8.1 punkte numatyta, kad klientas laiku nesumokėjęs bankui bet kokių pagal sutarties sąlygas numatytų mokėjimų įsipareigoja bankui mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėti sumos už kiekvieną kalendorinę dieną. Ieškovės prašomi priteisti delspinigiai paskaičiuoti nuo pradelstos sumokėti 164,80 Eur sumos, neviršijant 180 dienų laikotarpio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pradelsė piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovės reikalavimas dėl 14,80 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo tenkinamas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 15,00 Eur žyminio mokesčio.
Byloje susidariusios procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,
nusprendžia:
Priimti atsakovo O. P. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo O. P. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai 164,48 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus keturiasdešimt aštuonis euro centus) skolos, 100,52 Eur (vieną šimtą eurų penkiasdešimt du euro centus) palūkanų, 14,80 Eur (keturiolika eurų aštuoniasdešimt euro centų) delspinigių, iš viso 279,80 Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus aštuoniasdešimt euro centų).
Priteisti iš atsakovo O. P. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai 19,00 proc. dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (164,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo O. P. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (279,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo O. P. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimo išlaidų.
Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.
Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.