Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-09-11 · Civilinė byla Nr. 2S-593-544/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-11
Bylos Nr.
2S-593-544/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Pareiškėjas
I. Š.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-593-544/2020

teisėja Ledina Šinkūnienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00412-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.2.5.; 3.5.1.; 3.5.2.; 3.5.20.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) I. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4632-504/2020 pagal pareiškėjos I. Š. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei I. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriui dėl antstolio veiksmų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja I. Š. 2020 m. balandžio 22 d. antstolei I. B. pateikė skundą, kuriuo prašė atšaukti neteisėtai įvykusį turto pardavimą varžytinėse.

2. Nurodė, kad skundžia neteisėtai 2020 m. kovo 6 d. paskelbtas varžytynes Nr. 187356 ir Nr. 187358, taip pat 2020 m. kovo 10 d. paskelbtas varžytynes Nr. 187525, Nr. 187526, Nr. 187524, Nr. 187527, kuriose buvo parduoti jai nuosavybės teise priklausantys šeši žemės sklypai. Parduodamiems žemės sklypams varžytinių metu jau nebuvo taikomi hipotekos nutarties apribojimai. Kadangi žemės sklypai yra bendra sutuoktinių nuosavybė, antstoliai neturėjo teisės į juos nukreipti išieškojimą be atskiro teismo sprendimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ar ji yra asmeninė, ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl nustatyti prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Jei nėra teismo sprendimo dėl skolos išieškojimo antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 586 straipsnio pažeidimą.

3. Antstolė I. B. 2020 m. balandžio 24 d. patvarkymu Nr. S-73 atsisakė patenkinti skolininkės I. Š. skundą ir jį su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti teismui. Nurodė, kad iš skolininkės pagal jos kontoroje ir pagal prisijungusių prie išieškojimo antstolių kontorose pagal vykdomuosius dokumentus išieškoma 67 821,95 Eur skola įvairiems išieškotojams. 2019 m. rugsėjo 20 d. turto arešto aktu Nr. S-19-115-50274 ir 2019 m. rugsėjo 20 d. turto arešto aktu Nr. S-19-115-50275 buvo areštuoti skolininkei I. Š. priklausantys hipotekos kreditoriui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus naudai įkeisti šeši žemės sklypai. Šio kreditoriaus reikalavimai iš įkeisto turto buvo patenkinti turtą pardavus iš pirmųjų varžytinių, tačiau lėšų neužteko patenkinti trečiosios eilės kreditorių reikalavimams. Todėl 2020 m. balandžio 6 d. ir 2020 m. balandžio 9 d. buvo paskelbtos antrosios minėto turto varžytinės. Varžytinės įvyko, turtas buvo realizuotas už 31 325,00 Eur. Nurodė, kad skolininkės skundo argumentus vertina nepagrįstais, kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše bei pirkimo pardavimo sutartyse, pagal kurias įsigyti žemės sklypai, nurodyta, kad žemės sklypai yra įregistruoti kaip asmeninė skolininkės I. Š. nuosavybė, o ne bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio nuosavybė. CPK 717 straipsnyje nurodytų pagrindų, kada antstolis savo patvarkymu varžytines gali paskelbti neįvykusiomis, nenustatyta, o jas paskelbti neįvykusiomis kitais pagrindais antstoliui teisė nesuteikta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolės I. B. veiksmų netenkino.

4. Teismas iš vykdomosiose bylose Nr.: 0115/19/01651; 0115/17/00037; 0115/17/00606; 0115/17/01466; 0115/18/02463; 0115/20/00216; 0115/20/00368 esančių duomenų nustatė, kad antstolė I. B. vykdo išieškojimą iš skolininkės I. Š. išieškotojų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus (hipotekos kreditorius), Valstybinės mokesčių inspekcijos, A. S., UAB „Vetfarmas“, UAB „Agrochema“, VSDF valdybos Panevėžio skyriaus, UAB „Dimela Lietuva“ naudai. Antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus minėtose vykdomosiose bylose, 2019 m. rugsėjo 20 d. Turto arešto aktu Nr. S-19-115-50274 areštavo skolininkei I. Š. priklausantį įkeistą turtą: žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); be to, 2019 m. rugsėjo 20 d. Turto arešto aktu Nr. S-19-115-50275 areštavo įkeistą skolininkei priklausantį turtą: žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

5. Nustatė, kad 2020 m. sausio 24 d. patvarkymu Nr. S-20-115-4120 antstolė paskelbė pirmąsias varžytynes I. Š. priklausantiems, areštuotiems, įkeistiems žemės sklypams, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini). Be to, 2020 m. sausio 27 d. patvarkymu Nr. S-20-115-4189 antstolė paskelbė pirmąsias varžytynes I. Š. priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkė apie priimtus patvarkymus dėl pirmųjų varžytynių buvo informuota asmeniškai, jai įteikiant minėtus patvarkymus 2020 m. sausio 29 d. Šių patvarkymų skolininkė neskundė. Keturi iš šių žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) buvo parduoti pirmųjų varžytynių metu. Antstolė 2020 m. balandžio 24 d. patvarkyme Nr. S-73 nurodė ir suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Biržų skyrius 2020 m. gegužės 11 d. pranešime patvirtino, kad jo, kaip hipotekos kreditoriaus, reikalavimai buvo pilnai padengti pardavus minėtą įkeistą turtą iš pirmųjų varžytynių. Tačiau išieškotų lėšų neužteko patenkinti trečios eilės išieškotojų reikalavimams, likę žemės sklypai nebuvo parduoti, todėl antstolė 2020 m. vasario 26 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-115-9502, kuriuo, nedalyvavus nė vienam varžytynių dalyviui, paskelbė neįvykusiomis 2020 m. sausio 23 d. – 2020 m. vasario 24 d. skelbtas pirmąsias varžytynes, kuriose buvo parduodamas I. Š. priklausantis nekilnojamasis turtas, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini). Antstolė pasiūlė išieškotojams paimti pirmose varžytynėse neparduotą turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą ir apie tai pranešti iki 2020 m. kovo 6 d. Nustatytu terminu išieškotojai perimti turto nesutiko, todėl antstolė 2020 m. kovo 6 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-115-11268, kuriuo paskelbė antrąsias varžytynes I. Š. priklausančiam areštuotam įkeistam turtui – žemės sklypams, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini). Be to, antstolė 2020 m. kovo 10 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-115-11726, kuriuo paskelbė antrąsias varžytynes I. Š. priklausančiam areštuotam įkeistam turtui – žemės sklypams, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini). Skolininkė I. Š. apie priimtus patvarkymus dėl antrųjų varžytynių paskelbimo buvo informuota asmeniškai, jai įteikiant minėtus patvarkymus 2020 m. kovo 13 d. Skundų dėl šių patvarkymų skolininkė nepateikė.

6. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0115/19/01651 esančios pažymos iš antstolių informacinės sistemos (varžytynių sąrašo) teismas nustatė, kad varžytynės, kuriose buvo parduodami žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), baigtos 2020 m. balandžio 6 d. – 2020 m. balandžio 9 d., jose paskelbti laimėtojai. Varžytynės Nr. 187357, kuriose buvo parduodamas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskelbtos neįvykusiomis, nedalyvavus nei vienam dalyviui.

7. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, darė išvadą, kad antstolė I. B. 2020 m. kovo 6 d. bei 2020 m. kovo 10 d. pagrįstai ir laikydamasi teisės aktų reikalavimų priėmė patvarkymus Nr. S-20-115-11268 ir Nr. S-20-115-11726, kuriais paskelbė antrąsias varžytynes I. Š. priklausančiam areštuotam ir įkeistam turtui – žemės sklypams, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog skolininkė šių patvarkymų neskundė, į antstolę su prašymais nesikreipė. Vykdomosiose bylose nėra jokių duomenų, kad 2020 m. kovo 6 d. bei 2020 m. kovo 10 d. paskelbtos varžytynės būtų vykusios pažeidžiant įstatyme nurodytus reikalavimus. Be to, nėra nei vienos CPK 717 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kada antstolė savo patvarkymu turėtų varžytynes paskelbti neįvykusiomis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėja I. Š. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nutartį ir skundą dėl antstolės veiksmų patenkinti.

9. Nurodo, kad nesutinka su nutartimi, kadangi hipotekos kreditoriui įkeistas turtas buvo parduotas varžytynėse ir, kai hipotekos kreditoriaus reikalavimai jau buvo visiškai padengti, buvo paskelbtos antros varžytynės neparduotam turtui, už kurį gautos lėšos buvo panaudotos trečios eilės išieškotojų reikalavimams tenkinti. Pakartotinėse varžytynėse parduodamas turtas nebuvo įkeistas, todėl jo pardavimas pažeidė apeliantės sutuoktinio teises, kadangi įprastomis sąlygomis jis turėtų teisę į pinigų sumą, lygią pusei parduodamo turto vertės, ir galėtų dalyvauti pardavimo procese. Teigia, jog sutuoktinis nėra pripažintas skolininku, todėl neteisinga parduotą turtą, į kurį teisę turi abu, o gautas lėšas panaudoti jos asmeninių skolų padengimui.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes skolininkė už įsigytus žemės sklypus nemokėjo periodinių įmokų nustatytu grafiku, nepranešė apie susidariusią nemokumo situaciją ūkyje ir negalėjimą mokėti už nupirktą išsimokėtinai žemę nustatytais terminais. Nevykdant sutarčių, pardavėjas įgijo teisę reikalauti savo reikalavimo patenkinimo iš įkeisto turto vertės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos (skolininkės) I. Š. skundas atšaukti neteisėtai įvykusį turto pardavimą varžytinėse, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Vykdymo proceso specifinė paskirtis nulemia ir specifinę antstolio padėtį vykdymo procese. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė, be kitų, suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimų vykdymą. Vadovaujantis Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, veikla yra griežtai reglamentuota.

14. Vykdymo procesas yra priverstinė teismo sprendimo vykdymo forma. Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai. Viena iš tokių priemonių yra turto pardavimas iš varžytynių. Varžytynėse skolininko turtas realizuojamas (parduodamas) priverstinai, o iš lėšų, gautų už parduotą turtą, atsiskaitoma su kreditoriumi. Todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas pirmiausia skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą, o teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau.

15.Atskiruoju skundu pareiškėja I. Š. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nutartį ir patenkinti jos pradinį skundo reikalavimą atšaukti neteisėtai 2020 m. balandžio 6 d. ir 2020 m. balandžio 9 d. įvykusį turto pardavimą varžytynėse, kuriose už 31 325,00 Eur buvo parduoti žemės sklypai, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini).

16. Bylos duomenys – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad žemės sklypams, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), kurių pardavimas varžytinėse ginčijamas, nuo 2015 m. sausio 5 d. yra įregistruota hipoteka (b. l. 15-26) Nustatyta, kad minėti žemės sklypai antstolės I. B. buvo areštuoti 2019 m. rugsėjo 20 d. Turto arešto aktu. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0115/19/01651 esančio Biržų rajono 1-ojo notaro biuro notarės V. D. 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimo dėl priverstinės hipotekos nustatymo matyti, kad I. Š. priklausantiems žemės sklypams, tarp jų ir tiems, kurių realizavimas varžytinėse ginčijamas, nustatyta priverstinė hipoteka (vykdomosios bylos Nr. 0115/19/01651 b. l. 49-73). Sprendimo 6.3 punkte nurodyta, kad priverstinės hipotekos terminas – 2028 m. sausio 15 d. Taigi, apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad 2020 m. kovo 6 d. ir 2020 m. kovo 10 d. paskelbtose ir 2020 m. balandžio 6 d. ir 2020 m. balandžio 9 d. baigtose varžytynėse parduotiems žemės sklypams nebuvo taikomi ribojimai (vykdomosios bylos Nr. 0115/19/01651 b. l. 44)

17. CPK 717 straipsnyje, reglamentuojančiame varžytynių paskelbimą neįvykusiomis, nustatyta, kad antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis: 1) jeigu varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis; 2) jeigu dėl šio Kodekso 713 straipsnio 2 dalyje nurodyto specialaus interneto tinklalapio esminio veiklos sutrikimo varžytinės pagal šio tinklalapio administratoriaus pateiktus elektroniniu būdu vykusių varžytinių eigos duomenis negali būti laikomos teisėtai įvykusiomis; 3) jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už varžytynėse pirktą turtą; 4) jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos; 5) jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo paaiškėja, kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse. Išvardytas varžytynių paskelbimo neįvykusiomis pagrindų sąrašas yra baigtinis.

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolės patvarkyme ir pirmosios instancijos teismo skundžiamojoje nutartyje padarytomis išvadomis, kad, nagrinėjamu atveju nenustačius nei vienos CPK 717 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių antstolė I. B. savo patvarkymu turėtų teisę varžytynes paskelbti neįvykusiomis, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos atskirojo skundo jos nurodytais motyvais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nenustatyta teisinio ir faktinio pagrindo minėto turto pardavimą varžytynėse vertinti neteisėtu, neįvykusiu ar jį atšaukti, kaip kad prašo apeliantė.

19. Apeliantė nurodo, kad žemės sklypai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) yra bendra jungtinė jos ir sutuoktinio I. S. nuosavybė, tačiau sutuoktinis nėra pripažintas skolininku, todėl išieškoti iš turto, į kurį teises turi abu sutuoktiniai, nenustačius prievolės pobūdžio, negalima be atskiro teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas šį skundo argumentą laiko nepagrįstu. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0115/19/01651 esančių 2014 m. birželio 27 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių (5.2 punktai) aiškiai matyti, jog visus minėtus žemės sklypus pirkėja I. Š. įgijo asmeninės nuosavybės teise. Pagal bylos duomenis, apeliantės sutuoktinis I. S. yra Baltarusijos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, jis neatitiko europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negalėjo įsigyti nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad minėti žemės sklypai registre nuo 2014 m. gruodžio 30 d. įregistruoti kaip asmeninė I. Š. nuosavybė (b. l. 15-26). Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad juridinis faktas dėl minėtų žemės sklypų įregistravimo I. Š. vardu asmeninės nuosavybės teise, yra ginčijamas ar nuginčytas.

20. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms bei sprendžia, kad teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, atskleidė ginčo esmę, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Čeknienė