Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų, kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovei D. Š. dėl darbo ginčo dėl teisės išsprendimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) ieškiniu prašė teismo išspręsti darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir nustatyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 6 d. darbo sutartis Nr. 1644 su D. Š., yra nutraukta nuo 2024 m. birželio 5 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė dirbo UAB (duomenys neskelbtini) čiužinių surinkėja ir iki 2024 m. gegužės 30 d. buvo vaiko priežiūros atostogose. Paaiškino, kad 2024 m. gegužės mėn. pradžioje atsakovė paskambino administratorei N. M. ir nurodė ketinanti negrįžti į darbą, todėl administratorė informavo atsakovę, kad tokiu atveju ši privalanti prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru pateikti iki 2024 m. gegužės 10 d. Atsakovė patarimu nepasinaudojo, prašymo iki gegužės 10 d. nepateikė, todėl ieškovė manė, kad atsakovė persigalvojo ir išeiti iš darbo neketino. Tai ieškovei buvo džiugi žinia, nes darbuotojų nuolat trūksta ir ieškovė pastoviai turi apie 10 laisvų darbo vietų. Tačiau 2024 m. gegužės 16 d. atsakovė pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį nuo 2024 m. birželio 1 d. darbuotojo pareiškimu pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Ieškovė nesutiko nutraukti darbo sutartį nuo prašyme nurodytos datos ir pareikalavo, kad darbuotoja laikytųsi DK 55 straipsnio 1 dalyje nurodyto įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą termino. Ieškovė pažymėjo, kad vaiko priežiūros atostogų paskutinioji diena buvo 2024 m. gegužės 30 d., atsakovė 2024 m. gegužės 31 d. neatvyko į darbą, nepasirodė ir 2024 m. birželio 3–5 dienomis bei nepranešė apie neatvykimo priežastis. Laikinai einantis direktoriaus pareigas (toliau – ir l. e. p.) P. U. nurodė administratorei N. M. susisiekti su atsakove, išsiaiškinti nebuvimo darbe priežastis bei paimti iš atsakovės rašytinį pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą, tačiau susisiekti su atsakove nepavyko – ji neatsakė į skambučius, duomenų apie atsakovės nedarbingumą Sodros platformoje nebuvo, o pati atsakovė neinformavo ieškovės apie neatvykimo priežastis, taip pažeisdama 2019 m. rugpjūčio 6 d. darbo sutarties Nr. 1644 8.5 papunktį. Su atsakove pavyko susisiekti tik 2024 m. birželio 6 d. Atvykusi atsakovė nurodė, kad neketino grįžti į darbą ir pripažino nebuvusi darbe be pateisinamos priežasties, sutiko nutraukti darbo sutartį DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ir patvirtino tai savo parašu darbo sutartyje. Nežiūrint į tai, 2024 m. liepos mėn. 27 d. atsakovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydama pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą iš DK 58 straipsnio į 55 straipsnį. Komisija 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pripažino D. Š. atleidimą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu, nusprendė laikyti, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. darbo sutartis Nr. 1644, tarp D. Š. ir UAB (duomenys neskelbtini) nutraukta darbo ginčų komisijos (darbo ginčus nagrinėjančio organo) sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal DK 218 straipsnio 6 dalį, išieškoti darbuotojos naudai iš darbdavės 2133,48 Eur, neatskaičius mokesčių, kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo, išieškoti ieškovės naudai iš įmonės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 6 d. iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai) – 3725,92 Eur, neatskaičius mokesčių, 1122,88 Eur, neatskaičius mokesčių, už laikotarpį nuo kitos dienos po sprendimo priėmimo dienos iki darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos (2024 m. spalio 19 d.), 380,25 Eur, neatskaičius mokesčių, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, susikaupusias priverstinės pravaikštos laikotarpiu.