Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 209 str., 223 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str. 1 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2014 m. spalio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 219 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 m. 4 mėn.; vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 m. ir 8 mėn., įskaityta bausmė iš dalies atlikta pagal 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį; vadovaujantis BK 75 str. 1 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., paskiriant įpareigojimus: 3 mėn. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) 2016 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 219 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3metams; taikytas BK 64¹ str. ir bausmė sumažinta 1/3, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą metams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 6 p. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, 2017 m. spalio 26 d. Klaipėdos rajono teismo nutartimi papildomai paskirta BK 75 straipsnyje numatyta pareiga - dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmė atlikta 2018 m. rugsėjo 4 d., teistumas neišnykęs;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams: R. V., būdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini)) savininku, pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (2003-11-28, Nr. 112-4991) 7 straipsnio 5 dalį ir pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ Nuostatų (įregistruoti Juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini)) (toliau – Nuostatų) 20 punktą, vienvaldiškai veikdamas individualios įmonės vardu bei būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą ir vykdymą, atlikdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ valdymo funkcijas, nesilaikydamas Nuostatų 6 punkto, kuriame nurodyta, kad „Įmonės veiklos tikslai-pelno siekimas, derinant įmonės savininko bei darbuotojo interesus“ bei nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriuose nurodyta, kad „Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai“, savo sprendimais, kurie įmonei buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi, 2013-05-23 kasos išlaidų orderiu Nr. 4, nurodant pinigų išmokėjimo pagrindą – išmokos iš pelno, iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasos išsimokėdamas 2 196 000 Lt (636 005,56 Eur), sumažino šiai sumai įmonės turtą, pusę kurio sudarė - 485 090,80 Lt ( 140 492 Eur), pradelsti įsipareigojimai sudarė 812 365,10 Lt (235 277,19 Eur) ir pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę įmonės turto, įmonė laiku nemokėjo mokesčių VMI, kas sąlygojo nemokumo atsiradimą.

Be to, R. V. įmonei esant nuo 2013-05-23 nemokiai, pagal 2013-05-30 paskolos sutartį, suteikdamas sau 895 000 Lt (259 209,91 Eur) paskolą, sumažino įmonės dokumentines pinigines lėšas šiai sumai, kuriomis įmonė galėjo atsiskaityti su kreditoriais. Tokiais veiksmais R. V. nulėmė įmonės bankrotą bei kreditoriams buvo padaryta didelė 1 297 710,92 Lt ( 375 843,09 Eur) turtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Specialistė B. M. dėl duotos 2019-03-20 specialisto išvados Nr. 11S-3(19) apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad pagal 2013-05-23 kasos išlaidų orderį Nr. 4 R. V. vardu iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasos išmokėjus 2 196 000 Lt, įmonės turtas sumažėjo 2 196 000 Lt ir sudarė 970 181,60 Lt, pusę turto – 485 090,80 Lt, pradelsti įsipareigojimai 812 365,10 Lt. Pradelsti įsipareigojimai 327 274,30 Lt viršijo pusę įmonės turto, t. y. įmonė pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. nuostatas tapo nemoki, įmonės skolos 77 880,69 Lt viršijo turtą, t. y. įmonė neturėjo galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais. Pagal atskaitingo asmens R. V. avanso apyskaitos Nr. 13-02 įrašus, dokumentinis pinigų likutis pas atskaitingą asmenį 2013-05-30 buvo sumažintas 895 000 Lt, nurodant pinigų išmokėjimo pagrindą – pagal 2013-05-30 paskolos sutartį. Paskolos suteikimas sumažimo mokumą, t. y. įmonės galimybę atsiskaityti su kreditoriais, nes po paskolos suteikimo įmonės piniginės lėšos, kuriomis įmonė galėjo atsiskaityti su kreditoriais buvo sumažintos 895 000 Lt. Ūkinės operacijos, t. y. pagal 2013-05-23 kasos išlaidų orderį Nr. 4 R. V. vardu iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasos išmokėti 2 196 000 Lt ir 895 000 Lt paskolos suteikimas pagal 2013-05-30 Paskolos sutartį, buvo ekonomiškai nepagrįstos, sumažino įmonės „(duomenys neskelbtini)“ galimybę atsiskaityti su kreditoriais, įmonė tapo nemoki (6 t., b. l. 118-119).

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017 m. balandžio 3 d. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 2 d., 209 str., 223 str. 1 d. (1 t., b.l.3-8). 2019 m. birželio 26 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl veikų, numatytų BK 183 str. 2 d., 223 str. 1 d., nutrauktas (1 t., b.l.63-68).

2014 m. spalio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla (1 t.,b.l.9-10). 2015 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu už akių 2013 m. gegužės 30 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir R. V. sudaryta paskolos sutartis pripažinta negaliojančia, taikyta restitucija ir iš R. V. įmonei priteista 259209,91 EUR paskolai grąžinti (1 t.,b.l.11-13).

2014 m. spalio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu R. V. nuteistas pagal BK 219 str. 2 d., nuosprendyje aptarti kaltinamojo parodymai duoti teisiamajame posėdyje aktualūs ir šiai bylai (1 t.,b.l.14-20). 2015-01-13, 2015-11-05, 2016-03-22 Klaipėdos apygardos teismo nutartimis patvirtinti bankrutuojančios IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansiniai reikalavimai (1 t.,b.l.-143-144, 145, 146). 2013 m. gegužės 30 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir R. V. sudaryta paskolos sutartis dėl 895 000 Lt paskolos (1 t.,b.l.156). 2005-04-26 IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuostatai kuriuose aptartos įmonės savininko teisės, pareigos, įminės turtas ir finansinė atskaitomybė (6 t.,b.l.124-129).

BK 209 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 209 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama verslo tvarka, įpareigojanti atsakingus subjektus sąžiningai ir atsakingai, laikantis CK, Įmonių, Akcinių bendrovių bei kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, vykdyti verslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-413/2014). Taikant šį straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymiai. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali būti per didelis išlaidumas, kai kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos. Blogas įmonės valdymas – tai neefektyvus, nerentabilus, nuostolingas ūkininkavimas. Tokio ūkininkavimo natūralūs padariniai – nuostoliai, konkurencingumo sumažėjimas, nemokumas, dalykinės reputacijos kritimas ir pan. Blogai ūkininkauja tas, kuris blogai organizuoja įmonės darbą, atleidžia kvalifikuotus ir priima nekvalifikuotus darbuotojus, įsitraukia į nuostolingus sandorius, nepagrįstai teikia laidavimo ir garantinius raštus, neužtikrina turto saugumo, nepagrįstai rizikuoja rinkoje, nesilaiko sutarčių sąlygų, dėl to patraukiamas civilinėn atsakomybėn, blogai tvarko apskaitą ar netvarkingai moka mokesčius ir dėl to nubaudžiamas didelėmis baudomis, įtraukia įmonę į nusikalstamą veiklą ir pan. Pažymėtina tai, kad blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Šios nusikalstamos veikos neteisėtumas pasireiškia tuo, kad skolininkas nesilaiko įstatymo nustatytos tvarkos užtikrindamas kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2014).

Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2014, 2K-261-648/2017).

Kaltinamasis R. V. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, patvirtino, kad išsimokėjo sau iš įmonės kasos pinigus, suteikė sau paskolą, kurių negrąžino įmonei. Pinigus imdavo dalimis per ilgesnį laikotarpį, naudodamas juos asmeninėms reikmėms. Žinodamas apie blogą įmonės finansinę padėtį, R. V. nesistengė grąžinti skolų kreditoriams, nedėjo pastangų įmonės finansinės padėties gerinimui, neieškojo būdų išvengti bankroto, o sąmoningai naudojo įmonės pinigus savo asmeninėms reikmėms, blogindamas įmonės finansinę padėtį. Toks įmonės savininko R. V. elgesys IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas. Tokie kaltinamojo veiksmai nulėmė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą bei padarė kreditoriams didelę turtinę žalą.

Byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, patvirtina, jog kaltinamasis R. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. Kaltinamojo R. V. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 209 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, t.y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

R. V. yra tris kartus teistas už nusikalstamas veikas ekonomikai ir verslo tvarkai, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą verslo tvarkai iki pirmojo apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo dienos, veika baigta. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamasis dirba. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti užtikrinti R. V. paskiriant vienintelę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimą bausmės vidurkiui. Kadangi bausmės, paskirtos ankstesniais nuosprendžiais yra atliktos, jų teismas su šiuo nuosprendžiu skiriama bausme nebendrina.

Kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nors kaltinamojo elgesys po padarytos nusikalstamos veikos, jo asmenybė, nesumenkina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, tačiau visgi, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamojo elgesys gali būti koreguojamas ir bausmės tikslai dar gali būti pasiekti neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės. Teismas įvertina tai, kad kaltinamasis R. V. dirba, nors nurodė, kad jo pajamos nedidelės, tačiau iš jo pajamų dengiamas įsiskolinimas kreditoriams, kaltinamojo nekilnojamasis turtas parduotas iš varžytynių (t. 7, b.l. 24-38), duomenų, kad po 2016 m. jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio kaltinamasis darė kitus šiurkščius teisės pažeidimus, byloje nėra. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kitas aptartas aplinkybes, teismas turi pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai R. V. dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jį galima taisyti neizoliuojant nuo visuomenės, todėl skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams. Siekdamas paveikti kaltinamąjį, kad šis laikytųsi įstatymų, keistų savo elgesį ir daugiau nenusikalstų, teismas nustato įpareigojimus viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį R. V. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas mano, kad R. V. teigiamai paveiks baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas kaltinamajam skiria minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigodamas per dešimties mėnesių laikotarpį sumokėti 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - pradėjus vykdyti nuosprendį naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nuosprendžiui įsiteisėjus IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, saugomi Klaipėdos apskrities VPK ENTV (5 t., b. l. 54-55, 6 t.,b.l.76-77), grąžintini R. V., o kompaktinis diskas su AB „Nordea“ banko sąskaitų išrašais, paliktinas saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. V. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant R. V. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant į minėtą fondą per 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį sumokėti 25 MGL (1250 eurų) dydžio įmoką.

Kaltinamajam R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, saugomus Klaipėdos apskrities VPK ENTV, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. V., o kompaktinį diską su banko sąskaitų išrašais palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.