- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-12
- Bylos Nr.
- 2A-328-516/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00230-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Egidija Tamošiūnienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gerilita“
- Ieškovas
- V. R.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gerilita“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1170-459/2014 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gerilita“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl tarpininkavimo sutarties vykdymo.
Šalies argumentai
Ieškovė V. R. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Gerilita“ 278 021 Lt skolą už tarpininkavimo paslaugą, procesines palūkanas ir sumokėtą žyminį mokestį. Nurodė, kad 2014 m. kovo 7 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta paslaugų sutartis Nr. 03/14 (toliau – Sutartis). Sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo tarpininkauti parduodant atsakovo turtą bei surasti šiam turtui pirkėją, o atsakovas įsipareigojo sumokėti 278 021 Lt dydžio atlyginimą už suteiktas paslaugas. Ieškovė įvykdė savo sutartines prievoles – surado atsakovo turtui pirkėją, kuriam buvo parduotas Sutartyje numatytas turtas už joje numatytą kainą. Nepaisant to, atsakovas vengia vykdyti savo pareigą sumokėti ieškovei Sutartimi sulygtą atlyginimą, todėl prašė teismo jį priteisti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi ištaisyti rašymo apsirikimai) ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo UAB „Gerilita“ ieškovei V. R. 278 021,21 Lt skolą, 6 565 Lt žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, įvertinęs sutarties šalių veiksmus, vykdant susitarimą, nustatė, kad ieškovė pilnai įvykdė įsipareigojimus. Ši išvada grindžiama susirašinėjimo elektroninėmis priemonėmis duomenimis, iš kurių matyti, kad UAB „Gerilita“ ir UAB „Girtex“ atstovas 2014 m. sausio 29 ir 30 bei vasario 5 dienomis rašė ir siuntė ieškovės sutuoktiniui V. R. miško kirtimų žiniaraščius, miškotvarkos projektus, taksoraščius, Valstybinės Įmonės registrų centras pažymėjimus, kuriais atsakovė suteikė duomenis tarpininkui apie parduodamus miško sklypus. Savo ruožtu V. R. atsakinėjo į siunčiamus laiškus, kol galiausiai 2014 m. kovo 6 d. pateikė suderintą su pirkėju pastarojo ketinamų pirkti sklypų sąrašą, nurodydamas miško sklypų plotą hektarais, kainą ir numatomą pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo datą – 2014 m. kovo 20 d.; po to 2014 m. kovo 10 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis UAB „Gerilita“ siuntė V. R. pasirašytą sutartį; toliau buvo siunčiami UAB „Gerilita“ sprendimai dėl Sutartyje numatyto turto pardavimo, 2014 m. kovo 17 d. PVM sąskaita – faktūra. Pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „Gerilita“ pardavė UAB „Euroforest 3“ Sutartyje numatytą turtą už preliminarioje sutartyje numatytą kainą, t. y. 1 814 346 Lt. Teismas sprendė, kad šie duomenys įrodo tiek ieškovės bei jos sutuoktinio, tiek atsakovo atstovų suderintą valią informuojant viena kitą ir tariantis dėl pirkėjo nekilnojamojo turto pirkimui – pardavimui paieškos, pardavėją tenkinančios kainos, parduodamų objektų ir duomenų perdavimo, derybų dėl atsakovui pageidaujamo rezultato. Dėl to konstatavo, kad 2014 m. kovo 18 d. pirkėjui UAB „Euroforest 3“ nupirkus atsakovo miško sklypus už tarpininkavimo sutartyje numatytą kainą, atsakovui atsirado pareiga sumokėti įsipareigotą atlyginimą tarpininkavimo paslaugą atlikusiai sutarties šaliai.
Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad, jei tarpininkavimo paslauga ir buvo suteikta, tai ją suteikė ne ieškovė, o jos sutuoktinis V. R., nes ieškovė pagal sutarties nuostatų turinį, atsižvelgiant į CK 6.717 straipsnio 3 dalį, turėjo teisę sutarties vykdymui pasitelkti trečiuosius asmenis. Taip pat atmetė, atsakovo argumentus, kad susirašinėjimo metu V. R. buvo vertinamas kaip UAB „Euroforest 3“ atstovas, nes susirašinėjimo metu likus 8 dienoms iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo su ieškove V. R. buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis, kurioje atsakovas pats nurodė pageidaujamą gauti kainą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Atsakovas UAB „Gerilita“ apeliacinius skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują, kuriuo ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1. Sutartinių įsipareigojimų nei ieškovė, nei jos įgaliotas asmuo neįvykdė. Atsakovas pateikė įrodymus, kad dėl jam priklausančių žemės sklypų pardavimo dar prieš Sutarties sudarymą jis pats tiesiogiai bendradarbiavo su pirkėju UAB „Euroforest 3“ ir šios įmonės atstovu, bet ne su ieškove, su kuo bylos nagrinėjimo metu sutiko abi ginčo šalys. Po sutarties pasirašymo dienos ji nesiėmė jokių operatyvių veiksmų ir pasiūlymų atsakovui neteikė, pirkėjų, galinčių įsigyti parduodamą turtą didesne kaina, nesurado, todėl atsakovas šį turtą pardavė savo paties surastam pirkėjui.
2. Teismas objektyviai ir visapusiškai neįvertino byloje pateiktų įrodymų. UAB „Euroforest 2“ ir UAB „Euroforest 3“ yra susijusios įmonės. Atsakovo atstovas M. L. laikraštyje radęs skelbimą, kad UAB „Euroforest 2“ superka miškus, iš UAB „Girtex“, kurioje dirba antraeilėse pareigose, elektroninio pašo išsiuntė jam pasiūlymą pirkti miškus, o jam UAB „Euroforesta 3“ atsakė, jog su juo susisieks jų atstovas V. R.. Dėl to pastarajam elektroniniu paštu buvo siunčiama visa medžiaga, susijusi su parduodamais žemės sklypais.
3. Teismas pažeidė pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, nes padarė išvadą, kad V. R. buvo įgaliotas teikti paslaugas ieškovės vardu, vien dėl to, kad jis yra jos sutuoktinis, ir neišsiaiškino, kodėl paslaugų neteikė ieškovė, kokie duomenys patvirtina, kad ieškovė įgaliojo savo sutuoktinį veikti jos vardu; kodėl Sutartis pasirašyta faktiškai vėliau, nei faktiškai pradėtos teikti tariamos tarpininkavimo paslaugos ir etc.
4. Teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nes netinkamai įvertino bylos įrodymus – išvadą, kad Sutartį ieškovė įvykdė tinkamai, veikdama per savo atstovą sutuoktinį V. R., teismas padarė remdamasis tik byloje pateiktais išrašais iš el. pašto. Teismas turėjo įvertinti, kokiomis sąlygomis parduotas turtas, kokia apimti buvo įvykdyti įsipareigojimai, taip pat, kad joks protingas ir atidus asmuo nesutiktų už tarpininkavimo paslaugas mokėti 278 021 Lt, kai šios paslaugos apima tik formalius pardavimo veiksmus.
Atsiliepimas
Ieškovė V. R. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
1. Apelianto argumentai, kad dėl jam priklausančių žemės sklypų pardavimo dar prieš Sutarties sudarymą jis pats tiesiogiai bendradarbiavo su pirkėju UAB „Euroforest 3“ ir šios įmonės atstovu, bet ne ieškove, yra nepagrįsti ir nepatvirtinti jokiais į bylą pateiktais įrodymais, o kaip tik jiems prieštarauja.
Šalies argumentai
2. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad jis gavo atsakymą iš UAB „Euroforest 2“ arba UAB „Euroforest 3“, kad jis buvo informuotas pirkėjo, jog su juo susisieks įgaliotas įmonės atstovas V. R., ar kad šis būtų prisistatęs minėtų bendrovių atstovu.
3. Šalys tarpininkavimo sutartį (su pakeitimais, atsiradusiais po sumažėjusio sklypų skaičiaus bei dėl pasikeitusio tarpininkavimo atlyginimo) pasirašė kelis kartus 2014 m. kovo 6, 10, 17 ir 18 dienomis, todėl neaišku, kam ir kokiu tikslu tai buvo daroma, jeigu atsakovas jau turėjo pirkėją, kuris jau sutinka mokėti Susitarime nurodomą kainą.
4. Teismas objektyviai, visapusiškai ištyrė, tinkamai ir pagrįstai įvertino byloje esančius įrodymus. Atsakovas nežinojo potencialaus pirkėjo duomenų, kol nepasirašė tarpininkavimo sutarties ir V. R. jų neatskleidė.
Ieškovė prašo prijungti naujus įrodymus – pateiktą 2013 m. gruodžio 3 d. UAB „Girtex“ atstovo raštą V. R. dėl UAB „Girtex“ ir UAB „Gerilita“ parduodamų miško sklypų. Teigia, kad įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po to, kai 2014 m. rugsėjo 9 d. posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, atsakovas pateikė teismui ir ieškovui 2013 m. gruodžio 4 d. siunčiamą elektroninį laišką UAB „Euroforest 2“, kurio pirmosios instancijos teismas nepriėmė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Byloje nustatyta, kad ieškovė V. R. ir atsakovo UAB „Gerilita“ atstovas M. L. 2014 m. kovo 7 d. sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo konsultuoti Klientą dėl Objekto pardavimo; savo nuožiūra vykdyti efektyvią Objekto pirkėjo paiešką; ieškoti potencialių Objekto pirkėjų ne blogesnėmis negu Kliento nurodytomis Objekto pardavimo sąlygomis; Kliento reikalavimu teikti informaciją apie kiekvieną potencialų pirkėją, Klientui pageidaujant padėti vesti derybas su potencialiu Objekto pirkėju dėl preliminarios Objekto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų ir etc., o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu už šioje Sutartyje numatytas paslaugas, sumokėdamas 278 021 Lt per dvi darbo dienas po notarinės Objekto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos (Sutarties 1.2, 1.4, 1.5 punktai). Sutarties 1.7 p. numatytas sutarties galiojimo terminas iki 2014 m. balandžio 31 d.
Apeliacinės instancijos teisme keliamas ginčas dėl įrodymų vertinimo. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė faktiškai suteikė 2014 m. kovo 7 d. Sutartimi sulygtas tarpininkavimo paslaugas.
CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip jose nustatyta. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Nagrinėjamam ginčui aktualios atlygintinų paslaugų tiekimo sutartinius teisinius santykius reglamentuojančios normos nustato, kad tokia sutartimi viena šalis (paslaugos teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti šiam tam tikras nematerialaus pobūdžio ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis); paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais (CK6.720 straipsnio 1 dalis). Teismas, aiškindamas šalių sudarytos sutarties sąlygas ir spręsdamas iš sutartinių santykių kilusius ginčus, nuo sutarties sąlygų turinio gali nukrypti tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-219/2015). Taigi nustačius, kad ieškovė suteikė paslaugas, dėl kurių buvo realiai parduotas turtas, ji pagal Sutartį turi teisę gauti už tai atlyginimą.
Apelianto teigimu, minėta 2014 m. kovo 7 d. Sutartimi ieškovė įsipareigojo vykdyti aktyvią atsakovui priklausančių žemės sklypų pirkėjų paiešką, kad iki 2014 m. balandžio 31 d. būtų sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir atsakovo turtas būtų parduotas palankiausiomis atsakovui sąlygomis, tačiau faktiškai šių paslaugų ji nesuteikė, nes nekilnojamojo turto pirkėją atsakovas surado pats savo pastangomis ir derybas dėl turto pardavimo su juo pradėjo dar iki 2014 m. kovo 7 d. Sutarties pasirašymo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų visuma nesuteikia pagrindo sutikti su šiais apelianto teiginiais. Atsakovo pateiktas 2013 m. lapkričio 30 d. UAB „Euroforesta 2“ skelbimas dienraštyje „Lietuvos rytas“ apie miškų supirkimą ir 2013 m. gruodžio 4 d. UAB „Girtex“ elektroniniu paštu išsiųstas pasiūlymas UAB „Euroforest 2“ dėl atsakovo parduodamų miškų (2 t., b. l. 146, 3 t., b. l. 90) neįrodo, kad apeliantas žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė su savo surastu pirkėju, o ieškovė jokių Sutarties įsipareigojimų neįvykdė. Byloje ne tik nėra pateikti duomenys apie UAB „Euroforest 2“, kuriam buvo pateiktas pasiūlymas, atsakomąjį ryšį į atsakovo atstovo išsiųstą laišką, tačiau taip pat nėra jokių duomenų, kad minėta įmonė ar UAB „Euroforest 3“, kuris iš atsakovo nupirko žemės sklypus, iki pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo su pardavėju (t. y. atsakovu) tarpusavyje kontaktavo, derindami galimas pirkimo–pardavimo objektų apimtis bei sąlygas. Taigi teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovas derybas su nekilnojamojo turto pirkėju UAB „Euroforest 3“ ar su juo susijusia įmone UAB „Euroforest 2“ pradėjo dar 2013 m. Priešingai, iš byloje esančio V. R. ir atsakovo susirašinėjimo elektroninio ryšio priemonėmis matyti, kad apeliantas su objektų pirkėju UAB „Euroforest 3“ kontaktavo per tarpininką, o atsakovas sprendimus dėl žemės sklypų pardavimo priėmė 2014 m. kovo 11 d., tik po to kai tų pačių metų kovo 10 d. išsiuntė V. R. pasirašytą tarpininkavimo Sutartį su ieškove (2 t. ,b. l. 111-116).
Apelianto pozicija, kad jis su V. R. bendradarbiavo kaip su UAB „Euroforest 2“ ir / ar UAB „Euroforest 3“ atstovu yra visiškai nepagrįsta bylos duomenimis. Taip pat bylos duomenys neleidžia spręsti, kad tokiai išvadai apeliantas turėjo pakankamai pagrįstą pagrindą. Šiame kontekste reikšmingi papildomi įrodymai ieškovės pateikti apeliacinės instancijos teismui. Nors CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismui pateikimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apelianto pateikti įrodymai susiję su teismo padarytų išvadų pagrįstumo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Taigi iš į bylą ieškovės papildomai pateikto susirašinėjimo dėl UAB „Gerilita“ ir UAB „Girtex“ miškų pardavimo matyti, kad su V. R. sklypų pardavimas buvo derinamas dar iki apelianto nurodomo pasiūlymo UAB „Euroforest 2“ išsiuntimo (3 t. ,b. l. 134), o tai iš esmės prieštarauja apelianto pozicijai, kad jis su V. R. bendravo kaip su minėtos (-ų) įmonės (-ių) atstovu. Jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad V. R. veikė kaip UAB „Euroforest 3“ ir / ar UAB „Euroforest 2“ atstovas, apeliantas teismui nepateikė.
Nors apeliantas įrodinėja, kad Sutartis su ieškove dėl tarpininkavimo buvo pasirašyta, siekiant surasti pirkėją, galintį įsigyti atsakovo miškus už didesnę kainą, tačiau iš Sutarties turinio nuostatų matyti, kad šalys sutarė dėl atlyginimo ieškovei ne tik už teikiamos paslaugos rezultatą (t. y. pirkėjo suradimą), tačiau ir konsultavimą dėl turto pardavimo bei už tarpininkavimą derybose, ruošiant dokumentus pardavimui. Aplinkybės, kad šios paslaugos apeliantui buvo suteiktos, jis neneigė. Iš 2013 m. gruodžio 3 d. V. R. siųsto laiško elektroninio ryšio priemonėmis atsakovui turinio matyti, kad jis nurodė apeliantui, kokie konkrečiai dokumentai turi būti teikiami potencialiam pirkėjui (3 t., b. l. 134). Iš toliau vykusio šių asmenų tarpusavio susirašinėjimo laikotarpiu nuo 2014 m. sausio iki kovo mėnesio matyti, kad atsakovas siuntė V. R. išsamius duomenis apie parduodamus žemės sklypus, t. y. miško kirtimų žiniaraščius, miškotvarkos projektus, taksoraščius, Valstybinės įmonės registrų centras pažymėjimus (1 t., b. l. 62, 66-202, 2 t., b. l. 2-106). Savo ruožtu 2014 m. kovo 6 d. V. R. atsakovui pateikė suderintas su pirkėju žemės sklypų pardavimo sąlygas (miškų sklypai, kaina ir t.t.) bei numatomą pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo datą – 2014 m. kovo 20 d. (2 t., b. l. 107, 108-109,110). Aplinkybė, kad šalių susitarimas dėl tarpininkavimo paslaugų ir atsiskaitymo už jas rašytine Sutartimi įteisintas tik 2014 m. kovo 7 d., t. y. jau iš esmės faktiškai suteikus šias paslaugas, likus vos keliolikai dienų iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, nepaneigia nei šių paslaugų suteikimo fakto, nei numatyto atlygio už jas dydžio. Juolab, kad tiek teiktinų paslaugų apimtis, tiek atlygintinų paslaugų kaina priklauso nuo sutarties šalių apsisprendimo bei bendro sutarimo, kuris paprastai įtvirtinamas sudarytos sutarties sąlygose. Šiuo atveju, nors apeliantas tarsi užsimena, kad suteiktų paslaugų kaina nėra adekvati suteiktoms paslaugoms, tačiau tokios sutartinės nuostatos neginčijo, iš esmės pripažindamas, jog ji atitiko suderintą šalių valią. Pastebėtina ir tai, kad pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2014 m. kovo 18 d., po tarpininkavimo Sutarties 2014 m. kovo 7 d. pasirašymo, kurioje buvo numatyta kliento pageidaujama 1 814 346 Lt dydžio kaina, už kurią objektai ir buvo parduoti. Savo ruožtu aplinkybė, kad tą pačią dieną buvo pasirašyta dar viena tarpininkavimo sutartis, kurioje buvo numatyta didesnė kliento pageidautina kaina, kuri vėliau sumažėjo dėl pakitusių parduodamų objektų skaičiaus (nes dalis žemės sklypų buvo įkeisti), leidžia pagrįstai abejoti apelianto argumentais, jog susitarimu su ieškove likus keliolikai dienų iki nekilnojamojo turto pardavimo buvo siekiama rasti brangiau mokėsiantį pirkėją. Šiuo atveju sutiktina su atsiliepime nurodomu, kad jau turint pirkėją nėra logiška ir tikslinga pasirašinėti tarpininkavimo sutartį su ieškove V. R., nurodant tą pačią pageidautiną gauti už miškus sumą. Juolab, kad apeliantas manė, kaip teigiama skunde, jog V. R. yra UAB „Euroforest 3“ ir / ar UAB „Euroforest 2“ atstovas, o tarpininkavimo sutartį dėl pirkėjų mokėsiančių didesnę kainą paieškos pasirašė likus vos keliolikai dienų iki pirkimo–pardavimo sandorio su šio menamo atstovo sutuoktine.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovė paslaugų nesuteikė vien dėl to, kad atsakovas bendradarbiavo su jos sutuoktiniu, o tarpininkavimo Sutartis buvo pasirašyta tik su ieškove, kuri ir turėjo įrodyti šios sutarties įvykdymo faktą. Kaip jau nurodyta skundžiamame sprendime, paslaugos teikėjas pasitelkti trečiuosius asmenis, teikdamas paslaugas, gali visais atvejais, kai to tiesiogiai nedraudžia sutartis (CK 6.717 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju tokio draudimo tarpininkavimo Sutartis nenumatė, dėl to aplinkybė, kad atsakovas bendradarbiavo ir pardavimo aplinkybes derino su ieškovės V. R. sutuoktiniu V. R. neleidžia sutikti su apelianto argumentais, jog tokiu atveju negali būti pripažįstama, kad realiai faktiškai paslaugas suteikė ieškovė.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog ieškovė įvykdė ginčo sutartį, t. y. suteikė joje numatytas paslaugas, dėl ko turtas buvo parduotas tarpininko pasiūlytam pirkėjui už pardavėjo pageidaujamą kainą, byloje esantys įrodymai įvertinti tinkamai, proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nepažeistos (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).
Atsakovo skundas netenkintas, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Tuo tarpu ieškovė prašymo dėl šių išlaidų atlyginimo ir juos pagrindžiančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.