Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimas. Laivės apribojimo bausmės vykdymo metu G. S. įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.

E. S. ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš G. S. priteista 800 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 400 eurų išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Civilinio ieškinio reikalavimas dėl 409, 02 Eur turtinės žalos priteisimo paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. S. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. liepos 16 d. apie 00.50 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini) , kambaryje tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - sutuoktinę E. S., kumščiu sudavė vieną kartą į nosies sritį, tris kartus į kairį skruostikaulį, tris kartus į kairį petį, vieną kartą spyrė į dešinę blauzdą, suėmęs ranka už plaukų, juos tempė, taip mušdamas nukentėjusiajai E. S. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinių kraujosruvų kairio skruosto srityje, kairio peties sąnario srityje, kairio žasto srityje, dešinės blauzdos srityje nežymiai sutrikdė sveikatą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusioji prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl įrodymų vertinimo

6. Įrodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismo proceso dalyvių pateiktų versijų ar pasiūlymų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7. Iš gynybos pozicijos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinio skundo argumentų, matyti, kad teismo prašoma vertinti ne byloje surinktų duomenų visumą bei kiekvieno įrodymų patikimumą šių duomenų kontekste, tačiau tik selektyviai akcentuoti bet kokius prieštaravimus ir taip paneigti visus akivaizdžiai neįrodytus faktus, teikiant savo versijas, t. y., kad prieš kaltinime nurodytą laiką buvusius sužalojimus nukentėjusioji galėjo paslėpti po pudra, kad įvykio vietoje rasti plaukų kuokštai galėjo būti iššukuoti ir pan. Atsakant į šį skundo argumentą, pažymima, kad aukščiau minėtos BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patvirtinti arba paneigti tiriamas versijas (LAT nutartis baudžiamosiose bylose 2K-88-628/2018, 2K-219-489/2018, 2K-147-697/2020 ir kt.) Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas visus bylos įrodymus vertino ne kaip atskirus, tiesiogiai G. S. kaltę patvirtinančius, o visų kitų, aukščiau aptartų įrodymų visumos kontekste, taigi, vadovavosi ne tik pagrindinėmis BPK 20 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, bet ir teismų praktikoje suformuotu išaiškinimu. Taigi, konstatuojama, kad teismas, vertindamas įrodymus, BPK reikalavimų nepažeidė, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė, kad surinkti įrodymai nepatvirtina jo kaltės, yra vertinamos kaip gynybos versija.

8. Apeliantas skunde nurodė, kad nukentėjusiosios parodymų teismas negalėjo vertinti kaip objektyvių, atsižvelgiant į priešiškus jų tarpusavio santykius bei jos suinteresuotumą bylos baigtimi, siekiant sudaryti sutuoktiniui kuo didesnius nepatogumus. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad tarp sutuoktinių esant konfliktiniams santykiams, kiekvienos šalies poziciją viena kitos atžvilgiu reikia vertinti labai atidžiai ir šiuo atveju nepaneigtas faktas, jog nuteistojo ir nukentėjusiosios santykiai yra konfliktiški, tačiau pažymi, kad vien tik dėl tokių aplinkybių nei vienos iš šalių parodymai negali būti laikomi šališkais ir neteisingais. Pažymėtina, kad nusikaltimo padarymo metu įvykio vietoje buvo tik nukentėjusioji ir nuteistasis, todėl tiesiogiai įvykį mačiusių ir nešališkai galinčių įvertinti situaciją liudytojų byloje nėra, tačiau pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti tiek G. S., tiek E. S. parodymų teisingumą ir patikimumą, vertino juos byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai nustatė, kad ne apelianto, o būtent nukentėjusiosios parodymus patvirtino bylos duomenų visetas. Tokiais atvejais, kai kaltininkas ir nukentėjusysis pateikia skirtingas nusikalstamos veikos padarymo versijas, jų parodymų patikimumas patikrinamas sistemiškai analizuojant įvykių eigą, ką būtent ir padarė apylinkės teismas.

11. Nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo teiginiai, jog teismas be pagrindo patikimais ir G. S. kaltę patvirtinančiais parodymais laikė liudytojo A. S. parodymus, kadangi jis negalėjo neginčytinai patvirtinti, kad prieš 2022 m. liepos 16 d. įvykį, ant nukentėjusiosios kūno jokių kraujosruvų nebuvo. Liudytojo A. S. parodymai pagrįstai buvo laikomi kaip patikimas kaltinamojo kaltės įrodymas, nes jie atitiko ir papildė kitų bylos duomenų visetą. Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamojo sūnus A. S. parodė, kad 2022 m. liepos 15 d. vakare apie 20 valandą jo motina su draugėmis atvažiavo į sodybą, išvažiavo 2022 m. liepos 16 d. truputį po 24.00 valandos, o 02.15 valandą mama paskambino, buvo išsigandusi, pasakė, kad tėvas ją sumušė ir išvadino necenzūriniais žodžiais. Po pokalbio su mama, jis parašė tėvui žinutę per Messenger programėlę. Kitą dieną po pietų pamatė mamą, jai buvo kraujosruvos ant kairio skruosto, ant kairio peties. Mama pasakė, kad tėvas ją tempė už plaukų. Matė, kad ant jo kambaryje esančios palangės yra padėtas kuokštas šviesios spalvos plaukų. Mama dvejojo, ar jai rašyti pareiškimą dėl savo sumušimo. Dėl įvykio norėjo pakalbėti su tėvu, tačiau jo namuose tą dieną nebuvo. Kuomet motina išvažiavo iš sodybos, ant jos kūno jokių vizualių sužalojimų nesimatė. Aukštesniojo teismo vertinimu, vidinį įsitikinimą dėl šio liudytojo parodymų nešališkumo pagilina ir tai, kad teisme jis turėjo galimybę patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus, tačiau duoti parodymus prieš savo šeimos narį – tėvą G. S., atsisakė.

12. Laikyti patikimais, atitinkančiais faktus ir remtis nukentėjusiosios, o ne kaltinamojo parodymais, teismui leido ir rašytiniai, objektyvūs duomenys, t. y. E. S. mobilaus ryšio telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės analizė, patvirtinanti, kad nukentėjusioji E. S. į namus (duomenys neskelbtini) grįžo 2022 m. liepos 16 d. apie 00:30 val. 2022 m. liepos 16 d. 02:15:58 val. nukentėjusioji, būdama namuose (jungimas (duomenys neskelbtini) , celės Nr. (duomenys neskelbtini) aptarnauja (duomenys neskelbtini) ir šis bokštas yra arčiausiai šio adreso), paskambino savo sūnui A. S., kuris naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) , ir su juo bendravo 120 s. Šie duomenys patvirtina nukentėjusiosios E. S. ir liudytojo A. S. parodymus ir paneigia G. S. parodymus, jog jo sutuoktinė į namus grįžo tik po 4 valandos nakties (1 t., b. l. 81–83). Nukentėjusiosios E. S. ir liudytojo A. S. parodymus patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga, tai liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu pateiktos ekrano nuotraukos, iš kurių matyti, jog 2022 m. liepos 16 d. 02:15 val. gaunamas skambutis iš mobilaus ryšio telefono +370 (duomenys neskelbtini) pavadinimu „Mama“ ir 2022 m. liepos 16 d. 02:20 val. – 02:27 val. tarp A. S. ir kaltinamojo G. S. vyko susirašinėjimas dėl G. S. elgesio ir įvykio aplinkybių (1 t., b. l. 65, 66).

13. Skunde apeliantas kelia abejones specialisto išvados Nr. G329/2022(06) patikimumu, teigia, kad specialisto išvada nelaikytina išsamiu ir pagrįstu įrodymu, patvirtinančiu nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, nes joje daug neatitikimų bei prieštaravimų faktams. G. S. pažymi, kad teismas mokslinės medicinos literatūros teiginiais remiasi tik selektyviai, o ne visa nurodyta apimtimi, kur 77 puslapyje yra aiškiai nurodyta, kad kraujosruvos pradeda geltonuoti po 7- 9 dienų. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundo teiginiai atmestini, nes jame nurodytos aplinkybės specialisto išvados Nr. G 2463/2022(02) nepaneigia.

14. Specialisto išvadoje Nr. G 329/2022(06) nurodyta, kad E. S. konstatuoti sužalojimai poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, kairio peties sąnario srityje, kairio žasto srityje, dešinės blauzdos srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. (1 t., b. l. 59). Teisme specialistas L. U. savo pasirašytą išvadą patvirtino ir paaiškino, kad nukentėjusiąją E. S. apžiūrėjo 2022 m. liepos 18 d. Specialisto išvadoje užfiksavo ir aprašė sužalojimus. Aprašytos poodinės kraujosruvos buvo melsvai violetinės spalvos su ryškiu geltonu atspalviu. Sužalojimo laiko konkrečiai nenustato, nurodo, jog galimai užduotyje nurodytu laiku. Nustatyti tikslų sužalojimo laiką pagal kraujosruvos spalvą nėra galimybės, kadangi tai yra individualūs ir kintami dalykai. Nustatė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. liepos 16 d., tai yra prieš dvi dienas iki apžiūros. Susipažinęs su eksperto P. P. pateikta konsultacine išvada, specialistas L. U. parodė, kad išvadoje aprašomoji dalis išrašyta iš medicininio vadovėlio. Kraujosruvų spalva priklauso nuo žmogaus individualių savybių. Konsultacinėje išvadoje pažymėta, kad kraujosruvos spalva turi būti žalsva ar gelsva, o jo teiktoje konsultacinėje išvadoje P. P. nurodo kraujosruvos atspalvį, o ne pačią kraujosruvos spalvą. Specialistas L. U. liko prie savo nuomonės ir ją pagrindė.

15. 2023 m. sausio 9 d. Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0003/23 nurodyta, jog E. S. kūne užfiksuotos poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, kairio peties sąnario srityje, kairio žasto srityje, dešinės blauzdos srityje pagal savo markromorfologines savybes galėjo būti padarytos savaitė ar daugiau laiko iki apžiūros ir tai neatitinka Specialisto išvadoje nurodytų aplinkybių laiko, nes kraujosruva yra su ryškiu gelsvu atspalviu. (2 t., b. l. 19–20). Specialistas P. P. teisme patvirtino jo pasirašytą konsultacinę išvadą ir paaiškino, kad joje rėmėsi medicinine literatūra. Kraujosruvų atsiradimas ant žmogaus kūno yra individualus dalykas, turi reikšmės asmens amžius ir odos savybės, nes vieniems kraujagyslių trapumas būna ryškus ir nuo mažiausio prisilietimo atsiranda didelės kraujosruvos, o kitiems asmenims nieko nebūna. Asmens individualios savybės turi reikšmės kraujosruvų susidarymui, jų dydžiui ir pan.. Taip pat kraujosruvos skirtingai susidaro skirtingose kūno vietose. Kuo geriau kūno vieta aprūpinama krauju, tuo kraujosruva didesnė ir ten įvyksta greičiau procesai, ypač veide. Jo vertinimu, mažai tikėtina, jog kraujosruvos ryškus gelsvas atspalvis galėtų atsirasti po dviejų dienų po sužalojimo. Po dviejų parų dažniausiai atsiranda kraujosruvos žalsva spalva. Kraujosruvos gelsva spalva pagal rusišką literatūrą gali atsirasti nuo penktos paros po įvykio. Kraujosruvos spalva gali keistis greičiau, jeigu žmogus vartoja tam tikrus vaistus, kurie greitina kraujo skilimą. Todėl padarė išvadą, jog specialisto L. U. nurodytos išvados neatitinka aplinkybių laiko. Kaltinime nurodyta, kad nukentėjusiajai į veidą buvo suduoti keturi smūgiai, o nustatyta tik viena kraujosruva. Pripažįsta, jog ne visi poveikiai į kūną duoda sužalojimus.

16. G. S. gynėjos vertinimu, vienintelis objektyvus įrodymas byloje yra 2023 m. sausio 9 d. Teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. 0003/23, nes joje remtasi metodika, medicinine literatūra. Šie teiginiai taip pat nepagrįsti, nes išvada, kad E. S. kūne užfiksuotos poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, kairio peties sąnario srityje, kairio žasto srityje, dešinės blauzdos srityje pagal savo markromorfologines savybes galėjo būti padarytos savaitė ar daugiau laiko iki apžiūros, visų pirma, nėra pagrįstos konkrečiomis ar kategoriškomis šią išvadą pasirašiusio specialisto P. P. išvadomis. Specialistas P. P. nesutiko su specialisto L. U. išvada Nr. G 329/2022(06), tačiau įvertinus jo paties paaiškinimus, o būtent kad „kraujosruvos skirtingai susidaro skirtingose kūno vietose, kad veide procesai vyksta greičiau dėl audinių geresniu aprūpinimu krauju, ir kad jo vertinimu, mažai tikėtina, jog kraujosruvos ryškus gelsvas atspalvis galėtų atsirasti po dviejų dienų po sužalojimo ir kad po dviejų parų dažniausiai atsiranda kraujosruvos žalsva spalva“, akivaizdu, jog jo pateikta išvada taip pat yra tik tikėtina.

17. Gynyba taip pat teigia, kad teismo išvada dėl specialisto išvados Nr. G 329/2022(06) patikimumo niekuo nepagrįsta, kadangi pirmosios instancijos teismas mokslinės medicinos literatūros (A. G., E. K., A. C. „Teismo medicina” 77 puslapio aprašymas) teiginiais rėmėsi tik selektyviai, o ne visa nurodyta apimtimi. Šį teiginį advokatė grindžia tuo, kad šioje literatūroje nurodyta, jog kraujosruvos pradeda geltonuoti po 7–9 dienų, tačiau teismas šitą aplinkybę ignoravo. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad tokiais argumentais ir pačiame apeliaciniame skunde prašoma vertinti ne visumą aplinkybių, o tik palankias kaltinamajam, kadangi minėtoje literatūroje (A. G., E. K., A. C. „Teismo medicina” 77 puslapis, (kopija iš apeliacinio skundo)) prie visų šių gynybos pateiktų paaiškinimų apie kraujosruvų išorinius pokyčius ir periodus, taip pat yra aiškiai nurodytas apibendrinimas, kad „Šie kraujosruvų spalvos kitimo periodai yra orientaciniai, nes nedidelės kraujosruvos gali visiškai išnykti per savaitę, o didesnių pėdsakai išlieka ir 3–4 savaites“. Taigi, apibendrinant aptartą, darytina išvada, kad aptariamoje medicininėje literatūroje kraujosruvų spalvos kitimo periodai nurodyti kaip statistiniai vidurkiai, todėl jie kiekvienu konkrečiu atveju negali būti taikomi. Kaip matyti iš specialisto išvados, kiek didesnė 7x5 cm kraujosruva nustatyta ant nukentėjusiosios E. S. kairio skruosto, t. y. veido srityje, kur, kaip patvirtino P. P., yra aktyvesnė kraujotaka ir todėl procesai vyksta greičiau, o ant kitų kūno vietų jai nustatytos nedidelės – 2x1, 3,5x2,5 cm dydžio kraujosruvos, kurios, pagal aukščiau paminėtą medicinos literatūroje esantį išaiškinimą, išnyksta greičiau, t. y. per savaitę, kas leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusiajai konstatuotų kraujosruvų pakitimai galėjo vykti greičiau nei paprastai.

18. Pagal teismų praktiką, išvados ekspertizės aktuose ar specialisto išvadose gali būti suformuluotos kaip kategoriškos, tikėtinos ar sąlyginės ir pan. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu ar specialisto išvada, kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Ekspertizės akto ar specialisto išvados, kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018 ir kt.). Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu ar specialisto išvada, jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20-507/2015, 2K-191-495/2020 ir kt.).‏‏‎ ‏‎ Kai specialisto išvadose pateiktos išvados yra skirtingos ir tik tikėtinos, teismas turi jas vertinti kitų bylos įrodymų kontekste. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išvadas padarė įvertinęs ir išanalizavęs ne tik specialisto išvadą Nr. G 329/2022(06) ir ją pasirašiusio specialisto L. U. teisme duotus paaiškinimus, bei 2023 m. sausio 9 d. Teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0003/23ir ją pasirašiusio specialisto P. P. paaiškinimu, bet ir sugretinęs šiuos duomenis su bylos duomenų visuma.

19. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo Kaltės turinys atskleidžiamas pagrindžiant, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-151-697/2016 ir kt.). Šioje byloje nustatyta, kad G. S. savo sutuoktinei E. S. kumščiu sudavė į nosies sritį, skruostikaulį, kairį petį, spyrė į dešinę blauzdą, suėmęs ranka už plaukų, juos tempė, tokiais veiksmais sukėlė E. S. fizinį skausmą ir dėl poodinių kraujosruvų kairio skruosto srityje, kairio peties sąnario srityje, kairio žasto srityje, dešinės blauzdos srityje nežymiai sutrikdė sveikatą. Tokių jo veiksmų pobūdis, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų kiekis ir lokalizacija nuosprendį priėmusiam teismui pagrįstai leido neginčijamai spręsti, jog G. S. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jos veiksmų tokie padariniai gali kilti ir sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis veikė tiesiogine tyčia.

Dėl civilinio ieškinio ir bausmės

20. Apeliaciniame skunde nedėstomi argumentai dėl civilinio ieškinio ir paskirtos bausmės, nes G. S. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad apeliantas dėl pareikšto kaltinimo kaltu pripažintas ir nuteistas pagrįstai, iš esmės pasisako ir dėl civilinio ieškinio bei bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios E. S. civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas pirmosios instancijos teismo išspręstas teisingai, vadovaujantis bylos įrodymais, teisės aktų nuostatomis bei ir teismų praktika. Bausmę G. S. teismas paskyrė vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Už nusikalstamą veiką teismas jam skyrė vieną iš švelnesnių sankcijose numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą, netaikant intensyvios priežiūros. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Dėl proceso išlaidų.

21. G. S. prašo priteisti iš valstybės jo patirtas išlaidas už advokatės gynybos paslaugas suteiktas apeliacinės instancijos teisme. BPK 106 straipsnio 3 dalis numato, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris aukštesniojo teismo pripažintas nepagrįstu ir atmestas, todėl nuteistojo prašymas dėl jo patirtų proceso išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Jo prašymo priteisti patirtas proceso išlaidas, netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.