Telšių apylinkės teismo nutartis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, išvadą teikiančiai institucijai – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui – dėl termino priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, atnaujinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog laiko esant tikslinga atnaujinti terminą priimti palikimą nepilnametės K. B. vardu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintina.

Teismo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad K. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra M. B. ir J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. J. B. testamentas nebuvo sudarytas. K. B. yra įstatyminė įpėdinė ir mirusiojo J. B. nekilnojamojo turto paveldėtoja. Paveldimą turtą sudaro J. B. kartu su pareiškėja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio turto – gyvenamojo namo, žemės sklypų – dalis, taip pat kitas nekilnojamasis turtas, J. B. priklausęs asmeninės nuosavybės teise pagal paveldėjimo teisės liudijimą.

Kaip nurodė pareiškėja, po vyro laidotuvių pareiškėja iškart kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė nurodė, jog reikia kreiptis į teismą gauti leidimą nepilnametės dukros K. B. vardu priimti palikimą. Akmenės rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 6 d. nutartimi išdavė leidimą M. B. priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo J. B. mirties nepilnametės dukters K. B. vardu, pagal paveldimo turto apyrašą (c. b. Nr. S2-442-922/2014). Pareiškėja dirba ir gyvena Švedijoje. 2014 m. birželio 12 d. grįžo į Lietuvą iki galo sutvarkyti palikimo dokumentus, tačiau su teismo leidimu nuvykus pas notarę sužinojo, jog praleistas įstatymų nustatytas trijų mėnesių terminas. Pareiškėjos paaiškinimu, ji buvo įsitikinusi, jog paveldėjimo byla buvo užvesta, nes ji laiku kreipėsi pas notarę, tačiau notarė jos neužvedė. Akmenės rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 30 d. nutartimi pareiškėjos prašymu praleistas įstatymu nustatytas trijų mėnesių terminą palikimui po jos sutuoktinio J. B. mirties priimti buvo atnaujintas (c. b. Nr. 2-975-922/2014). 2014 m. gruodžio mėnesį pareiškėjai su dukra grįžus į Lietuvą ir nuvykus pas notarę baigti tvarkyti paveldėjimo dokumentus, jai buvo pasakyta, jog nepilnametės K. B. vardu palikimo priimti ji negali, nes praleistas trijų mėnesių terminas. Pareiškėja nurodė, kad nežino visų paveldėjimo niuansų, nėra teisininkė ir nebaigusi teisės mokslų, todėl vykdydama notaro nurodymus buvo įsitikinusi, jog visus veiksmus atlieka tinkamai. Mano, jog buvo suklaidinta, dėl ko ir praleido terminą priimti palikimą nepilnametės dukters vardu.

CK 5.1 str. 1 d. nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą.

Teismas laiko nustatyta, kad nepilnametė K. B. turi teisę į po J. B. mirties atsiradusį palikimą (CK 5.5 str. 1 d. 2 p., 5.19 str.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 576-578 str. ir CK 5.57 str. nenurodomi kriterijai, kurias vadovaujantis įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys gali būti pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti įvertinęs įrodymų visumą bei atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 1, 7 d.; CK 1.5 str. 4 d.).

Nepilnametės K. B. vardu palikimą galėjo priimti tik jos motina (CK 2.7 str.). Esant pareiškime nurodytoms aplinkybėms, kurias patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, pareiškėja išreiškė valią priimti palikimą nepilnametės dukters vardu, kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, kreipėsi į notarą, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėja terminą palikimui priimti nepilnametės dukters vardu praleido dėl svarbių priežasčių. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja ėmėsi priemonių palikimui priimti laiku, tačiau neturint pakankamai teisinių žinių, to jai nepavyko padaryti per nustatytą terminą. Pažymėtina, kad į procesą įtrauktas suinteresuotas asmuo VMI prieštaravimų dėl termino atnaujinimo nepateikė. Byloje nustatytos palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. CK 5.57 str. pagrindu pareiškėjos prašymas tenkinamas, terminas palikimui priimti atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Akmenės apylinkės teismą.