Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai O. P., jos atstovui advokatui Jurijui Malininui, suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovei V. V., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei L. D., Mažeikių rajono sodininkų bendrijos „Vyšnia“ atstovui R. V., M. B. ir jos atstovei advokatei Ritai Lankutienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Mažeikių rajono sodininkų bendrijai „Vyšnia“, M. B., dėl valdymo fakto patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2002-04-27 įvyko sodininkų bendrijos susirinkimas, kurio metu buvo nutarta neprivatizuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio plotas 7,19 arų, išnuomoti O. P., su sąlyga, kad ji apmokės įsiskolinimą už tą žemės sklypą. Ji apmokėjo 275,00 Lt įsiskolinimą ir nuo 2002-04-27 pradėjo faktiškai valdyti, jai teisėtai sodininkų bendrijos „Vyšnia“ valdybos išnuomotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) arų. Be to, pareiškėja nurodė, kad minėtas žemės sklypas niekada niekam nepriklausė, todėl niekas kitas, išskyrus ją nepretenduoja ir nepretenduos.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalis reglamentuoja, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų 2004-11-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ 3 punkto 3.1.1 papunktis, nurodo, kad sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus: teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinius žemės sklypus. Taisyklių 25 punkte reglamentuojama, kokius dokumentus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos padaliniui pagal sodo buvimo vietą turi pateikti sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys, pageidaujantys pirkti be aukciono valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodų teritorijoje. Taisyklių 25.5 punkte nustatyta, kad kartu su kitais dokumentais turi būti pateiktas ir dokumentas, kurio pagrindu asmuo naudojasi valstybinės žemės sklypu.

Suinteresuoto asmens archyvo duomenimis, Mažeikių rajono valdyba 1992-12-08 potvarkiu Nr. 382 „Dėl sodų bendrijų sodų sklypų plotų pardavimo patvirtinimo“ patvirtino sodo bendrijos „Vyšnia“ perduodamus sklypus privatinėn nuosavybėn plotus pagal priedelius I-II.

Šio potvarkio priedelyje eilės Nr. 171 įrašytas B. B., kuriam parduodamas sklypas 7,19 arų ploto.

Žemės tvarkymo bylos duomenimis 1992-07-10 B. B. Mažeikių rajono Mažeikių miesto valdybai pateikė prašymą parduoti jam 7,19 arų žemės sklypą, esantį sodo bendrijoje „Vyšnia“ (duomenys neskelbtini).

1992-07-16 buvo patvirtintas žemės sklypo įkainojimo aktas, tačiau duomenų, kad pilietis B. B. sumokėjo už šį sklypą, nėra. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis su B. B. nesudaryta.

Vadovaujantis paminėtų teisės aktų nuostatomis teisę pirkti sodo sklypą turi pilietis B. B. ar jo įpėdiniai. Sodininkų bendrijose gali būti privatizuojami tik tokie valstybinės žemės sklypai, kurie yra suteikti teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėja O. P. naudoja valstybinę žemę be teisinio pagrindo.

Sodininkų bendrijų valdymo organai (sodininkų bendrijų valdybos, visuotiniai narių susirinkimai) tik iki 1995-05-18 turėjo teisę suteikti žemės sklypą naudotis sodininkų bendrijos nariui.

Dokumentų patvirtinančių, kad žemės sklypu naudojamasi teisėtai, gali būti iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-04-28 nutarimo 609 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimo Nr. 550 ir 1994-05-23 nutarimo Nr. 391 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 37-926) įsigaliojimo (iki 1995-05-05) priimtas miesto (rajono) vadybos sprendimas dėl sodo sklypo pardavimo fiziniam asmeniui; teismo sprendimas, kuriuo pripažįstama fizinio asmens teisė naudotis valstybinės žemės sklypu (I t., b. l. 87-89).

Dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių B. B. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties taip ir nebesudarė – dėl valstybėje vykstančių ekonominių bei politinių veiksmų pati M. B. neteko darbo avalynės fabrike ir tapo bedarbe, žymiai sumažėjo šeimos pajamos, neužilgo nuo prašymo pateikimo parduoti žemės sklypą B. B. dėl traumos tapo neįgaliu, dėl ko šeimos turtinė padėtis tapo visai bloga, o (duomenys neskelbtini) M. B. sutuoktinis mirė.

M. B. yra vienintelė jo įstatyminė įpėdinė, turinti teisę perimti jo teises ir pareigas, užbaigti pradėtas ir neužbaigtas dokumentų tvarkymo procedūras žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo procese.

Po sutuoktinio mirties į notarą dėl palikimo priėmimo M. B. nesikreipė dėl labai sunkios materialinės padėties. Neturėjo iš ko sumokėti net sodo žemės sklypo mokesčius, liko skolinga, tačiau siekis įgyti nuosavybės teisę į minimą žemės sklypą visada išliko, M. B. jo niekada neatsisakė.

Pareiškėja O. P. valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) naudoja be teisinio pagrindo, kad vadovaujantis teisės aktų nuostatomis teisę pirkti sodo sklypą turi pilietis B. B. ar jo įpėdiniai, t. y. konkrečiu atveju – ji pati, M. B..

Pareiškėja siekia savo neteisėtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimą paversti teisėtu valdymu, naudodamasi teismą klaidinančiomis priemonėmis (II t., b. l. 6-8).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

CPK XXXIV skyriaus antrojo skirsnio „Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo“ (CPK 526-529 straipsniai) nustatyta tvarka gali būti patvirtintas valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, faktas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką daikto valdymo teisė pagal CK gali būti ne tik nuosavybės teisės sudedamoji dalis, bet ir savarankiška daiktinė teisė. Daikto valdymu kaip savarankiška daiktine teise pripažįstamas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Be to, valdymas, kaip daiktinė teisė, yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti (CK 4.22 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis). Valdymas gali būti ir viena iš nuosavybės teisės turinį sudarančių dalių (CK 4.22 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalis), tačiau valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė, visų pirma suprantamas kaip faktinis teisėtas daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą, kai nuosavybės teisė į daiktą valdytojui nepriklauso. Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo paprastai siejasi su nuosavybės teisės įgijimu, jų esmė – pareiškėjo valdymo teisės konstatavimas ir oficialus patvirtinimas. Valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, atveju nuosavybės teisė pareiškėjui dar apskritai nebuvo atsiradusi, valdymo fakto patvirtinimas yra tik prielaida pareiškėjui ją (nuosavybės teisę) įgyti įgyjamosios senaties būdu. Bylose dėl valdymo fakto patvirtinimo teisminio nagrinėjimo dalykas yra faktinio valdymo, t. y. kad asmuo faktiškai turi daiktą ir jį valdo kaip savą, konstatavimas. Pagal CPK 526 straipsnio 3 dalį pareiškimas teismui dėl valdymo fakto patvirtinimo gali būti paduotas tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Fakto, kad asmuo daiktą valdo kaip savą, išviešinimas kitiems asmenims yra to daikto valdymo savo vardu įregistravimas viešame registre. Dėl nekilnojamojo daikto tai gali būti atlikta nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tą daiktą kaip savą, prašymą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atsisakius tenkinti prašymą ir įregistruoti valdymą dėl to, kad nėra pakankamai tokį faktą patvirtinančių įrodymų, asmuo, valdantis atitinkamą daiktą kaip savą, tačiau nesantis to daikto savininku, gali prašyti, kad daikto valdymo faktas būtų patvirtintas teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

Pažymėtina, kad nagrinėdamas bylą dėl valdymo fakto patvirtinimo, teismas turi pagal pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes spręsti, ar faktinės bylos aplinkybės patvirtina pareiškėjo valdymą, kaip savarankišką daiktinę teisę, t. y. ar tiek pareiškime nurodytas valdymo teisės objektas, tiek pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su daikto užvaldymu, atitinka sąlygas, reikalingas valdymo teisei atsirasti. Tokiu būdu teismas turi patikrinti, ar pareiškėjo nurodytas valdymo objektas gali būti nuosavybės teisės objektu (CK 4.24 straipsnis), taip pat tai, kokiu pagrindu atsirado pareiškėjo valdymas ir ar jis yra teisėtas (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.22 straipsnis). Valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę. Teisėtas valdymas įgyjamas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė.

Tam, kad galėtų atsirasti valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė, turi egzistuoti daiktas, galintis būti nuosavybės teisės objektu. CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami, kai yra registruotas nekilnojamojo turto registre pats daiktas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyto jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus. Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2006). Kai žemės sklypas užvaldytas neteisėtai, negalima pripažinti, kad daiktas pradedamas valdyti teisėtai. Tuo pačiu teismas negali patvirtinti tokio daikto valdymo teisės, nes kaip savarankiška daiktinė teisė registruojamas ir ginamas tik teisėtas daikto valdymas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja O. P. 2002-04-23 pateikė sodų bendrijos „Vyšnia“ valdybai prašymą dėl priėmimo į sodo bendrijos „Vyšnia“ narius ir sklypo (duomenys neskelbtini) išskyrimo, įsipareigojant užsimokėti įsiskolinimą nuo 1998 m., sumoje 275,00 Lt (I t., b. l. 50). Sodininkų bendrijos „Vyšnia“ 2002-04-27 protokole, dalyvaujant D. B. – pirmininkei, R. J. – iždininkei, nariams: A. V., O. P., A. J., A. S. nutarta neprivatizuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) a. išnuomoti O. P., apmokant įsiskolinimą 275,00 Lt (I t., b. l. 51-52). Pareiškėja O. P. yra sodininkų bendrijos „Vyšnia“ narys nuo 2002 m. (I t., b. l. 53). Sodo sklypui (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) unikalus numeris nesuteiktas, nuosavybės teisės neįregistruotos (I t., b. l. 65, 67). 2011-09-19 pareiškėja O. P. su AB LESTO sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, sodo pastatams, adresu (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 56) ir (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 31). Iš AB LESTO 2013-08-26 pažymos matyti, kad O. P. 2012-06-18 pagal elektros apskaitos prietaisą yra deklaravusi 2 kWh ir už juos sumokėjusi (I t., b. l. 63).

VĮ Registrų centras duomenimis Mažeikių rajono sodininkų bendrijos „Vyšnia“, kodas 191457522, 2001-04-28 dienos visuotinio narių susirinkimo protokolo išrašas bei įstatai įregistruoti 2003-04-24, tą pačią dieną, t. y. 2003-04-24 įregistruotas ir 2003-04-23 prašymas/Dėl sodininkų bendrijos įregistravimo (www.registrucentras.lt).

Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl valdymo fakto patvirtinimo, kai žemės sklypą išnuomojo sodininkų bendrija, neturėjusi tokios teisės, kai tuo tarpu tas pats žemės sklypas kompetentingos institucijos sprendimu jau buvo paskirtas kitam asmeniui.

2002-04-27 dieną galioję teisės aktai sodininkų bendrijai nesuteikė teisės suteikti žemės sklypus ar juos išnuomoti (Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimas Nr. 404 Dėl sodininkų bendrijų). Todėl pagrįstai galima sutikti su suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus teiginiu, kad žemės sklypas, kurio valdymo faktą pareiškėja O. P. prašo nustatyti, yra valstybinė žemė, kurią pareiškėja naudoja be teisinio pagrindo.

1990-10-25 įstatyme Nr. I-715 Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad sodininkų bendrijos nario sodo namelis ir kiti statiniai, pastatyti jam skirtame žemės sklype, priklauso bendrijos nariui nuosavybės teise. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka (įstatymas Nr. I-446). Pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą parduodant (nuomojant) valstybinę žemę ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodininkystės reikmėms, valstybei atstovauja atitinkamo miesto (rajono) valdyba, išskyrus atskirus žemės sklypus, kuriais disponuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89). Šioje byloje nustatyta, kad būtent vadovaujantis šia tvarka minėtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 1992-12-08 Mažeikių rajono valdybos potvarkiu Nr. 382 buvo suteiktas suinteresuoto asmens M. B. sutuoktiniui B. B. (I t., b. l. 90, 92), sklypas suteiktas sutuoktiniui santuokos metu, nes jų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 127), o B. B. mirė (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 129).

Pagal byloje esančius įrodymus galima pagrįstai teigti, kad 7,19 arų ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suteiktas pareiškėjai O. P., todėl ji negali pretenduoti jį nusipirkti be aukciono (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Todėl atmestinas pareiškėjas argumentas, kad minėtas žemės sklypas niekada niekam nepriklausė, nes minėtas žemės sklypas yra valstybinė žemė, išimtine teise priklausantis valstybei, be to jis iki šiol nėra įregistruotas viešajame registre (I t., b. l. 65, 67).

Kaip minėta aukščiau, pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Tačiau pareiškėja valdymo neįregistravo viešajame registre. Bylos dėl valdymo esmė yra pareiškėjo valdymo teisės konstatavimas ir oficialus patvirtinimas. Valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, atveju nuosavybės teisė pareiškėjui neatsirastų, o valdymo fakto patvirtinimas būtų tik prielaida pareiškėjai nuosavybės teisę įgyti įgyjamosios senaties būdu.

Pareiškėja paduodama pareiškimą neteisingai suformulavo reikalavimą, kurį vėliau tikslino, ir prašė nustatyti valdymo faktą. Kaip minėta, pareiškimas dėl valdymo fakto patvirtinimo gali būti paduotas tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 526 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju jokių faktą patvirtinančių dokumentų gauti ar dokumentus atkurti net nereikia, nes jų paprasčiausiai nebuvo, todėl negalima nustatyti tokio fakto, kurio nebuvo.

Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėja O. P. žemės sklypą valdo neteisėtai, viešajame registre ji neįregistruota kaip valdytoja, žemės sklypas jai nebuvo suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka, o remiantis Žemės įstatymo 7 straipsniu, valstybinės žemės patikėtiniu yra Nacionalinė žemės tarnyba, todėl patvirtinti valdymo faktą, kad pareiškėja O. P. valdo 7,19 a. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) su tikslu jai sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį su Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriumi, nėra teisinio pagrindo, juo labiau, kad net ir pats objektas neįregistruotas viešajame registre. Esant tokioms aplinkybėms pareiškimas atmestinas.

Svarbu pažymėti, kad pareiškėja O. P. naudojasi valstybei priklausančiu žemės sklypu be teisėto pagrindo, šis sklypas jai sodininkų bendrijos sprendimu buvo išnuomotas, t. y. suteiktas kitokiu pagrindu, nors ir šito sodininkų bendrija padaryti neturėjo teisės, nes kaip minėta, valstybinės žemės patikėtiniu yra Nacionalinė žemės tarnyba, o valdymo fakto patvirtinimas, juo labiau neteisėtai suteikto daikto valdymas nėra vienas iš nuosavybės teisių į daiktą įgijimo teisinių pagrindų, numatytų CK 4.47 straipsnyje. Kita vertus, valdymo fakto patvirtinimas nesukeltų jokių teisinių padarinių, nes kaip minėta aukščiau, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis sodininkų bendrijoje „Vyšnia“ Mažeikių rajono valdybos potvarkiu buvo suteiktas santuokoje buvusiam B. B., todėl pirmenybę pirkti minėtą žemės sklypą be aukciono turi B. B. sutuoktinė M. B..

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis) konstatuoja, kad pareiškėjai O. P. 7,19 arų ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nebuvo suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pareiškimas dėl valdymo fakto patvirtinimo atmestinas (CPK 529 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259-270 straipsniais,

nusprendė:

O. P. pareiškimą dėl valdymo fakto patvirtinimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.