Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-07-02 · Civilinė byla Nr. 2A-997-777/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-02
Bylos Nr.
2A-997-777/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10939-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Gailevičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
L. S.
Atsakovas
V. S.

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-997-777/2014

Teisėja Danutė Žvinklytė (Proceso Nr. 2-06-3-10939-2013-9)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 78.2.1; 99.7; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. liepos 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui V. S. (V. S.), byloje išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo, 2014-01-06 ieškinį patikslino ir prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-12 sprendimu priteistą išlaikymą ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui A. S. (A. S.) priteisti išlaikymą kasmetinėmis periodinėmis išmokomis po 450 Lt iki vaiko pilnametystės bei pakeisti išlaikymą iš periodinių išmokų priteisiant išlaikymą turtu – t. y. ½ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su atsakovu, santuokoje jiems gimė sūnūs R. ir A.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-12 sprendimu nutraukta tarp šalių sudaryta santuoka. Nutraukus ieškovės ir atsakovo santuoką, atsakovas visiškai neteikė ir neteikia lėšų vaikams išlaikyti, visiškai nebendrauja su vaikais, nesirūpina jų sveikata ir auklėjimu. Po santuokos nutraukimo atsakovei atiteko ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė su vaikais namuose nesijaučia saugi, ne kartą buvo sumušta, namie nuolat girtuokliaujama, vaikai negali ilsėtis, pati ieškovė negali ramiai gyventi ir auklėti vaikus. Atsakovas niekur nedirba, turi įsiskolinimų. Ieškovė turi prievolę AB DNB bankui pagal 2005-10-04 kreditavimo sutartį Nr. 1/6968, laiduotojai yra ieškovės tėvai. Kadangi atsakovas nemoka lėšų vaikams išlaikyti, o gyvenant viename bute kelia triukšmą, vartoja fizinę jėgą prieš ieškovę ir vaikus, vartoja psichologinį spaudimą, terorizuoja šeimos narius, o dėl jo turimų skolų jis gali prarasti ½ jam priklausančio buto, mano, jog yra pagrindas priteisti vaikui išlaikymą turtu, t. y. ½ dalimi atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), jo vertė 55 000 Lt. Tai nepažeistų vaikų interesų ir saugumo, kadangi buto dalies vertė atitinka vaiko išlaikymui priteisiamas periodines įmokas iki pilnametystės.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-12 sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio ir priteisė iš atsakovo V. S. nepilnamečio vaiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2013-09-18, iki vaiko pilnametystės bei priteisė iš atsakovo 54 Lt žyminio mokesčio valstybei. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas konstatavo, kad išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei ir atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra suvaržytas arešto ir hipotekos, bei į tai, kad dalis bendro turto neduos pajamų, reikalingų kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, teismas konstatavo, kad šioje byloje geriausiai vaiko interesams atitinka išlaikymas, priteistinas periodinėmis išmokomis, o ne turtu. Nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo apie 2 metai, todėl tikėtina, kad pasikeitė vaiko poreikiai, t. y. padidėjo poreikiai maistui, aprangai, mokymuisi, ugdymui. Vaikui būtinas maistas, rūbai, avalynė, vaistai, higienos reikmenys. Šalių sūnus A. yra 6 metų, išskirtinių pomėgių neturi, yra normaliai besivystantis vaikas. Šios aplinkybės patvirtina išaugusius vaiko poreikius, kurių tenkinimui reikia papildomai lėšų. Po santuokos nutraukimo pasikeitė atsakovo turtinė padėtis – jis yra bedarbis, tačiau atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas vyras, turintis visas galimybes užsitikrinti didesnes pajamas ir teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Ieškovė prašė padidinti išlaikymo dydį nuo 350 Lt iki 450 Lt, tačiau teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovas gali teikti nepilnamečiam vaikui A. S. išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

Šalies argumentai

Ieškovė L. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-28 sprendimo ir prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinio dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo turtu ir priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui jam priklausančią ½ dalį buto. Ieškovė nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo pakeisti išlaikymo formą iš mokėjimo periodinėmis išmokomis į išlaikymą turtu. Teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir atsižvelgė tik į tai, kad priteisus vaikui išlaikymą atsakovui priklausančio buto dalimi, šis turtas neduos pajamų, būtinų vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas išlaikymą teikia nereguliariai, be to, gyvendamas kartu trikdo normalų vaiko vystymąsi, nes kelia triukšmą ir girtauja. Atsakovas neturi nuolatinių pajamų, darbo, todėl negali užtikrinti tinkamo išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad priteisimas turtu yra netinkamas, nes visas butas yra areštuotas. Ieškovė pažymėjo, kad areštuota tik dalis buto – atsakovui priklausanti dalis. Areštas uždėtas dėl atsakovo išlaikymo įsiskolinimo bei dėl kitų atsakovo veiksmų. Turto perdavimas vaikams yra racionalesnis nei skolos išieškojimas parduodant turtą priverstine tvarka, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino. Teismas neįvertino ir aplinkybės, kad atsakovo išlaikymo įsiskolinimas ir būsimas prašomas išlaikymas iki vaiko pilnametystės yra tolygus atsakovui priklausančio turto vertei.

Atsiliepimas

Atsakovas V. S. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Vaiko poreikius geriau užtikrina periodinių išmokų mokėjimas, o ne išlaikymas turtu. Teismas tinkamai aiškino ir taikė įstatymus, atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose. Atsakovas pažymėjo, kad butas yra įkeistas, dėl to norint priteisti išlaikymą turtu būtinas kreditoriaus – banko sutikimas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui formos pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas padidino šalių nepilnamečiam sūnui priteistą išlaikymą iki 500 Lt, tačiau atmetė reikalavimą dėl išlaikymo formos pakeitimo, nes padarė išvadą, jog išlaikymas periodinėmis išmokomis geriau atitiks vaiko interesus. Ieškovė nesutinka su tokiomis teismo išvadomis ir mano, kad vaiko interesus geriausiai atitiks išlaikymas turtu.

CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003-01-17 nutartis J. J. v. P. J. byloje Nr. 3K-7-96/2003, 2009-03-17 nutartis byloje 3K-3-127/2009). Teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kokia labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo formos parinkimo kriterijai yra šie: vaiko poreikiai, jo amžius, sveikatos būklė, tėvų turtinė padėtis, tėvų turto struktūra, gaunamų pajamų dydis, periodiškumas, tėvo (motinos) gebėjimas tinkamai tvarkyti turtą ir kita. Teismas, parinkdamas išlaikymo formą, turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui. Paprastai išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Ši išlaikymo forma taikytina tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt. Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizavus būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita.

Išlaikymo dydžio ir formos pakeitimas reglamentuojamas CK 3.201 straipsnyje. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, taikomos ir sprendžiant klausimą dėl išlaikymo formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 3 dalis). Tokiomis sąlygomis įstatymas pripažįsta šalių turtinės padėties pasikeitimą, papildomų vaiko poreikių atsiradimą ar ypatingų aplinkybių buvimą, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokių sąlygų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, kokia išlaikymo forma turėtų būti priteisiama. Sprendžiant išlaikymo formos pakeitimo klausimą būtina vadovautis bendraisiais šeimos teisinius santykius reglamentuojančiais principais, atsižvelgti į vaikų išlaikymo instituto paskirtį, tačiau visų pirma teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Ieškovės reikalavimas pakeisti išlaikymo formą vietoje išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisiant išlaikymą turtu – atsakovui priklausančio buto dalimi, grindžiamas tuo, kad atsakovas visiškai neteikia vaikams išlaikymo, nesirūpina jais, o gyvendamas su ieškove ir vaikais viename bute trikdo normalų vaikų vystymąsi, emocinę būklę, nes nuolatos triukšmauja, smurtauja ir girtauja. Jeigu konkrečiomis sąlygomis periodiniai mokėjimai nėra įmanomi dėl skolininko pajamų neturėjimo ar jų nepakankamumo, tai gali būti keliamas klausimas dėl išlaikymo būdo pakeitimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad išlaikymas vaikams buvo priteistas periodinėmis išmokomis po 350 Lt, tačiau atsakovas jį ne visuomet teikė, dėl to yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, kuris 2013-10-01 buvo apie 15 000 Lt. Atsakovas šiuo metu nedirba (t. 1, b. l. 174–187, 199), vienintelis turimas nekilnojamasis turtas yra ½ dalis buto, kuriame jis gyvena kartu su buvusia sutuoktine bei vaikais ir kurį prašoma priteisti nepilnamečiam vaikui kaip išlaikymą turtu. Ieškovės pajamos yra minimalios, iš jų mokamas kreditas bankui bei išlaikomi vaikai. Taip pat nustatyta, kad atsakovas iki 2013 m. rugsėjo mėn. su pertraukomis dirbo ir gavo pajamas, iš atsakovo pateiktų banko sąskaitų taip pat nustatyta, jog jam buvo pervedamas atlyginimas bei dienpinigiai. Taigi atsakovas turėjo pajamas, iš kurių galėjo teikti vaikui išlaikymą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas visiškai neteikia išlaikymo. Aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu yra bedarbis, nereiškia, kad jis nuolatinio pajamų šaltinio neturės ateityje, tuo labiau įvertinus tai, jog jis yra jaunas bei darbingas.

Šioje byloje būtina vertinti ne tik aplinkybę, kad atsakovas netinkamai teikia išlaikymą periodinėmis išmokomis, bet ir tai, ar vaiko teisių užtikrinimui yra naudinga vietoj įsiskolinimo ir dalies būsimų periodinių mokėjimų priteisti turtą. Turto perdavimas vaikams reiškia, kad vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jo išlaikymui ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirandančių pareigų. Šioje byloje nustatyta, kad įsiskolinimas sudaro žymią sumą, tačiau atsakovo vienintelis turimas turtas, kurio realizavimas užtikrintų įsiskolinimo padengimą, yra ½ dalis buto, kuriame jis gyvena. Šis butas yra įkeistas bankui kaip kredito grąžinimo užtikrinimas ir tam, kad būtų galima šį turtą parduoti ar pakeisti skolininką (dalies buto savininką), būtinas kreditoriaus sutikimas. Byloje nėra duomenų apie kreditoriaus sutikimą pakeisti skolininką (CPK 178 straipsnis).

Įvertintina ir tai, kad priteisus vaikui išlaikymą turtu – atsakovui priklausančia buto dalimi, netinkamai išlaikymo pareigą vykdantis tėvas būtų paliekamas be gyvenamojo ploto, tokiu atveju jo teisės gali būti neproporcingai pažeidžiamos.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovo gyvenimas kartu pažeidžia vaiko teisę į tinkamą vystymąsi, nes atsakovas girtauja, triukšmauja bei smurtauja. Byloje esantys duomenys patvirtina ieškovės teiginius apie atsakovo netinkamą elgesį, tačiau tai nėra pagrindas, nevertinant ir kitų reikšmingų, anksčiau paminėtų aplinkybių, pakeisti išlaikymo formą, tuo labiau, kad tokiu atveju atsakovas liktų be gyvenamosios vietos. Be to, įvertintina ir tai, jog ir pati ieškovė yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos (t. 1, b. l. 11).

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, dėl to sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 54 Lt žyminio mokesčio už ieškinį. Tačiau atsakovui yra suteikta antrinė teisinė pagalba, taigi jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei (t. 2, b. l. 102). Abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 54 Lt žyminio mokesčio. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis tikslintina, nepriteisiant iš atsakovo 54 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-28 sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-28 sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. S. priteistas 54 Lt žyminis mokestis valstybei, nepriteisiant nurodyto žyminio mokesčio iš atsakovo valstybei.

Kolegijos pirmininkė Jolanta GailevičienėKolegijos teisėjai Irma ČuchrajAlvydas Žerlauskas