Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Sovetsko m., Kaliningrado srt., Rusija, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-02-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 187 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, ir 6 mėnesius būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu. 2021-07-12 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G., 2024-03-24, apie 06.31 val., Taikos pr. - Debreceno g. sankryžoje, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,18 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2024-03-24, maždaug nuo 00.00 val. iki 04.00 val., tikslaus laiko neprisimenantis, namuose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vienas vartojęs alkoholinius gėrimus. Apie 04.00-05.00 val., pas jį į svečius atvyko draugas D. D., kuris buvo neblaivus. Kadangi draugui pasidarė bloga, jis nusprendė D. parvežti namo. Jis savo automobilio neturi, tačiau 2024-03-14 buvo gavęs vairuotojo teises. Kartu su D. D. rado laisvą „BOLT“ automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. D. savo vardu per „BOLT“ programėlę išnuomojo šį automobilį. D. D. atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę, o jis atsisėdęs už vairo. Pripažįsta neapgalvotai pasielgęs, nes draugui pasidarė bloga, o pats nesijautęs apsvaigęs, todėl nusprendė padėti draugui. Vairuojant automobilį suko iš Debreceno gatvės į Taikos pr. ir atsitrenkė į šaligatvio bortelį. Atsitrenkus į bortelį automobilis nebevažiavo, nes persikreipė kairės pusės ratas, sustojo ties šviesoforu. Netrukus prie jų atvyko policijos pareigūnai, kurie patikrino jo ir D. D. girtumus. Pripažįsta, kad pirmu patikrinimu jam buvo nustatytas 2,18 promilių girtumas, antru patikrinimu – 2,24 promilių girtumas. Koks girtumas buvo nustatytas draugui, nežino. Nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Prašo ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu paskiriant jam baudą, nes yra dirbantis. Pilnai pripažįstantis UAB „Bolt Services LT“ pateiktą civilinį ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais bei teismo ištirtais įrodymais.

2024-03-24 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo duomenimis nustatyta, kad 2024-03-24 apie 06.31 val., A. G. neblaivus vairavo „Bolt Services LT“ priklausantį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Taikos pr. - Debreceno g. sankryžoje, Klaipėdoje, sukėlė eismo įvykį. A. G. alkoholio kiekio matuokliu, pirmą kartą apie 06.31 val. nustatytas 2,18 promilių neblaivumas, antrą kartą 06.53 val. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas.

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad užfiksuota įvykio vietos, Taikos pr. - Debrceno g., Klaipėda, sankryžos bei automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra.

Liudytoja G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-03-24, apie 06.14 val., su tyrėju R. B. atvyko į Taikos pr. - Debreceno g. sankryžą, Klaipėdoje, kur iš automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės išlipo A. G., o keleivio pusėje sėdėjo D. D.. Pradžioje vaikinai neprisipažino kas vairavo automobilį. Alkoholio kiekio matuokliu pirmu pūtimu A. G. buvo nustatytas 2,18 promilių neblaivumas, D. D. - 1,57 promilių neblaivumas. D. D. nurodė, kad automobilį vairavo A. G., kuris automobilį pasiėmęs iš Debreceno g., važiuodamas į Taikos pr. trenkėsi į bortelį ir taip apgadino automobilį. Vėliau A. G. prisipažino, kad vairavo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pasiėmė iš Debreceno g., Klaipėdoje. Taip pat nurodė, kad D. D. turėjo „BOLT“ programėlę, per kurią rado Debreceno g. stovintį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paėmę automobilį, jis atsisėdo į vairuotojo pusę ir važiuodamas iš Debreceno g. suko į Taikos pr., tačiau ties šviesoforu atsitrenkė į bortelį, po ko važiuoti negalėjo, nes automobilio kairės pusės ratas persikreipė. Alkotesteriu „Drager 7510“ antru pūtimu A. G. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas, D. D. - 1,60 promilių neblaivumas. A. G. nurodė, kad alkoholį vartojęs prieš 2 val. iki įvykio, automobilį vairavęs būdamas neblaivus.

Liudytojas D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-03-24 apie 05.00 val., būdamas neblaivus atvyko pas draugą A. G. į namus, (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Būnant pas draugą, jį pradėjo pykinti, todėl A. G. pasisiūlė jį parvežti namo. Per „BOLT“ programėlę išsinuomojo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo pastatytas Debreceno g., Klaipėdoje. Nuėjus prie automobilio, jis atsisėdo į priekinę keleivio vietą, o A. G. - už vairo. Važiuojant iš Debreceno g. į Taikos pr., A. G., vairuodamas automobilį atsitrenkė į šaligatvio bortelį ir sustojo, nes persikreipė kairės pusės ratas. Stovint Debreceno g. - Taikos pr. sankryžoje, prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu patikrino jų girtumą. Koks girtumas buvo nustatytas A. G., nežino. Jam buvo nustatytas apie 1,5 promilių girtumas. A. G. jam nesakė, kad yra neblaivus, o jis nesupratęs. Jeigu būtų žinojęs, kad A. G. yra neblaivus, jam nebūtų leidęs vairuoti automobilio ir vežti jį namo.

2024-03-24 tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad 2024-03-24, apie 06.14 val., pareigūnams atvykus į įvykio vietą, iš automobilio „Audi A3“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) išlipo vairuotojas A. G. ir keleivis D. D.. Paklausus kas vairavo automobilį, nei vienas neprisipažino. Alkotesteriu „Drager 7510“ patikrinus jų blaivumą A. G. buvo nustatytas 2,18 promilių neblaivumas, D. D. – 1,57 promilių neblaivumas. D. D. nurodė, kad automobilį vairavo draugas A. G.. Jie automobilį pasiėmė iš Debreceno gatvės ir važiuojant į Taikos pr. trenkėsi į bortelį ir taip apgadino automobilį. A. G. vėliau prisipažino vairavęs automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pasiėmė iš Debreceno gatvės bei sukdamas iš Debreceno g. į Taikos pr., ties šviesoforu atsitrenkė į bortelį ir toliau važiuoti negalėjo, nes automobilio kairės pusės ratas persikreipė. A. G. alkoholio kiekio matuokliu antru pūtimu buvo nustatytas 2,24 promilių neblaivumas, D. D. - 1,60 promilių neblaivumas. A. G. teigė, kad alkoholį vartojo prieš 2 val. iki įvykio.

2024-03-24 neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad A. G. alkotesteriu „Drager 7510“ ARKA-0016, patikros sertifikato Nr. 1985730, 06.31 val., buvo nustatytas 2,18 promilių neblaivumas, 06.53 val. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė transporto priemonės – automobilio „Audi A3“, kaina Lietuvoje 26640 Eur.

2024-03-28 nutarimu automobilis „Audi A3“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas UAB „BOLT Services LT“.

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad užfiksuota vaizdo ir garo įrašo peržiūra, kuriame užfiksuota kaip policijos pareigūnų ekipažas sustoja prie kelkraštyje stovinčio automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kur šalia automobilio vairuotojo durelių stovi akivaizdžiai neblaivus A. G.. Vairuotojas pareigūnui sako, kad yra išgėręs ir nežino, kas vairavo automobilį, nes ką tik atėjo. A. G. sako, jog negali pateikti automobilio raktelių ir dokumento, nes jų neturi. Pareigūnė pareikalauja iš automobilio išlipti keleivį D. D., kuris sako, jog nežino kur yra automobilio raktelis. Pareigūnai keletą kartų jaunuolių klausia, kas vairavo automobilį, nei vienas iš jų neprisipažįsta. Pareigūnas tikrina D. D. blaivumą, jam nustato 1,57 promilių girtumą, A. G. nustato - 2,18 promilių girtumą. Pareigūnė jaunuoliams nurodo, kad jie yra sulaikomi, asmenys patalpinami į policijos tarnybinio automobilio laikiną sulaikymo patalpą.

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų duomenų visumą, kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. G., 2024-03-24, apie 06.31 val., Taikos pr. - Debreceno g. sankryžoje, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,18 promilių neblaivumas. A. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, todėl jo padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

A. G. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. Aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nenustatyta, vadinasi kaltinamasis suvokė savo nusikalstamo elgesio pasekmes ir jo elgesys nebuvo atsitiktinis. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, tai rodo, kad jis savo poelgį vertina neigiamai. Dėl padaryto nusikaltimo sunkių pasekmių nekilo. Kaltinamasis dirba, sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme bei jos dydžiu, kitų neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos šios bausmės dydžiui.

Kaltinamasis A. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Pagal teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nusikaltimą transporto eismo saugumui padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-593/2011, 2K-219/2011 ir kt.).

A. G. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių nusikaltimų transporto eismui – vairavo transporto priemonę neblaivus, tuo keldamas itin didelį pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, aplinkinių saugumui ir tik atsitiktinumo dėka jokių pasekmių nebuvo sukelta. Todėl teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise kaltinamajam yra būtinas. Todėl, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, neblaivumo lygį, kaltinamojo asmenybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminui, atitinkančiam sankcijos minimumui, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024-03-26.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. G. inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl automobilis atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Akivaizdu, jog įvykdyti kaltinamajam inkriminuotą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ji gali būti padarytos tik panaudojant kelių transporto priemonę. VšĮ „Regitra“ duomenų bazė patvirtina, jog transporto priemonės „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas yra UAB „BOLT Services LT“. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė transporto priemonės – automobilio „Audi A3“, kaina Lietuvoje 26640 Eur.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-80-222/2020 ir kt.). Šiuo atveju, atsižvelgiant į automobilio „Audi A3“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę, tai, kad baudžiamojo poveikio priemonėmis nėra siekiama vien tik nubausti asmenį (įgyvendinti represinę baudžiamosios teisės funkciją), teismas konstatavo, kad automobilio vertės visiškas konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė ir neatitiktų skirtingų interesų pusiausvyros, kadangi tų pačių tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, galima pasiekti išieškojus iš kaltinamojo valstybės naudai tik dalį konfiskuotino turto vertės. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. G. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Audi A3“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) artima pusei nustatytos vidutinės rinkos vertės su PVM suma – 13000 Eur.

Kaltinamasis prašo leisti skiriamą baudą ir konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą sumokėti per dvejus metus. Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK), nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės išdėstyti asmeniui skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (tam tikros sumos turto konfiskavimo) vykdymą dalimis ar nustatyti tokio sumokėjimo terminą pagal jo prašymą. BVK 22 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. Turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas), kaip baudžiamojo poveikio priemonė, negali būti prilyginama baudos bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Pagal BPK 357 straipsnio 6 dalį, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Turto konfiskavimą ir piniginių sumų išieškojimą antstolis vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Taigi dėl tokių piniginių sumų išieškojimo būdo, tvarkos ir laiko sprendžiama teismo sprendimo vykdymo procese (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022-01-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-109-574/2022). Todėl A. G. dėl piniginės sumos išieškojimo tvarkos galės kreiptis į išieškojimą vykdantį antstolį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos „Sprendimų vykdymo instrukcijos“ pagrindu, kai baudžiamasis įsakymas bus perduotas vykdymui. Prašymas dėl ilgesnio baudos sumokėjimo termino tenkinamas.

Kaltinamajam A. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti bausmę 51 MGL, t. y. 2550 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti – 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1700,00 eurų (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą.

Nustatyti, kad nurodytą baudą A. G. savanoriškai privalo sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui (S. Daukanto g. 8., Klaipėda) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024-03-26.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš jo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 13000,00 Eur (trylika tūkstančių eurų 00 ct) valstybės naudai.

Kaltinamajam A. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Po to kardomąsias priemones panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.