Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-01-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-109-574/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-11
Bylos Nr.
1A-109-574/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19495-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
Kategorijos
  • 1.1.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-109-574/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19495-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.4; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą I. T. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, konfiskuota automobilio „Opel Insignia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos dalis – 3 155 Eur.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. T. 2021 m. birželio 15 d. apie 17.26 val., Maišiagalos g., Sudervės k., Sudervės sen., Vilniaus r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Insignia", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,85 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas V. T. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendį ir išdėstyti dalimis 2 metų laikotarpiui jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios sumos dalies sumokėjimą bei sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą iki 1 metų.

2.1 Nurodo, jog savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai galisi padaręs nusikalstamą veiką, ateityje prižada laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, būti drausmingu ir atidžiu vairuotoju, nurodytas įvykis jam didelė gyvenimo pamoka, tikrai nėra piktybiškas teisės pažeidėjas, nėra to kas jį charakterizuotų neigiamai ir rodytų, jog nesilaiko įstatymų.

2.2 Teismas jam uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, tačiau prašo šį terminą sutrumpinti iki 1 metų. Tokį prašymą grindžia tuo, jog teisė vairuoti yra labai reikalinga, tiek jam pačiam tiek sutuoktinei. Jis turi rimtų sveikatos problemų – nustatyta hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu, aortos vožtuvo nepakankamumu. Dėl nurodytų ligų tenka dažnai lankytis pas gydytojus, turi neįgalumą. Su žmona gyvena užmiestyje, todėl susisiekimas su maisto prekių parduotuvėmis yra apsunkintas, žmona nevairuoja – neturi vairuotojo pažymėjimo, vaikai gyvena užsienyje. Sutuoktinę kasdiena reikia nuvežti į miestą, darbą ir parvežti į namus, nuvykti į maisto prekių parduotuvę. Neturi kieno paprašyti, kad kiekvieną kartą nuvežtų į reikiamą vietą. Dėl nurodytų priežasčių teisė vairuoti transporto priemones jam labai reikalinga.

2.3 Prašo atsižvelgti į tai, jog tuomet kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, niekas sužalotas nebuvo ar kitaip nenukentėjo. Dėl viso proceso patyrė nemalonius išgyvenimus ir nepatogumus tiek darbe tiek kasdieniame gyvenime. Tam, jog suprastų savo padaryto pažeidimo galimas pasekmes savo noru išklausė 4 akademinių valandų privalomą mokymą dėl alkoholio ir narkotikų žalos ir jam buvo išduotas sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimas. Teismai yra pasisakę, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymas ir parinkimas yra teismo diskrecija, o ne pareiga, tai nurodoma ir kasacinio teismo praktikoje (2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

2.4 Teismas nuosprendžiu taip pat iš jo priteisė ir konfiskuotino automobilio vertės dalį – 3 155 Eur sumą. Su šia nuosprendžio dalimi sutinka, tačiau prašo leisti šią sumą sumokti per 36 ar 24 mėnesių laikotarpį. Atsižvelgiant į tai jog pats nedirba, yra neįgalus, gaunama pensija nėra didelė, žmonos gaunamas atlyginimas nėra didelis, turi dar neišmokėtą automobilio paskolą, tenka pirkti vaistus, tokios sumos sumokėjimas iškart, jam ir jo šeimai, būtų nepakeliama našta net negalėtų iš karto šios sumos sumokėti. Jau paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir tokio dydžio sumos sumokėjimas varžys jį labiau nei reikia nuobaudos tikslams pasiekti. Cituoja kasacinio ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo praktiką dėl baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumo padarytam teisės pažeidimui ir atitikimo bausmės tikslams, negalimumo asmenį varžyti daugiau nei reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai, kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2AT-7-4-2013).

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorė J. Ž. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

3.1 Nurodo, kad vertinant V. T. atvejį, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones terminas yra per ilgas, nėra. Teismas tinkamai įvertinimo nagrinėjamo įvykio aplinkybes ir pagrįstai nustatė aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės 2 metų terminą. Šiuo atveju, V. T. skunde akcentuojamas reikalingumas vairuoti, nelaikytinas tokia išimtine, juo labiau galinčia lemti paskirtos poveikio priemonės švelninimą, aplinkybe, kadangi asmeniniai nuteistojo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto nusikaltimo pavojingumo ir visuomenės saugumo. V. T. turėjo suprasti, kad dėl tokių jo atliekamų veiksmų jis gali prarasti teisę vairuoti, dėl ko jis turėjo elgtis itin atsakingai ir nedaryti nusikalstamos veikos. Be to, pažymėtina ir tai, kad visos V. T. skunde nurodomos aplinkybes jam buvo žinomos ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jos nesulaikė nuo nusikalstamo elgesio. Atsižvelgiant į išdėstytą, pagrindo trumpinti šios paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą nėra.

3.2 Dėl priteistos konfiskuotino automobilio vertės atitinkančios sumos dalies sumokėjimo termino nustatymo nurodo, kad Lietuvos respublikos Baudžiamojo proceso kodekso VII dalies normos, reglamentuojančios nuosprendžio ir nutarties vykdymą, nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 22 straipsnyje numatyta tik paskirtos baudos, kaip bausmės, ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė, o turto konfiskavimas (konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimas) negali būti prilyginamas baudai. Taigi, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nėra galimybės nustatyti piniginės sumos išieškojimo termino. Todėl prašymas leisti priteistą sumą sumokėti per 36 mėnesius arba 24 mėnesius atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. T. apeliaciniu skundu prašo sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, bei išdėstyti konfiskuotinos transporto priemonės vertės dalies sumokėjimą.

5. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų.

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog V. T. naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi vairavo transporto priemonę kai jo iškvėptame ore nustatyta 2,85 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi iš V. T. teisė vairuoti transporto priemones atimta pagrįstai, tačiau apeliantas nesutinka su nustatytu 2 metų šios teisės atėmimo terminu ir prašo jį sutrumpinti iki minimalaus 1 metų termino. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje nustatytas bei apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, tenkinti tokį apelianto prašymą neturi pagrindo.

7. V. T. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas ženkliai viršijantis 1,5 promilių (2,85 promilės) nustatytą ribą, girtumas. Bylos aplinkybės rodo, jog apeliantas savo veiksmais kėlė didelį pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, kadangi darbo dienos vakarą, nors ir kaimo vietovėje, pavojingai manevravo važiuodamas asfaltuotu keliu ir nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies, nuo šlaito ir sustojo, nepaisant to dar bandė užvesti automobilį, tačiau toliau judėti negalėjo dėl nulūžusio rato (1 t., b. l. 33-34). Nors apeliantas nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vykimui į gydymo įstaigas dėl jam diagnozuotų ligų, tačiau šios aplinkybės nesutrukdė apeliantui vartoti alkoholį nagrinėjamo įvykio dieną, bei sėsti už automobilio vairo, net ir žinant savo sveikatos problemas, be kita ko, taip pat nurodoma aplinkybė, jog teisė vairuoti reikalinga ir kitiems kasdieniams poreikiams tenkinti, tačiau kaip nurodė dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, sutuoktinė važinėja viešuoju transportu, todėl susisiekimo galimybės nėra apribotos. Atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmens esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami sunkumai asmeniniame gyvenime bei darbe, paprastai, nelaikytini pagrindu neatimti arba skirti asmeniui minimalų specialios teisės atėmimo terminą. Kaip minėta, BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų. Taigi, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas padarytos nusikalstamos veikos kontekste (nustatytas neblaivumas net 6 kartus viršijo leistiną ribą) būtų neproporcingas byloje nustatytoms aplinkybėms bei neužtikrintų baudžiamojo proceso tikslų įgyvendinimo.

8. Be kita ko į aplinkybes, jog apeliantas nuoširdžiai gailisi, yra charakterizuojamas teigiamai, aukščiau nėra teistas ir baustas administracine tvarka atsižvelgta pastarąjį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, bei konfiskuojant tik dalį transporto priemonės vertės sumos, todėl pakartotinai vertinti šias aplinkybes ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones terminą, nėra pagrindo. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už vairavimą, kai asmeniui nustatytas neblaivumas neviršija 1,5 promilės, o to paties straipsnio 9 dalis numato už šio nusižengimo padarymą skirti nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, todėl paskyrus minimalų teisės vairuoti atėmimo terminą, kuris būtų analogiškas taikomam už administracinio nusižengimo padarymą, nebūtų užtikrintas atsakomybės neišvengiamumo ir proporcingumo padarytai pavojingai veikai principas.

9. Apeliaciniame skunde V. T. taip pat prašo transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimą išdėstyti 24 arba 36 mėnesių laikotarpiui, tačiau, apelianto skunde nurodytos aplinkybės apie jo turtinę padėtį nesudaro pagrindo išdėstyti iš jo išieškotinos konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą. Nors apeliantas ir kelia klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumo padarytam teisės pažeidimui, tačiau nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau tekste BVK) nenumato galimybės išdėstyti asmeniui skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (tam tikros sumos turto konfiskavimo) vykdymą dalimis ar nustatyti tokio sumokėjimo terminą pagal jo prašymą. BVK 22 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. Turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas), kaip baudžiamojo poveikio priemonė, negali būti prilyginama baudos bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Taigi, teisės aktuose asmeniui nėra numatyta teisė betarpiškai kreiptis į teismą dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo išdėstymo ar termino šiai sumai sumokėti nustatymo. Pagal BPK 357 straipsnio 6 dalį, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Turto konfiskavimą ir piniginių sumų išieškojimą antstolis vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Taigi dėl tokių piniginių sumų išieškojimo būdo, tvarkos ir laiko sprendžiama teismo sprendimo vykdymo procese.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto V. T. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Audrius CininasDaiva KazlauskienėJurgita Mačionytė