- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-20
- Bylos Nr.
- 1A-441/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-05005-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Laima Garnelienė (pran.), Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- G. M., G. N.
- Advokatai
- Adomas Liutvinskas
- Kategorijos
- 1.1.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.17.3Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199-2 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. M. ir G. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo:
G. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį bei nubaustas 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda, įpareigojant nuteistąjį baudą sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta sulaikymo trukmė nuo 2013 m. vasario 3 d. iki 4 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
G. M. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį bei nubaustas 110 MGL (14 300 Lt) dydžio bauda, įpareigojant nuteistąjį baudą sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 64 straipsniu, su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo neatlikta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams ir 110 MGL (14 300 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta sulaikymo trukmė nuo 2013 m. vasario 3 d. iki 4 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
G. M. taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, šiuos darbus įpareigojant atlikti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o taip pat jis įpareigotas per bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalimi ir BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: G. M. asmens kratos metu rastas telefonas SAMSUNG (IMEI:35839500028302/0) su SIM kortele Nr. 8937002121101354915, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini)), G. N. asmens kratos metu rastas telefonas SAMSUNG (IMEI:35311102330450/2) su SIM kortele Nr. 8937002121101354667, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 183).
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. N. ir G. M. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punktą, draudžiantį Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius ir Lietuvos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų „Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo, pridėtinės vertės mokesčiais ir akcizais taisyklių“ 8.1.1. punktą, draudžiantį keleiviams įvežti ir gabenti daugiau nei 200 vienetų cigarečių, neapmokestinamų importo, PVM ir akcizais, 2013 m. vasario 3 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini) apie 5 metrus nuo valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 1242 pasikėsino neteisėtai įgyti akcizais apmokestinamas prekes: 30 000 pakelių cigarečių „Minsk capital“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 225 356 Lt. 2013 m. vasario 3 d., apie 1.45 val., G. N. automobiliu „Crysler Voyager“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir G. M. automobiliu „Nissan Patrol“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasikėsino šias cigaretes gabenti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi kaltinamuosius pastebėjo ir sulaikė Valstybės sienos apsaugos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės pareigūnai.
Nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde teigia, kad Vilniaus apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nesilaikė suformuotos teismų praktikos, jog teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų baudžiamojo proceso įstatyme nurodytų priemonių, kuriomis būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2K-P-95/2012, 2K-7-398/2013 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik faktine aplinkybe, kad jis prie valstybės sienos buvo atvykęs kartu su G. N.. Nuteistojo manymu, šį faktinė aplinkybė dar nereiškia, kad ketino su nepažįstamu G. N. gabenti visą pasienyje buvusių cigarečių kiekį. Be to, teismas neatsakė į klausimą, kuris iš jų, t. y. G. N. ar jis turėjo gabenti byloje minimą cigarečių kiekį arba kokiomis dalimis būtų pasiskirstę tas cigaretes. Ši aplinkybė liko nenustatyta, nors ji reikšminga tinkamam baudžiamojo įstatymo taikymui.
Nuteistasis nesutinka ir su teismo išvada, kad nusikalstamą veiką padarė kartu su G. N. ir siekė to paties nusikalstamo rezultato įgyvendinimo, t. y. viso byloje minimo cigarečių kiekio gabenimo, nes jis G. N. nepažinojo ir nesitarė dėl visų cigarečių įsigijimo. Nurodo, kad jo veiksmų nesiejo nei intelektinis, nei valinis turinys su G. N. veiksmais tiek jam tariantis su nenustatytu asmeniu, tiek atvykstant į įvykio vietą, tiek įvykio vietoje. Byloje nustatyta, kad ir apeliantas, ir G. N. į įvykio vietą buvo atvykę, kiekvienas turėdamas savo tikslą, kurio negalima sieti priežastiniu ryšiu taikant bendravykdytojų požymį net ir nustačius, kad kiekvienas iš jų dėl konkretaus cigarečių kiekio įgijimo tarėsi su tuo pačiu nenustatytu asmeniu. Teigia, kad yra atsakingas tik už tai, ką nusikalstamo asmeniškai padarė. Teismo manymas, kad pasikėsino įsigyti ir gabenti visą byloje minimą cigarečių kiekį grindžiamas ne bylos duomenų pagrindu, o vien prielaidomis ir samprotavimais. Nuosprendyje minimi įrodymai – Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų parodymai, įvykio vietos apžiūros ir transporto priemonių apžiūros protokolai, mobilaus ryšio priemonių apžiūros protokolai, nėra pakankami jo kaltei pagrįsti, nes minėti įrodymai neatskleidžia jo tyčios turinio. Teismo manymas, kad nuteistojo G. M. aiškinimas, jog iš nenustatyto asmens, nuteistųjų įvardijamo D. ketino įsigyti tik dvi dėžes cigarečių yra neįtikinantis, taip pat grindžiamas tik prielaidomis ir samprotavimais.
Skundžiamame nuosprendyje teismas iš esmės apsiribojo vien tik kaltinime nurodytų veikos faktinių aplinkybių aprašymu ir taip nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos (LAT nutartys Nr. 2K-P-95/2013, 2K-594/2004, 2K-P-218/2009, 2K-440/2010 ir kt.). Be to, nesutinka su tuo, kad inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė paskutinę bausmės pagal ankstesnį teismo nuosprendį vykdymo atidėjimo dieną.
Šalies argumentai
Apeliantas prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalį dėl G. M. panaikinti ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Nuteistojo G. N. apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, nes nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamos veikos sudėties, dėl G. N. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką yra nepagrįstos.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pažeidė bylos nagrinėjimo ribas, nes nurodė aplinkybes, kurių nebuvo paskutiniame kaltinime. Tokie teismo veiksmai yra šališki, todėl nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Nuteistasis nesutinka ir su teismo išvada, kad nusikalstamą veiką padarė kartu su G. M. ir siekė to paties nusikalstamo rezultato įgyvendinimo, t. y. viso byloje minimo cigarečių kiekio gabenimo, nes jis G. M. nepažinojo ir nesitarė dėl visų cigarečių įsigijimo. Nurodo, kad jo veiksmų nesiejo nei intelektinis, nei valinis turinys su G. M. veiksmais tiek jam tariantis su nenustatytu asmeniu, tiek atvykstant į įvykio vietą, tiek įvykio vietoje. Byloje nustatyta, kad ir apeliantas, ir G. M. į įvykio vietą buvo atvykę, kiekvienas turėdamas savo tikslą, kurio negalima sieti priežastiniu ryšiu taikant bendravykdytojų požymį net ir nustačius, kad kiekvienas iš jų dėl konkretaus cigarečių kiekio įgijimo tarėsi su tuo pačiu nenustatytu asmeniu. Teigia, kad yra atsakingas tik už tai, ką asmeniškai padarė nusikalstamo. Teismo manymas, kad pasikėsino įsigyti ir gabenti visą byloje minimą cigarečių kiekį grindžiamas ne bylos duomenų pagrindu, o vien prielaidomis ir samprotavimais. Nuosprendyje minimi įrodymai – Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų parodymai, įvykio vietos apžiūros ir transporto priemonių apžiūros protokolai, mobilaus ryšio priemonių apžiūros protokolai, nėra pakankami jo kaltei pagrįsti, nes minėti įrodymai neatskleidžia jo tyčios turinio. Teismo manymas, kad nuteistojo aiškinimas, jog iš nenustatyto asmens, nuteistųjų įvardijamo D. ketino įsigyti tik dvi dėžes cigarečių yra neįtikimas, taip pat grindžiamas tik prielaidomis ir samprotavimais. Skundžiamame nuosprendyje teismas iš esmės apsiribojo vien tik kaltinime nurodytų veikos faktinių aplinkybių aprašymu ir taip nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos (LAT nutartys Nr. 2K-P-9S/2013, 2K-594/2004, 2K-P-218/2009, 2K-440/2010 ir kt.). Abejonių nekeliančiais bylos duomenimis nepaneigus jo aiškinimo dėl ketinimo įsigyti dvi dėžes cigarečių, o tokių duomenų byloje nėra, teismo išvada dėl G. N. kaltės pagal BK 199² straipsnio 1 dalį vertintina kaip netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo nustatytais bendrininkavimo požymiais tarp jo ir G. M., t. y. jog jis stebėjo aplinką, jo ir G. M. veiksmus koordinavo nuteistųjų įvardijamas D., automobilyje buvo išimta galinė sėdynė, nes tokia teismo išvada paremta neteisingais įrodymais ir akivaizdžiai šališka. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo nustatyta, kad būtų naudojęsis automobiliu „Crysler Voyager“ anksčiau ar būtų šio automobilio savininkas. Nepaneigta aplinkybė, kad jį šiuo automobiliu atvežė nuteistųjų įvardijamas D. tamsiu paros metu, todėl objektyviai galėjo ir nematyti išimtos galinės sėdynės. Teismo šališkumą patvirtina ta aplinkybė, kad automobilis, kuriame jis buvo sulaikytas, negalėjo toliau važiuoti, nes tai neparemta įrodymais. Be to, aplinkos stebėjimas dar nereiškia, kad darė nusikaltimą. Suprato, kad dviejų dėžių įsigijimas yra teisės pažeidimas, todėl sutiko su D. pasiūlymu stebėti aplinką. Apie tai, kad nuteistųjų įvardijamas D. ketino vežti daugiau cigarečių, jam nepasakė, ir iš byloje surinktų įrodymų negalima teigti, kad nuteistasis galėjo žinoti apie cigarečių kiekį.
Mano, kad teismas elgėsi neobjektyviai, nešališkai, neįvertino net tokios aplinkybės, kad G. N. buvo sulaikytas daugiau kaip 500 m iki surastų cigarečių.
Nuteistasis prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalį dėl G. N. panaikinti ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų G. N. ir G. M. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Nuteistųjų G. N. ir G. M. kaltė padarius nuosprendyje nurodytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, jų nusikalstama veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.
Abu nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose neginčija, jog jie siekė neteisėtai įgyti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes „Minsk capital“, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, ir jas gabenti, tačiau šių savo ketinimų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi juos pastebėjo ir sulaikė valstybės sienos apsaugos pareigūnai. Tai jie pripažino ir pirmosios instancijos teisme. Be jų prisipažinimų kaltė įrodyta ir apygardos teismo nuosprendyje aptartų liudytojų valstybės sienos apsaugos pareigūnų M. T., R. S., J. M., sulaikiusių nuteistuosius, radusių automobilius ir cigaretes, parodymais, bylos rašytiniais įrodymais.
Tačiau abu apeliantai neigia tarpusavio susitarimą dėl bendrų ketinimų įgyti 30 000 pakelių cigarečių, teigdami, kad vienas kito nepažinojo ir nesitarė dėl viso cigarečių kiekio įgijimo ir gabenimo. Nuteistieji teigia, jog kiekvienas iš jų atskirai tarėsi su nenustatytu asmeniu, nuteistųjų įvardijamu D. tik dėl dviejų dėžių cigarečių įgijimo, o tai nesiektų baudžiamosios atsakomybės ribos, abu atskirai atvyko į įvykio vietą, nieko nežinojo apie D. ketinimus vežti didesnį kiekį cigarečių. Apygardos teismo išvada, jog jie abu suderintais veiksmais veikė su nenustatytu asmeniu, siekdami to paties nusikalstamo rezultato įgyvendinimo – viso cigarečių kiekio gabenimo ir tapo bendravykdytojais ne betarpiškai, o per nenustatytą asmenį, yra pagrįsta tik prielaidomis ir prieštarauja BK 24 straipsnio prasmei. Šie apeliantų argumentai paneigiami pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, jų tarpusavio santykio vertinimu.
Pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 24 straipsnio 1 dalis) bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Dėl to, jeigu nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota visų, t. y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (kasacinės nutartys 2K-745/2006, 2K-44/2012). Susitarimas tarp bendrininkų gali būti tiek išankstinis, tiek ir susiformavęs nusikalstamos veikos darymo metu. Pripažįstant asmenis bendrininkais svarbu nustatyti, kad jų veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas vienas kito veiksmams, juos papildo.
Apygardos teismas pagrįstai pripažino, jog abu nuteistieji ir nenustatytas asmuo (nuteistųjų įvardijamas D.) veikė kaip bendravykdytojai, siekdami to paties nusikalstamo rezultato įgyvendinimo. Nors liko nepaneigti apeliantų argumentai, jog kiekvienas iš jų atskirai tarėsi su nenustatytu asmeniu dėl kontrabandinių cigarečių įgijimo, gabenimo, tačiau automobilių paruošimas – galinių keleivio sėdynių išėmimas gabenti daug didesnį kiekį nei nurodo nuteistieji bei jų tolimesni veiksmai įvykio vietoje, bendravimas telefonu rodo išankstinį susitarimą daryti nusikalstamą veiką.
Iš 2013 m. vasario 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 13-24) matyti, kad (duomenys neskelbtini), apie 2,8 kilometrai nuo (duomenys neskelbtini) buvo rastas automobilis „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo be galinių keleivių sėdynių. Šiuo automobiliu, kaip matyti iš nuteistojo G. N. parodymų, važiavo jis su D. Taip pat šiame protokole nurodyta, jog apie 5-15 metrų nuo valstybės sienos ženklo Nr. 1242 Lietuvos pusėje rasta 60 dėžių – 30 000 pakelių cigarečių su užrašais „Minsk capital“. 2013 m. vasario 7 d. automobilio „Nissan Patrol“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo į įvykio vietą, kaip jis pats pripažįsta, atvažiavo nuteistasis G. M., apžiūros protokole (1 t., b. l. 43-50) užfiksuota, jog šio automobilio galinės keleivio sėdynės taip pat išimtos. Iš liudytojo M. T. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad tiek dėžių su cigaretėmis, kiek buvo rasta, į vieną visureigį sutalpinti nebūtų galima. Rastas dėžes veždami į užkardą jie sutalpino į du tarnybinius automobilius – visureigius „Mitsubishi Pajero“ ir negali pasakyti, ar būtų tilpę į vieną automobilį, iš jo išėmus sėdynes. Šios aplinkybės patvirtina, jog abu automobiliai buvo paruošti gabenti žymiai didesnį nei dvi dėžės cigarečių kiekį. Nuteistasis G. N. teigia nežinojęs, jog iš automobilio „Chrysler Voyager“, kuris jam nepriklausė ir kurį vairavo nenustatytas asmuo, nuteistųjų įvardijamas kaip D., išimtos galinės sėdynės, tačiau iš jo parodymų seka, jog jis įvykio vietoje stebėdamas aplinką iš automobilio buvo išlipęs, keitė savo sėdėjimo vietą, todėl, be jokios abejonės, kaip ir konstatuota apygardos teismo nuosprendyje, matė, kad automobilyje sėdynės yra išimtos. Be to, nuteistasis G. N., kai nenustatytas asmuo, nuteistųjų įvardijamas D., išlipo iš automobilio ir nuėjo į automobilį „Nissan Patrol“, kuriuo buvo atvažiavęs nuteistasis G. M., atliko aplinkos stebėtojo vaidmenį ir kai pamatė artėjančio automobilio šviesas, ne kartą skambino D.pastarojo paliktu telefonu vienu iš jame įrašytu numeriu, informavo apie padėtį. Be nuteistojo G. N. parodymų tą patvirtina ir apygardos teismo nuosprendyje aptartų telefoninių pokalbių išklotinės (1 t., b. l. 173-180, 218-222). Tokiu būdu jis informavo kitus nusikaltimo bendrininkus apie iškilusią grėsmę.
Nuteistasis G. M. savo parodymuose teigia, kad jam atvažiavus į iš vakaro sutartą vietą, į jo automobilį atsisėdo D., pastarajam kažkas skambino. Po šio pokalbio D. pasakė, jog jau reikia važiuoti. Vos jis su D. išvažiavo į kelią, juos pradėjo persekioti pareigūnai. G. M. nuo pareigūnų spruko, nes neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Kai abu įvažiavo į šalikelės keliuką ir apsisukinėjo, D. staiga iš automobilio iššoko, o nuteistajam liepė važiuoti vienam. Pastarajam važiuojant pareigūnai jį sustabdė. Apžiūrėję automobilį, ant sėdynės pareigūnai surado D. pamestą telefoną, kuriuo pastarasis šio įvykio metu su kažkuo kalbėjosi. Apeliantas įvykio metu jokių kitų žmonių nematė, su niekuo daugiau dėl cigarečių nesitarė. Tačiau šie jo parodymai paneigiami byloje surinktais įrodymais. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nuteistasis G. N., skambindamas D. ir informuodamas apie iškilusią grėsmę, naudojosi telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo skambinama į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Šis telefonas buvo rastas nuteistojo G. M. asmens kratos metu, o ne automobilyje „Nissan Patrol“, kuriame, kaip teigia nuteistasis, telefono aparatą paliko D.. Be to, minėtos asmens kratos metu buvo rastas ne tik šis telefono aparatas, bet ir plastmasinis rėmelis nuo SIM kortelės su Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 171, 172). Gi šiuo telefonu, kaip jau buvo minėta, pirmiau naudojosi nuteistasis G. N..
Taigi, šie bylos įrodymai patvirtina tiesioginį ryšį ir bendravimą tarp abiejų nuteistųjų. Be to, nors nuteistieji neigia vienas kitą pažinoję, tačiau tai paneigiama nuteistojo G. N. parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdyje (2 t., b. l. 25). Taip pat iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog netoli įvykio vietos, miške, kur rastos paliktos 60 dėžių cigarečių, buvo ką tik palikti nuteistojo G. M. automobilio ratų pėdsakai. Tai rodo, kad jis savo automobiliu važiavo nuo automobilio „Chrysler Voyager“ keliuku iki prie pat sukrautų miške cigarečių, kur gavęs signalą apie pavojų – pasirodžiusius pasieniečius – apsisuko ir iš įvykio vietos pabėgo.
Abu nuteistieji savo parodymuose pripažino, jog dėl cigarečių įgijimo bendravo su tuo pačiu nenustatytu asmeniu D., kuris ir derino jų veiksmus, užtikrino jų tarpusavio ryšį nusikaltimo padarymo metu. Asmuo D. nenustatytas ir atsakomybėn nepatrauktas. Jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, tačiau tai apygardos teismui netrukdė įvertinti nuteistųjų nusikalstamus veiksmus. Nors G. N. į mišką prie cigarečių privažiavęs nebuvo, nes smarkiai snigo, tačiau jis, pranešdamas apie susidariusias kliūtis, siekė apsaugoti, užtikrinti kito nuteistojo bei nenustatyto asmens nusikalstamų veiksmų įgyvendinimą, pats būdamas pasiruošęs perimti dalį įgyjamų cigarečių gabenimui, tokiu būdu veikdamas pagal iš anksto pasiskirstytus vaidmenis, o G. M., žinojęs iš nenustatyto asmens D. ir nuteistojo G. N. telefoninio pokalbio apie kilusią grėsmę bei pravažiuodamas pro automobilį ,,Chrysler Voyager“, be jokios abejonės žinojo ir suprato, jog dar vienas asmuo taip pat dalyvauja inkriminuoto nusikaltimo padaryme, todėl veikė sutinkamai su iš pastarojo apie kilusį pavojų gauta informacija. Tai rodo jo veiksmai: pabėgimas iš įvykio vietos, nespėjus pasikrauti cigarečių.
Taigi apygardos teismo išvada, jog abu nuteistieji veikė suderintais veiksmais bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, kaip šio nusikaltimo vykdytojai, siekdami to paties nusikalstamo rezultato įgyvendinimo, yra pagrįsta.
Be to, nebuvo pagrindo iš kaltinimo pašalinti tos aplinkybės, jog abu nuteistieji veikė su nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas. Apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su nuteistaisiais bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-9/2009, 2K-115/2012). Šiuo konkrečiu atveju iš abiejų nuteistųjų, pažinojusių D. iš anksčiau, parodymų – G. N. kartu lankėsi naktiniuose klubuose, D. vairavo automobilį, davė nurodymus abiems nuteistiesiems kaip veikti, galima padaryti išvadą, jog nenustatytas asmuo buvo pakankamo amžiaus, suvokė savo veiksmus, siekė bendrų tikslų su jais ir bendrininkavimo konstatavimas su nenustatytu asmeniu šioje byloje nereiškia netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Tokiu būdu apygardos teismo išvada, kad nuteistieji G. N. ir G. M. veikė suderintais veiksmais bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, kaip šio nusikaltimo vykdytojai, siekdami to paties nusikalstamo rezultato įgyvendinimo – 30 000 pakelių cigarečių „Minsk capital“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 225 356 Lt, įgijimo ir gabenimo, yra pagrįsta. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apeliantų G. N. ir G. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie veikė bendrininkų grupėje. Jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Apygardos teismas, skirdamas bausmes G. N. ir G. M., atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamųjų asmenybes ir dėl jų veiksmų atsiradusias pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalis), t. y. kad jie padarė nusikaltimą, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria prie sunkių nusikaltimų, tačiau jų padarytas nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl sunkios pasekmės ekonomikai ir verslo tvarkai neatsirado. G. N. nusikalto pirmą kartą. Abu jie yra jauno amžiaus. G. M. dirba pagal individualios veiklos patentą. G. N. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Įvertinęs visas aplinkybes, apygardos teismas nuteistiesiems paskyrė sankcijoje numatytą bausmę – baudą ir jos dydį individualizavo atsižvelgdamas į kiekvieno iš jų asmenybę. Kadangi nuteistasis G. M. nusikalto ne pirmą kartą, jam teismas skyrė kiek didesnę baudą.
Pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. M. paskirtą baudą, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, nes priėjo išvados, kad jis padarė šį nusikaltimą, nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui. Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija tą aplinkybę, kad nusikaltimą padarė paskutinę bausmės vykdymo atidėjimo dieną. Iš bylos dokumentų matyti, kad G. M. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį buvo paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams bei taikant BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ar pradėti mokytis (1 t., b. l. 143-157). Bausmės vykdymo atidėjimo terminas pagal šį nuosprendį pradedamas skaičiuoti nuosprendžio priėmimo dieną, t. y. 2012 m. vasario 3 d. ir baigiasi 2013 m. vasario 3 d., t. y. naujos nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo dieną. Tokiu būdu apygardos teismas teisingai nustatė, kad apeliantas, nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui, padarė kitą nusikaltimą. Tačiau apygardos teismas nustatė ir kitą aplinkybę, t. y. kad G. M. iš Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus įskaitos buvo išbrauktas 2013 m. vasario 4 d., pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui, nes jis vykdė teismo paskirtus įpareigojimus ir yra laikomas atlikęs bausmę (1 t., b. l. 157). Tai atitinka Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, kur nurodyta, kad probacijos vykdymas baigiamas bausmės vykdymo atidėjimo <...> paskutinę dieną <...> ir nėra pagrindų jį pasiųsti atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tokiu atveju probuojamasis išregistruojamas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro. Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyrius, nustatęs, kad probuojamasis nepadarė minėto Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų pažeidimų, išregistravo G. M. iš probuojamųjų asmenų duomenų registro. Įstatymas nereglamentuoja, kaip tokiais atvejais turi būti sprendžiamas klausimas: ar reikia pripažinti tokį išregistravimą negaliojančiu, kas tai turėtų daryti, ar užtenka tik šią aplinkybę konstatuoti naujame nuosprendyje. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad probacijos vykdymą reglamentuojančių įstatymų kolizijos atveju taikoma probuojamajam palankesnė teisės norma. BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas, o šiame įstatyme tokia situacija neaptarta. Tokiu atveju G. M. turi būti laikomas atlikęs bausmę, paskirtą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, todėl, tenkinant iš dalies pastarojo apeliacinį skundą, naikinama apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių jam bendrinimo pagal du nuosprendžius, galutinės subendrintos bausmės nustatymo bei dėl BK 75 straipsnio, kurio pagrindu atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, taikymo. Nuteistajam G. M. lieka tik skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė – bauda.
Be to, apygardos teismas abiems nuteistiesiems pagal BK 66 straipsnį ir 65 straipsnio 1 dalį į paskirtas bausmes – baudas įskaitydamas laikino sulaikymo laiką nenurodė, keliais MGL dydžiais mažina baudas ir kelių MGL dydžio baudos galutinai jiems paskiriamos. Tokiu būdu gali kilti neaiškumų nuosprendžio vykdymo stadijoje. Iš laikino sulaikymo protokolų (1 t., b. l. 98, 171) bei nutarimų paleisti laikinai sulaikytuosius (1 t., b. l. 112, 181) matyti, kad G. N. buvo sulaikytas 2013 m. vasario 3 d. 1 val. 45 min., paleistas 2013 m. vasario 4 d. 16 val. 50 min., G. M. sulaikytas 2013 m. vasario 3 d. 2 val., paleistas 2013 m. vasario 4 d. 17 val. 10 min. Taigi, abu laikinam sulaikyme išbuvo daugiau negu po vieną parą. Todėl nuosprendis abiejų nuteistųjų atžvilgiu keistinas ir jiems į paskirtas bausmes – baudas įskaitoma po dvi paras, išbūtas laikinam sulaikyme, o tai atitinka po 4 MGL kiekvienam.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendį G. N. ir G. M. atžvilgiu pakeisti:
G. N., vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti sulaikymo laiką nuo 2013 m. vasario 3 d. iki 2013 m. vasario 4 d., t . y. dvi dienas, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, paskirtą 100 MGL (13 000 Lt) sumažinti 4 MGL (520 Lt) ir galutinį baudos dydį nustatyti 96 MGL (12 480 Lt).
G. M. panaikinti pagal BK 64 straipsnį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 110 MGL (14 300 Lt) dydžio baudos subendrinimą su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo neatlikta bausme bei subendrintos 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir 110 MGL (14 300 Lt) dydžio baudos paskyrimą, o taip pat BK 75 straipsnio taikymą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti sulaikymo laiką nuo 2013 m. vasario 3 d. iki 2013 m. vasario 4 d., t. y. dvi dienas, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, paskirtą 110 MGL (14 300 Lt) sumažinti 4 MGL (520 Lt) ir galutinį baudos dydį nustatyti 106 MGL (13 780 Lt).
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.