Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant atsakovo atstovėms Julijai Karavdinai, Dianai Saruolienei ir Rimai Žilinskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Olgai Pacevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo - Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamentas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos (toliau Apeliacinė komisija) 2011 m. sausio 11 d. protokolinį nutarimą Nr. AK-2011-01;

3) priteisti sumokėtą žyminį mokestį.

Nesutinka su Apeliacinės komisijos išvada, kad Centras nepraleido 3 mėnesių termino sprendimui priimti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. 60 13 p. nurodyta, kad vertinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo visų dokumentų, nurodytų nuostatų 10 p., pateikimo dienos. Šis terminas Centro vadovo sprendimu gali būti pratęsiamas (tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams), jeigu trūksta informacijos apie vertinamą užsienyje įgytą kvalifikaciją. Atitinkamą prašymą padavė 2009 m. gruodžio 21 d., 2010 m. sausio 8 d. Centro paklausimas laikytinas pakartotinu, todėl sprendimas turėjo būti priimtas vėliausiai iki 2010 m. liepos 8 d. vadovaujantis turimais dokumentais, tačiau 2010 m. birželio 8 d. Centras išsiuntė nemotyvuotą eilinį reikalavimą dėl dokumentų pateikimo. Šis faktas papildomai įrodo, kad Centro sprendimas yra neteisėtas ne tik dėl to, kad priimtas nesivadovaujant įstatymuose ir jų pagrindu priimtuose teisės aktuose kvalifikacijos vertinimo nustatytais kriterijais, bet ir suėjus Vyriausybės nutarime nustatytam sprendimo priėmimo terminui. Akivaizdu, kad Centras vilkino sprendimo priėmimą. Tai įrodo aplinkybė, kad po 2010 m. sausio 8 d. reikalavimo kitas, visiškai nemotyvuotas reikalavimas el. paštu buvo gautas tik 2010 m. liepos 12 d, t. y. praėjus net 6 mėnesiams po pirmojo paklausimo. Mano, kad pagal analogiją su Viešojo administravimo įstatymo 31 str. nuostatomis Centras turėjo bent jau pranešti apie procedūros pratęsimą ir nurodyti pratęsimo priežastis, tačiau tai nebuvo padaryta, o Apeliacinė komisija akivaizdaus vilkinimo nenustatė.

Akcentuoja, kad Centras, vertindamas jos kvalifikaciją, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles. Šių taisyklių 39 p. nurodoma, kad į asmenų prašymus atsakoma valstybine kalba ir tokiu būdu, kokiu pateiktas prašymas, jeigu asmuo nepageidauja gauti atsakymą kitu būdu. Pažymi, kad prašymą dėl kvalifikacijos vertinimo pateikė asmeniškai, pristatydama į Centrą. Atsižvelgdamas į tai, reikalavimą dėl papildomos informacijos pateikimo Centras turėjo jai įteikti arba siųsti registruota pašto siunta. Nepaisydamas šios nuostatos, Centras savo raštus siuntė tik el. paštu, net nepasidomėjęs jos nuomonės ir pažeisdamas minėtų taisyklių 42 p., kuriame nurodoma, kad atsakymai, kuriuose yra privačios informacijos, asmeniui siunčiami tik registruota pašto siunta. Iš susirašinėjimo su Centru turinio padarė išvadą, kad jai adresuoti raštai buvo siunčiami kitiems, panašius el. pašto adresus turintiems asmenims, o informacija apie jos privatų gyvenimą - studijas, jų vietą ir t. t. galėjo sužinoti kiti. Apeliacinė komisija šio fakto visiškai nenagrinėjo.

Teigia, kad 2010 m. lapkričio 30 d. el. paštu kreipėsi į Centrą su prašymu pateikti Baltarusijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos įstaigų pateiktą informaciją. Atsakymą el. paštu gavo tik 2010 m. gruodžio 17 d. ir savo apeliacijoje (Centrui išsiųsta 2010 m. gruodžio 7 d.) negalėjo pasisakyti dėl šios informacijos. Centras, persiųsdamas turimą informaciją, pateikė el. paštu vykdyto susirašinėjimo kopiją. Iš šio dokumento turinio ir formos negalima nustatyti, kas ir kur kreipėsi dėl informacijos pateikimo. Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta nuostata, kad viešojo administravimo subjekto raštus pasirašo įstaigos vadovas, jo pavaduotojas arba įgaliotas asmuo. Be to, vadovaudamasi Elektroninio parašo įstatymo nuostatomis, mano, kad toks raštas turėjo būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu. Iš jai pateiktos susirašinėjimo kopijos matyti, kad paklausimo nepasirašė nei Centro vadovas, nei jo pavaduotojas, taip pat nėra duomenų apie tai, kad paklausimą teikė įgaliotas asmuo, taip pat kad raštas pasirašytas saugiu el. parašu. Ne mažiau abejonių pareiškėjai kelia ir iš užsienio institucijų gauti atsakymai. Jie nėra pasirašyti, o kadangi jie buvo teikiami el. paštu, turėjo būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, leidžiančiu vienareikšmiškai identifikuoti pasirašantį asmenį. Atsižvelgdama į tai, mano, kad nebuvo įrodymų, patvirtinančių, kad Centras įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į atitinkamas užsienio institucijas ir gavo šių institucijų oficialius atsakymus (nuomonę), o Centro sprendimas, priimtas vadovaujantis privačių asmenų korespondencija, yra neteisėtas. Nesutinka su Apeliacinės komisijos nuomone, kad šie informacijos šaltiniai buvo „netikslūs“, jie negali būti traktuojami oficialios informacijos šaltiniais, nes neatitinka įstatymų reikalavimų.

Atsakydama į 2010 m. sausio 8 d. Centro reikalavimą dėl informacijos pateikimo Nr.7-04-32, šiai institucijai pristatė studijų knygelės kopiją, iš kurios turinio galima aiškiai nustatyti informaciją apie studijų apimtį, egzaminų, įskaitų laikymą ir t. t. Mano, kad nei Centras, nei Apeliacinė komisija nevertino fakto, kad studijavo neakivaizdiniu būdu - studijos buvo susijusios su išvykomis. Kaip ir kiti bendrakursiai, yra Baltarusijos Respublikos pilietė ir išvykos į Lenkijos Respubliką reikalavo nemažų finansinių išlaidų - reikėjo pirkti vizas. Taigi, tas faktas, kad universitetas dalį paskaitų organizavo Baltarusijoje, negali būti vertinamas kaip nelegalios veiklos požymis. Visais atvejais visi dalykai buvo dėstomi Balstogės universiteto dėstytojų, įskaitas ir egzaminus laikė pas šio universiteto dėstytojus, diplominį darbą gynė Lenkijos Respublikoje. Visą tai puikiai įrodo studijų knygelė - jokių svetimų ir nepaaiškinamų įrašų ten nėra, yra tik įrašai, kurie patvirtina vykdytas studijas, su atitinkamais Balstogės universiteto dėstytojų parašais. Be to, pažymi, kad įstojo į Balstogės universitetą, išlaikė visus šios įstaigos privalomus ir numatytus egzaminus, apgynė diplominį darbą ir gavo studijų baigimą įrodantį dokumentą - diplomą. Našta tinkamai organizuoti studijas tenka ne studentams, o mokymo įstaigai; absolventas negali būti atsakingas už mokymo įstaigos galimus pažeidimus. Be to, vertindamas jos kvalifikaciją, Centras turėjo vadovautis protingumo kriterijais, nes visiškai nesuprantama, kiek studijų dalies atlikimo vieta (patalpos) gali turėti įtakos studijų kokybei, kai yra studijų baigimą patvirtinantis dokumentas - diplomas. Mano, kad Apeliacinė komisija taip pat nepagrįstai nesivadovavo protingumo kriterijumi ir nevertino faktinių aplinkybių.

Remdamasis šiomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (toliau Nuostatai) 11 p. ir 14.3 p., taip pat Užsienyje įgytų aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo taisyklių, patvirtintų Centro direktoriaus 2008 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1-168 (toliau Taisyklės), 5.4 ir 35.1 p., Centras nustatė esminį skirtumą ir priėmė sprendimą pareiškėjos kvalifikaciją vertinti kaip nelygiavertę kvalifikacijai, baigus universitetines, pirmąją ir antrąją studijų pakopas apimančias, vientisąsias ar universitetines pirmosios pakopos bakalauro, ar kolegines pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijas.

Pažymi, kad užsienyje įgytas aukštojo mokslo kvalifikacijas vertina vadovaudamasis Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija, ratifikuota 1998 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. VIII-891 (toliau Lisabonos konvencija), Nuostatais, Taisyklėmis bei kitais nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais. Nagrinėjamam atvejui taikyti teisės aktai (tarptautiniai ir Lietuvos Respublikos) yra nurodyti pareiškėjai išduotos Centro 2010 m. lapkričio 26 d. pažymos dėl kvalifikacijos įvertinimo Nr. (duomenys neskelbtini) priede.

Pareiškėja, Centro nuomone, netinkamai interpretuoja Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p. įtvirtintą įstatymo viršenybės principą. Šį principą Viešojo administravimo įstatymas apibrėžia kaip viešojo administravimo subjektų įgaliojimų atlikti viešąjį administravimą apibrėžtį teisės aktuose. Pažymi, jog teisės aktų sąvoka apima tiek įstatymus, tiek įstatymų nuostatas detalizuojančius poįstatyminius teisės aktus. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog Nuostatai detalizuoja Lisabonos konvencijoje įtvirtintus principus, o Taisyklės konkretizuoja Nuostatuose įtvirtintą užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimo reglamentavimą. Pati pareiškėja skunde nurodo, kad „<...> privalomus reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai ir jų pagrindu priimti teisės aktai <...>“, kurie šiuo atveju yra Nuostatai ir Taisyklės.

Teigia, kad pareiškėjos cituojamas Viešojo administravimo įstatymo 26 str. yra taikomas tik administracinei procedūrai, kurią Viešojo administravimo įstatymo 19 str. 1 d. apibrėžia kaip viešojo administravimo subjekto atliekamus privalomus veiksmus nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Atsižvelgiant į šią Viešojo administravimo įstatymo nuostatą yra akivaizdu, kad ji nėra taikoma tarp Centro ir pareiškėjos susiklosčiusiems kvalifikacijos vertinimo santykiams.

Centras, vadovaudamasis Taisyklių 1 priedo 1 p., Nuostatų 10.6 p., turi teisę pareikalauti iš pareiškėjo, siekiančio užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos įvertinimo, pateikti papildomus dokumentus, kurie, Centro manymu, yra būtini kvalifikacijai įvertinti ir sprendimui priimti. Atkreipia dėmesį, jog Lisabonos konvencijos III. 3 straipsnio 2 d. numato pareiškėjo pareigą pateikti vertinančiai institucijai informaciją, kuri yra reikalinga jo kvalifikacijos vertinimui. Centro pareiškėjai siųstuose raštuose (2010 m. sausio 8 d. Nr. 7-04-32, 2010 m. birželio 8 d. Nr. 7-04-1121 ir 2010 m. rugsėjo 16 d. Nr. 7-04-1907) yra nurodyti teisės aktai bei punktai, kuriais vadovaujantis yra prašoma papildoma informacija ir dokumentai. Mano, jog turėjo teisinį pagrindą kreiptis į pareiškėją tiek kartų, kiek tai yra būtina siekiant tinkamai atlikti pareiškėjos kvalifikacijos vertinimą.

Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos teiginys, kad „<...> Centras turėjo bent jai pranešti apie procedūros pratęsimą ir nurodyti pratęsimo priežastis, tačiau to niekada padaryta nebuvo <...>“ taip pat yra nepagrįstas dėl to, jog procedūros terminai nebuvo pratęsti. Kiekviename pareiškėjai siųstame rašte buvo nurodyta, kad „<...> vertinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo visų dokumentų (įskaitant ir papildomus dokumentus), pateikimo dienos“.

Asmenų prašymai Centre nagrinėjami vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, bei Centro direktoriaus 2009 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1-54 patvirtinta Asmenų aptarnavimo ir jų pateiktų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimo Studijų kokybės vertinimo centre tvarka (toliau Tvarka). Tvarkos 37 p. numato, jog „Centro užklausos dėl papildomų dokumentų ir (ar) informacijos, reikalingos nagrinėjant asmenų prašymus ar skundus, pateikimo siunčiamos asmens nurodytu elektroniniu paštu ar faksu (jei nenurodomas elektroninio pašto adresas arba jis nurodomas netiksliai). Užklausa siunčiama paštu tuo atveju, jei asmuo nenurodė elektroninio pašto adreso ar nurodė jį netiksliai bei nenurodė fakso numerio“. Vadovaudamasis šia Tvarkos nuostata bei tuo, kad pareiškėja nurodė savo elektroninio pašto adresą 2009 m. gruodžio 21 d. Centrui pateiktoje paraiškoje ir klausimyne apie studijų Balstogės universiteto vykdymo vietą, Centras siuntė raštus dėl papildomos informacijos pateikimo pareiškėjos nurodytu elektroninio pašto adresu. Be to, pareiškėjos kvalifikacijos vertinimo pažyma pareiškėjai buvo įteikta asmeniškai, ką liudija atsiimtų kvalifikacijos vertinimo pažymų registro išrašas, todėl laikytina, jog atsakymas pareiškėjai buvo pateiktas nepažeidžiant nustatytos tvarkos.

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas dokumentą apibrėžia kaip bet kokią valstybės, savivaldybių institucijos ar įstaigos sukurtą ar gautą informaciją ar jos dalį, išreikštą rašytine, įskaitant elektroninę, grafine, garsine ir (ar) vaizdine forma. Iš pareiškėjai pateiktų elektroninių laiškų kopijų matyti, jog Centro darbuotoja, kuriai buvo pavesta atlikti pareiškėjos kvalifikacijos vertinimą, elektroniniu paštu kreipėsi į Baltarusijos užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo departamentą (Baltarusijos ENIC) ir Lenkijos Tarptautinių programų ir diplomų vertinimo departamentą (Lenkijos ENIC/NARIC). Šios institucijos yra įsteigtos įgyvendinant Lisabonos konvencijos IX skyriuje įtvirtintą reikalavimą kiekvienai Lisabonos konvencijos dalyvei įsteigti nacionalinį informacijos centrą, kuris palengvintų naudojimąsi naujausia informacija apie kvalifikacijas, teikiamas šalyje, kurioje jis yra įsikūręs. Lietuvoje tokio nacionalinio informacijos centro funkcijas įgyvendina Centras. Mano, kad turėjo pakankamą pagrindą ir teisėtai kreipėsi į Baltarusijos ir Lenkijos informacijos centrus dėl informacijos apie Balstogės universiteto veiklą šiose valstybėse gavimo. Taip pat nekyla abejonių dėl to, jog Centro Kvalifikacijų vertinimo skyriaus darbuotoja, kuriai buvo pavesta vertinti pareiškėjos kvalifikaciją, teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į minėtas institucijas. Atkreipia dėmesį, jog kai kuriose valstybėse, Lisabonos konvencijos dalyvėse, nacionaliniai informacijos centrai yra privačios įstaigos, neturinčios viešojo administravimo subjekto statuso, o jų teikiama informacija nėra įtvirtinama jokiais oficialiais dokumentais. Nacionaliniams informacijos centrams keičiantis informacija pirmenybė teiktina teikiamos informacijos turiniui, o ne jo formai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į susiklosčiusią praktiką ir ilgalaikį nacionalinių informacijos tinklų bendradarbiavimą, Centras neturėjo pagrindo nepasitikėti iš nacionalinių informacijos centrų gauta informacija ir ja nesivadovauti priimdamas sprendimą. Taip pat pažymi jog priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi surinktos informacijos visuma, o Lenkijos ir Baltarusijos informacijos centrų pateikta informacija buvo tik vienu informacijos šaltinių, papildomai patvirtinusių Centro sprendimo pagrįstumą.

Vadovaujantis Taisyklių 22 p., nustačius esminį skirtumą dėl aplinkybių, kai bent dalis studijų ir (ar) su studijomis susijusios veiklos vyko valstybėje ar teritorijoje, kurioje kvalifikacijos suteikėjas ar kita studijas ir (ar) su studijomis susijusią veiklą vykdžiusi institucija neturėjo leidimo (jei toks reikalingas) tokiai veiklai vykdyti, kitos aplinkybės nenagrinėjamos. Pagal informaciją, gautą iš Baltarusijos Užsienio kvalifikacijų vertinimo departamento (Baltarusijos ENIC), Balstogės universitetas Baltarusijos Respublikoje neturi ir neturėjo atstovybės ar filialo bei neturi ir neturėjo teisės joje vykdyti studijų ir (ar) su studijomis susijusios veiklos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo praktiką, pagal kurią studijų ar jų dalies vykdymas be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo yra pagrindas konstatuoti esminį skirtumą - nepakankamus studijų rezultatus. Ankstesni Centro sprendimai vertinti tokias užsienyje įgytas kvalifikacijas su sąlyga, kad bus išlaikytas kvalifikacinis egzaminas, yra pripažinti teisėtais ir pagrįstais.

Įsigaliojus Užsienyje įgytų aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo taisyklėms, patvirtintoms Centro direktoriaus 2008 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1-168, kai nustatomas neteisėtų studijų faktas, kvalifikacija vertinama kaip nelygiavertė Lietuvoje teikiamoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms. Centro nuomone, kompetentingos valstybės institucijos negali pripažinti kvalifikacijos, kuri įgyta studijas vykdžius nelegaliu būdu. Pripažįstant tokią kvalifikaciją valstybės kompetentingos institucijos visuomenei garantuotų, kad tokia aukštojo mokslo kvalifikacija yra tinkamos kokybės ir gali teikti atitinkamas akademines bei profesines teises, t. y., kad tokią aukštojo mokslo kvalifikaciją turintis asmuo galės stoti į atitinkamas studijas bei teikti paslaugas, atitinkančias visuomenės teisėtus interesus ir lūkesčius.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (t. II, b. l. 1-3) paaiškino, kad Centras 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė atsižvelgdamas į nustatytą faktinę aplinkybę, kad dalis pareiškėjos studijų vykdyta Baltarusijos Respublikoje, kurioje kvalifikacijos suteikėjas (Balstogės universitetas) neturėjo Baltarusijos Respublikos kompetentingos institucijos leidimo studijų vykdymui. Aplinkybės, kad dalis studijų vyko Baltarusijos Respublikoje, neginčija ir pati pareiškėja. Pažymi, kad Centras rėmėsi iš Baltarusijos Respublikos kompetentingos institucijos (Foreign Credentials Assessment Department) 2010 m. spalio 26 d. gauta informacija apie užsienio aukštųjų mokyklų veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Studijas ir (ar) su studijomis susijusią veiklą aukštosios mokyklos filialas ir (ar) atstovybė Baltarusijos Respublikos teritorijoje gali vykdyti tik gavusi Baltarusijos Respublikos atitinkamų institucijų sutikimą.

Teigia, kad kompetentingos valstybės institucijos negali besąlygiškai pripažinti kvalifikacijos, įgytos neteisėtai vykdytų aukštojo mokslo studijų metu. Pripažįstant tokią kvalifikaciją valstybės kompetentingos institucijos garantuotų, kad tokia aukštojo mokslo kvalifikacija yra tinkamos kokybės ir gali teikti atitinkamas akademines bei profesines teises, t. y. kad tokią aukštojo mokslo kvalifikaciją turintis asmuo galės stoti į atitinkamas studijas ir teiks paslaugas, atitinkančias visuomenės teisėtus interesus ir lūkesčius. Tokios garantijos valstybės kompetentingos institucijos negali prisiimti, nes asmens įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija buvo įgyta institucijoje, kuri dalį studijų vykdė neturėdama tam leidimo, t. y. valstybė neištyrė tokios institucijos pasirengimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą ir negali garantuoti, kad tokia veikla bus tinkamos kokybės ir atitiks visuomenės teisėtus interesus bei lūkesčius. Tokia kvalifikacija iš esmės skiriasi nuo atitinkamos Lietuvoje pripažįstamos aukštojo mokslo kvalifikacijos.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p. įstatymo viršenybės principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Centro 2010 m. lapkričio 26 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) priede „Sprendimo dėl J. M. kvalifikacijos pagrindimas“ nurodyti tarptautiniai teisės aktai, Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais vadovaujantis buvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjos įgytos užsienyje kvalifikacijos. Apeliacinės komisijos argumentai išdėstyti 2011 m. sausio 11 d. protokolo Nr. AK-2011-01 išraše.

Vadovaudamasis Apeliacinės komisijos nuostatų, patvirtintų švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. ISAK-749, 28 p. 2011 m. sausio 19 d. raštu Nr. 45-01-R-10824 informavo J. M. apie priimtą Apeliacinės komisijos sprendimą, paaiškino šio sprendimo teisines pasekmes ir jo apskundimo tvarką.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovės teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl užsienio mokslo įstaigoje įgytos kvalifikacijos įvertinimo, t. y. ar pareiškėjos Balstogės universitete įgyta kvalifikacija pagrįstai buvo vertinta kaip nelygiavertė kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines, pirmąją ir antrąją studijų pakopas apimančias, vientisąsias ar universitetines pirmosios pakopos bakalauro, ar kolegines pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad J. M. Balstogės universitete baigė pedagogikos krypties pradinio mokymo pedagogikos pakraipos studijas ir 2006 m. rugsėjo 26 d. įgijo magistro kvalifikacinį laipsnį. Pareiškėjai buvo įteiktas Balstogės universiteto Pedagogikos ir psichologijos fakulteto diplomas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 47-50). Pareiškėja 2009 m. gruodžio 21 d. Centrui pateikė paraišką įvertinti užsienyje įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją (t. I, b. l. 44-45).

Centras, atlikęs kvalifikacijos vertinimą, 2011 m. lapkričio 26 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ (t. I, b. l. 128-129) nustatė esminį skirtumą tarp užsienyje įgytos kvalifikacijos studijų rezultatų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje (kaip numatyta Nuostatų 11 p.) ir priėmė sprendimą pareiškėjos kvalifikaciją vertinti kaip nelygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines, pirmąją ir antrąją studijų pakopas apimančias, vientisąsias ar universitetines pirmosios pakopos bakalauro, ar kolegines pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijas (kaip tai numatyta Nuostatų 14.3 p. bei Taisyklių 35.1 p.).

J. M. dėl Centro 2010 m. lapkričio 26 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ pateikė apeliaciją (t. I, b. l. 133-135).

Apeliacinė komisija 2011 m. sausio 11 d. protokoliniu nutarimu Nr. AK-2011-01 (t. II, b. l. 6-8) nutarė nepatenkinti J. M. 2010 m. gruodžio 10 d. apeliacijos bei palikti galioti Centro 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (2 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Mokslo ir studijų įstatymo 35 str. 1 d. įtvirtinta, kad vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą turi teisę šio įstatymo nustatytą leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą turinčios aukštosios mokyklos: 1) valstybinės aukštosios mokyklos; 2) nevalstybinės aukštosios mokyklos; 3) užsienio aukštosios mokyklos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje. Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išduodamas šio įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Leidimas vykdyti studijas gali būti išduotas, jei yra materialinė bazė, kvalifikuotas personalas ir kitos šiame įstatyme ir Vyriausybės patvirtintame Leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusios veiklos išdavimo tvarkos apraše nurodytos sąlygos, būtinos planuojamų studijų programų, mokslinės ir (arba) meno veiklos kokybei užtikrinti, taip pat teikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų reikalavimams tenkinti (Mokslo ir studijų įstatymo 36 str. 1 d.). Valstybė, išduodama licenciją (leidimą) vykdyti tam tikrą veiklą, savo piliečių atžvilgiu įsipareigoja ir garantuoja, kad tam tikra vykdoma licencijuojama veikla bus tinkamos kokybės. Asmens, neturinčio leidimo, vykdoma su studijomis susijusi veikla negali būti laikoma tinkamo lygio ir atitinkanti visuomenės teisėtiems interesams.

Byloje esantys kvietimai į sesijas Balstogės universiteto Pedagogikos ir psichologijos fakulteto neakivaizdinio skyriaus klausytojams patvirtina, kad dalis studijų vyko ir Baltarusijos Respublikoje (Gardine, Kurčatovo gatvėje esančioje Lenkų mokykloje, taip pat „Macierz Szkolna“ buveinėje Budionnego g. 48A). Pati J. M., atsakydama į Centro 2010 m. birželio 8 d. raštą Nr. 7-04-1121 ir 2010 m. rugsėjo 16 d. raštą Nr. 7-04-1907, taip pat nurodė, kad studijos - paskaitos, įskaitos, egzaminai vyko Lenkijoje bei Baltarusijoje (t. I, b. l. 105, 122), t. y. pati pripažino, kad dalis jos studijų vyko Baltarusijos Respublikoje.

Lisabonos konvencijos VI. 1 str. numato galimybę nacionalinėms institucijoms nustatyti, kad tarp kvalifikacijos suteiktos užsienyje ir kvalifikacijos suteikiamos šalies viduje yra esminių skirtumų. Kvalifikacijos kokybę lemia ne tik tai, kiek valandų tam tikri dalykai buvo dėstomi ir kokių dalykų egzaminai ir įskaitos yra išlaikyti, bet ir mokymo proceso organizavimas. Reikalavimai mokymo proceso organizavimui - tai reikalavimai aukštojo mokslo studijų vykdymo legitimumui. Tai reiškia, kad užsienyje įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija turi būti įgyta pagal kompetentingų institucijų pripažįstamą studijų programą, t. y. teisėtai vykdomą programą, ji turi būti įgyta pagal pripažintos aukštojo mokslo institucijos vykdomą studijų programą, vadinasi, aukštojo mokslo institucija turi teisę teikti atitinkamas aukštojo mokslo paslaugas, t. y. veikti legaliai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, dalis pareiškėjos studijų vykdyta Baltarusijos Respublikoje, kurioje kvalifikacijos suteikėjas (Balstogės universitetas) Baltarusijos Respublikos kompetentingos institucijos (Foreign Ceredentials Assessment Department, Užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo departamentas) duomenimis (kolegijos nuomone, šie duomenys iš esmės atitinka patikimumo kriterijų; pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie būtų pagrindas nesiremti šia informacija (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.)) neturėjo Baltarusijos Respublikos kompetentingos institucijos leidimo studijų vykdymui. Tai reiškia, kad mokymo proceso buvo vykdomas šio proceso tinkamai neįteisinus. Pagal teisės aktų galiojimo erdvėje principą, atitinkantį valstybės suvereniteto principus, veikla kitos valstybės teritorijoje yra teisėta, kai ji atitinka tos valstybės (kurioje vykdoma veikla) teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjos studijos ta apimtimi, kurios vyko Baltarusijos Respublikos teritorijoje, teisine prasme buvo neteisėtos. Tokiu būdu kompetentinga LR institucija neprivalėjo pripažinti kvalifikacijos, įgytos neteisėtai vykdytų aukštojo mokslo studijų metu. Bet kurios neteisėtai organizuojamos ir vykdomos studijos yra nekontroliuojamos, jų negalima įvertinti ir patikrinti jų kokybės, todėl paprastai pasaulinėje praktikoje nepripažįstamos.

Taigi, pripažintina, kad pareiškėjos aukštojo išsilavinimo dalis, kuri buvo įgyta neteisėtai veikiančioje Baltarusijos Respublikos teritorijoje aukštojo mokslo institucijoje, yra tas esminis skirtumas tarp gautos aukštojo mokslo kvalifikacijos Balstogės universitete ir kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama Lietuvoje, nes viena iš būtinų sąlygų aukštojo mokslo kvalifikacijai Lietuvoje įgyti yra aukštojo mokslo institucijos veiklos bei jos aukštojo lavinimo programos legitimumas (Lisabonos konvencijos VI skyriaus 1 str.).

Viešojo administravimo įstatymo 26 str. 3 d. reglamentavo, kad dokumentams ir informacijai pateikti turi būti nustatytas konkretus terminas. Pakartotinai reikalauti dokumentų ir informacijos iš asmenų, dėl kurių pradėta administracinė procedūra, galima tik išimtiniais atvejais ir tinkamai motyvuojant šių dokumentų ir informacijos būtinumą. Tai, kad iš pareiškėjos informacijos apie studijas buvo reikalauta kelis kartus (2010 m. sausio 8 d. raštas Nr. 7-04-32, 2010 m. birželio 8 d. raštas Nr. 7-04-1121, 2010 m. rugsėjo 16 d. raštas Nr. 7-04-1907) t. I, b. l. 70-71, 104, 121), nėra vertintina kaip pareiškėjos atžvilgiu taikytos procedūros pažeidimas, kuris sudarytų besąlygišką pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamus aktus. Nuostatų 10.6 p. aiškiai apibrėžia pareiškėjo pareigą pateikti kitus papildomus dokumentus vertinimą ir (ar) pripažinimą vykdančios institucijos nurodymu. Pareiškėjo pareigą vertinančiai institucijai pateikti informaciją, kuri reikalinga kvalifikacijos vertinimui, numatė ir Lisabonos konvencijos III.3str. 2 d. Tai reiškia, kad Centras turėjo teisinį pagrindą iš pareiškėjos reikalauti pateikti tam tikrą informaciją, būtiną administraciniam sprendimui priimti. Be to, kadangi faktinė situacija buvo neaiški (reikėjo aiškintis, kur vyko studijos, kitas su tuo susijusius klausimus), minėti Centro paklausimai pateisinami ir dėl šios priežasties.

Kolegija pažymi, kad šiuo atveju svarbiausias siektinas tikslas – tinkamas užsienyje įgytos kvalifikacijos įvertinimas, o ne neesminių procedūrinių aspektų analizavimas. Tai liečia ir sprendimo dėl kvalifikacijos įvertinimo priėmimo terminą, kuris šiuo atveju net gi nėra praleistas (sprendimas priimtas per 3 mėnesius nuo papildomų (o ne pirminių) dokumentų pateikimo dienos (kvalifikacijos vertinimui reikalingą informaciją iš pareiškėjos Centras gavo 2010 m. rugsėjo 22 d. (t. I, b. l. 122), o pažyma įforminta 2010 m. lapkričio 26 d.)) ir užklausų dėl papildomų dokumentų ir/ ar informacijos pateikimo būdą (kaip rodo bylos medžiaga, pareiškėja Centro užklausas gavo, taigi, turėjo teisę pateikti atitinkamus dokumentus; jos teisės iš esmės nebuvo suvaržytos; be to, pažymėtina, kad pareiškėja savo elektroninio pašto adresą buvo nurodžiusi 2009 m. gruodžio 21 d. paraiškoje (t. I, b. l. 44), taigi, turėjo pagrindo tikėtis, kad atitinkamos užklausos ją pasieks elektroniniais ryšiais. Tai, ar Centras galėjo paviešinti tam tikrus pareiškėjos duomenis kitiems asmenims, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas).

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p. viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Nagrinėtinu atveju nesutiktina su pareiškėjos argumentu, kad priimant sprendimą dėl jos užsienyje įgytos kvalifikacijos buvo pažeisti minėto principo reikalavimai. Kaip teisingai buvo pažymėta Apeliacinės komisijos protokoliniame nutarime, Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p. vartojama sąvoka teisės aktų sąvoka apima tiek įstatymus, tiek poįstatyminius teisės aktus, kurie detalizuoja įstatymų nuostatas. Šiuo atveju Nuostatai detalizuoja Lisabonos konvencijoje įtvirtintus principinius reikalavimus, o Taisyklės konkretizuoja Nuostatuose įtvirtintą užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimo reglamentavimą. Centro priimtos pažymos priede „Sprendimo dėl J. M. kvalifikacijos pagrindimas“ yra nurodyti teisės aktais (tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai), kuriais vadovaujantis buvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjos įgytos užsienyje kvalifikacijos, t. y. Mokslo ir studijų įstatymas, Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatai, Užsienyje įgytų aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo taisyklės, Lisabonos konvencija ir kt. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad nebuvo nurodytos konkrečios nuostatos, kuriomis remiantis vadovautasi vertinant pareiškėjos kvalifikaciją. Iš pažymos „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ matyti, kad vertinant kvalifikaciją buvo vadovautasi Nuostatų 11 p., 14.3 p., Taisyklių 35.1 p. Sudėtinėje pažymos dalyje – sprendimo dėl J. M. kvalifikacijos įvertinimo pagrindime minimi Taisyklių 5.4 p., 22 p. ir 35.1 p. bei Nuostatų 14.3 p. Taigi, Centro ir Apeliacinės komisijos priimti sprendimai yra tiek pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisiškai motyvuoti, kas reiškia, kad iš esmės atitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimus.

Tai, kad pareiškėja atitinkamą informaciją iš Centro gavo po apeliacijos pateikimo, neužkirto jai kelio tikslinti pateiktą apeliaciją arba naujus paaiškinimus (argumentus) pateikti pirmos instancijos teismui.

Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą panaikinti apskųstus sprendimus, byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėtinu atveju pagrįstai buvo nustatytas esminis skirtumas tarp užsienyje įgytos kvalifikacijos studijų rezultatų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje (Nuostatų 11 p.) bei priimtas sprendimas vertinti užsienyje įgytą kvalifikaciją kaip nelygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje (Nuostatų 14.3 p., Taisyklių 35.1 p.). Centro sprendimas, įformintas 2011 m. lapkričio 26 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“, ir Apeliacinės komisijos 2011 m. sausio 11 d. protokolinis nutarimas Nr. AK-2011-01 iš esmės yra teisėti ir pagristi. Nėra pagrindo jų naikinti bei tenkinti išvestinį J. M. skundo reikalavimą – įpareigoti Centrą priimti naują sprendimą – pareiškėjos kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines, pirmąją ir antrąją pakopas apimančias, vientisąsias ar universitetinės pirmosios pakopos bakalauro, ar kolegines pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijas. Pareiškėjos skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Pripažinus, kad pareiškėjos skunde iškelti reikalavimai nepagrįsti, netenkintinas ir J. M. prašymas dėl sumokėto 100 L žyminio mokesčio priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos J. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.