- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- A-502-271-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00361-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- J. M.
- Atsakovas
- Studijų
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
dalyvaujant atsakovo atstovėms Vaidai Balčiūnaitei, Dianai Saruolienei ir Rimai Žilinskaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja J. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos (toliau – ir Apeliacinė komisija) 2011 m. sausio 11 d. protokolinį nutarimą Nr. AK-2011-01 ir Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – ir Centras) 2010 m. lapkričio 26 d. pažymą dėl kvalifikacijos įvertinimo Nr. 2-14-706, bei įpareigoti Centrą priimti naują sprendimą – pareiškėjos kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines, pirmąją ir antrąją pakopas apimančias, vientisąsias ar universitetinės pirmosios pakopos bakalauro, ar kolegines pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijas.
Skunde (t. I, b. l. 1-4, 20-24) pareiškėja paaiškino, kad vertinant jos kvalifikaciją buvo vadovautasi tik poįstatyminiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 ir Centro vadovo 2008 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1-168 patvirtintomis taisyklėmis. Sprendimo dėl kvalifikacijos įvertinimo pagrindime yra paminėti vertinimui taikyti teisės aktai, tarp jų Europos Tarybos ir UNESCO Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu Europos regione, konvencija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo įstatymas, tačiau nenurodytos konkrečios jų normos. Tuo buvo pažeisti įstatymo viršenybės, objektyvumo principai. Vertindamas pareiškėjos kvalifikaciją Centras nebuvo objektyvus, nes nesivadovavo įstatymuose numatytais vertinimo kriterijais, sprendime jų nenurodė. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 6 straipsnio 4 dalį, privalomus reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai. J. M. teigimu, atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį, nurodančią, kad dokumentams ir informacijai pateikti turi būti nustatytas konkretus terminas. Pakartotinai reikalauti dokumentų ir informacijos iš asmenų, dėl kurių pradėta administracinė procedūra, galima tik išimtiniais atvejais ir tinkamai motyvuojant šių dokumentų ir informacijos būtinumą. Centras dėl papildomos informacijos į pareiškėją kreipėsi 3 kartus. 2010 m. sausio 8 d., 2010 m. birželio 8 d. ir 2010 m. rugsėjo 16 d. raštuose dėl papildomos informacijos pateikimo nėra nurodyti jokie motyvai, dėl kurių būtina pateikti papildomus dokumentus. Tiesiog yra konstatuojamas faktas, kad vertinimui reikalinga papildoma informacija. Taigi, akivaizdu, kad šie prašymai buvo visiškai nemotyvuoti ir dėl šios priežasties neteisėti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. 60 13 punkte nustatyta, kad vertinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo visų dokumentų, nurodytų nuostatų 10 punkte, pateikimo dienos. Šis terminas Centro vadovo sprendimu gali būti pratęsiamas (tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams), jeigu trūksta informacijos apie vertinamą užsienyje įgytą kvalifikaciją. Atitinkamą prašymą pareiškėja padavė 2009 m. gruodžio 21 d. Centro 2010 m. sausio 8 d. paklausimas laikytinas pakartotinu, todėl sprendimas turėjo būti priimtas vėliausiai iki 2010 m. liepos 8 d. vadovaujantis turimais dokumentais, tačiau 2010 m. birželio 8 d. Centras išsiuntė nemotyvuotą eilinį reikalavimą dėl dokumentų pateikimo. Šis faktas papildomai įrodo, kad Centro sprendimas yra neteisėtas ne tik dėl to, kad priimtas nesivadovaujant įstatymuose ir jų pagrindu priimtuose teisės aktuose kvalifikacijos vertinimo nustatytais kriterijais, bet ir suėjus Vyriausybės nutarime nustatytam sprendimo priėmimo terminui. Akivaizdu, jog Centras vilkino sprendimo priėmimą. Pagal analogiją su Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio nuostatomis Centras turėjo pranešti apie procedūros pratęsimą ir nurodyti pratęsimo priežastis, tačiau tai nebuvo padaryta. Be to, Centras pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės) – jų 39 ir 42 punktus, t. y. Centro raštai pareiškėjai buvo siunčiami tik elektroniniu paštu. J. M. 2010 m. lapkričio 30 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Centrą su prašymu pateikti Baltarusijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos įstaigų pateiktą informaciją. Centras, 2010 m. gruodžio 17 d. persiųsdamas turimą informaciją, pateikė elektoriniu paštu vykdyto susirašinėjimo kopiją. Iš šio dokumento turinio ir formos negalima nustatyti, kas ir kur kreipėsi dėl informacijos pateikimo. Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta nuostata, kad viešojo administravimo subjekto raštus pasirašo įstaigos vadovas, jo pavaduotojas arba įgaliotas asmuo. Iš jai pateiktos susirašinėjimo kopijos matyti, kad paklausimo nepasirašė nei Centro vadovas, nei jo pavaduotojas, taip pat nėra duomenų apie tai, kad paklausimą teikė įgaliotas asmuo, taip pat kad raštas pasirašytas saugiu el. parašu. Ne mažiau abejonių pareiškėjai kelia ir iš užsienio institucijų gauti atsakymai. Jie nėra pasirašyti, o kadangi jie buvo teikiami elektroniniu paštu, turėjo būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, leidžiančiu vienareikšmiškai identifikuoti pasirašantį asmenį. Atsižvelgdama į tai, mano, kad nebuvo įrodymų, patvirtinančių, kad Centras įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į atitinkamas užsienio institucijas ir gavo šių institucijų oficialius atsakymus (nuomonę), o Centro sprendimas, priimtas vadovaujantis privačių asmenų korespondencija, yra neteisėtas. Atsakydama į Centro 2010 m. sausio 8 d. reikalavimą dėl informacijos pateikimo Nr.7-04-32, šiai institucijai pareiškėja pristatė studijų knygelės kopiją, iš kurios turinio galima aiškiai nustatyti informaciją apie studijų apimtį, egzaminų, įskaitų laikymą ir t. t. Nei Centras, nei Apeliacinė komisija nevertino aplinkybės, jog studijos vyko neakivaizdiniu būdu. Tas faktas, kad universitetas dalį paskaitų organizavo Baltarusijoje, negali būti vertinamas kaip nelegalios veiklos požymis. Visais atvejais visi dalykai buvo dėstomi Balstogės universiteto dėstytojų, įskaitas ir egzaminus studentai laikė pas šio universiteto dėstytojus, diplominį darbą gynė Lenkijos Respublikoje. Našta tinkamai organizuoti studijas tenka mokymo įstaigai; absolventas negali būti atsakingas už mokymo įstaigos galimus pažeidimus. Centras turėjo vadovautis protingumo kriterijais, nes visiškai nesuprantama, kiek studijų dalies atlikimo vieta (patalpos) gali turėti įtakos studijų kokybei, kai yra studijų baigimą patvirtinantis dokumentas – diplomas.
Šalies argumentai
Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime (t. I, b. l. 37-42) paaiškino, kad J. M. 2009 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į Centrą prašydama įvertinti 2006 m. Lenkijos Respublikos aukštojoje mokykloje Balstogės universitete įgytą kvalifikaciją. Pareiškėjos kvalifikacijos vertinimo metu tarp jos įgytos kvalifikacijos studijų rezultatų reikalavimų bei atitinkamų reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje, nustatytas esminis skirtumas. Pareiškėjos papildomai pateiktų dokumentų analizė rodo, kad dalis pareiškėjos studijų vyko Baltarusijos Respublikoje, kurioje studijų vykdytojas – Balstogės universitetas, neturėjo leidimo vykdyti studijų ir su studijomis susijusios veiklos. Lietuvos Respublikoje studijų vykdymas nuo 1991 m. yra licencijuojama veikla. Pagal Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (toliau – ir Aukštojo mokslo įstatymas) 13 ir 15 straipsnį, studijų vykdymui reikėjo turėti Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos leidimą. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 29 punktą, su studijomis susijusia veikla buvo laikoma: priėmimo studijuoti skelbimas, sutarčių dėl studijų sudarymas, studijų ar konsultacijų vykdymas, taip pat valstybės pripažįstamų išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar kvalifikacinių laipsnių pažymėjimų (atestatų), diplomų išdavimas. Tokia pati tvarka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo, įsigaliojusio 2009 m. gegužės 12 d., 35 straipsnio 1 dalyje. Remdamasis šiomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (toliau – ir Nuostatai), 11 ir 14.3 punktu, taip pat Užsienyje įgytų aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo taisyklių, patvirtintų Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2008 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1-168 (toliau – ir Taisyklės), 5.4 ir 35.1 punktu, Centras nustatė esminį skirtumą ir priėmė sprendimą pareiškėjos kvalifikaciją vertinti kaip nelygiavertę kvalifikacijai, baigus universitetines, pirmąją ir antrąją studijų pakopas apimančias, vientisąsias ar universitetines pirmosios pakopos bakalauro, ar kolegines pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijas. Atsakovas pažymėjo, kad užsienyje įgytas aukštojo mokslo kvalifikacijas vertina vadovaudamasis Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija, ratifikuota 1998 m. spalio 15d. įstatymu Nr. VIII-891 (toliau – ir Lisabonos konvencija), Nuostatais, Taisyklėmis bei kitais nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais. Nagrinėjamam atvejui taikyti teisės aktai (tarptautiniai ir Lietuvos Respublikos) yra nurodyti pareiškėjai išduotos Centro 2010 m. lapkričio 26 d. pažymos dėl kvalifikacijos įvertinimo Nr. 2-14-706 priede.
Centras nurodė, kad Viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnis, kuriuo remiasi pareiškėja, yra taikomas tik administracinei procedūrai, apibrėžtai Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, o ne tarp Centro ir pareiškėjos susiklosčiusiems kvalifikacijos vertinimo santykiams. Centras, vadovaudamasis Taisyklių 1 priedo 1 punktu, Nuostatų 10.6 punktu, turi teisę pareikalauti iš pareiškėjo, siekiančio užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos įvertinimo, pateikti papildomus dokumentus, kurie, Centro manymu, yra būtini kvalifikacijai įvertinti ir sprendimui priimti. Pareiškėjos kvalifikacijos vertinimui reikalinga informacija Centre buvo registruota 2010 m. rugsėjo 22 d. Nagrinėjamas atvejis buvo pirmas Centro praktikoje, kuomet buvo nustatyta, kad Balstogės universitetas studijas vykdė Baltarusijos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, Centras kreipėsi į Baltarusijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos kompetentingas institucijas. Gavęs informaciją iš jų ir nustatęs, kad Balstogės universitetas studijas Baltarusijos Respublikoje vykdė neturėdamas tam kompetentingos institucijos leidimo, kurį turėti privalėjo, priėmė sprendimą ir pareiškėjai išdavė 2010 m. lapkričio 26 d. pažymą dėl kvalifikacijos vertinimo, t. y. nepraėjus 3 mėnesiams nuo visų dokumentų pateikimo dienos (skaičiuojant nuo 2010 m. rugsėjo 22 d.). Vertinimo pažyma pareiškėjai buvo įteikta asmeniškai, ką liudija atsiimtų kvalifikacijos vertinimo pažymų registro išrašas, todėl laikytina, jog atsakymas pareiškėjai buvo pateiktas nepažeidžiant nustatytos tvarkos. Vadovaujantis Taisyklių 22 punktu, nustačius esminį skirtumą dėl aplinkybių, kai bent dalis studijų ir (ar) su studijomis susijusios veiklos vyko valstybėje ar teritorijoje, kurioje kvalifikacijos suteikėjas ar kita studijas ir (ar) su studijomis susijusią veiklą vykdžiusi institucija neturėjo leidimo (jei toks reikalingas) tokiai veiklai vykdyti, kitos aplinkybės nenagrinėjamos. Pagal informaciją, gautą iš Baltarusijos Užsienio kvalifikacijų vertinimo departamento (Baltarusijos ENIC), Balstogės universitetas Baltarusijos Respublikoje neturi ir neturėjo atstovybės ar filialo bei neturi ir neturėjo teisės joje vykdyti studijų ir (ar) su studijomis susijusios veiklos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo praktiką, pagal kurią studijų ar jų dalies vykdymas be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo yra pagrindas konstatuoti esminį skirtumą – nepakankamus studijų rezultatus. Ankstesni Centro sprendimai vertinti tokias užsienyje įgytas kvalifikacijas su sąlyga, kad bus išlaikytas kvalifikacinis egzaminas, yra pripažinti teisėtais ir pagrįstais. Centro nuomone, kompetentingos valstybės institucijos negali pripažinti kvalifikacijos, kuri įgyta studijas vykdžius nelegaliu būdu. Pripažįstant tokią kvalifikaciją valstybės kompetentingos institucijos visuomenei garantuotų, kad tokia aukštojo mokslo kvalifikacija yra tinkamos kokybės ir gali teikti atitinkamas akademines bei profesines teises, t. y. kad tokią aukštojo mokslo kvalifikaciją turintis asmuo galės stoti į atitinkamas studijas bei teikti paslaugas, atitinkančias visuomenės teisėtus interesus ir lūkesčius.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Švietimo ir mokslo ministerija su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsiliepime į skundą (t. II, b. l. 1-3) paaiškino, kad 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 2-14-706 Centras priėmė atsižvelgdamas į nustatytą faktinę aplinkybę, kad dalis pareiškėjos studijų vykdyta Baltarusijos Respublikoje, kurioje kvalifikacijos suteikėjas (Balstogės universitetas) neturėjo Baltarusijos Respublikos kompetentingos institucijos leidimo studijų vykdymui. Aplinkybės, kad dalis studijų vyko Baltarusijos Respublikoje, neginčija ir pati pareiškėja. Pažymėjo, kad Centras rėmėsi iš Baltarusijos Respublikos kompetentingos institucijos (Foreign Credentials Assessment Department) 2010 m. spalio 26 d. gauta informacija apie užsienio aukštųjų mokyklų veiklą. Studijas ir (ar) su studijomis susijusią veiklą aukštosios mokyklos filialas ir (ar) atstovybė Baltarusijos Respublikos teritorijoje gali vykdyti tik gavusi Baltarusijos Respublikos atitinkamų institucijų sutikimą. Teigė, kad kompetentingos valstybės institucijos negali besąlygiškai pripažinti kvalifikacijos, įgytos neteisėtai vykdytų aukštojo mokslo studijų metu. Pripažįstant tokią kvalifikaciją valstybės kompetentingos institucijos garantuotų, kad tokia aukštojo mokslo kvalifikacija yra tinkamos kokybės ir gali teikti atitinkamas akademines bei profesines teises, t. y. kad tokią aukštojo mokslo kvalifikaciją turintis asmuo galės stoti į atitinkamas studijas ir teiks paslaugas, atitinkančias visuomenės teisėtus interesus ir lūkesčius. Tokios garantijos valstybės kompetentingos institucijos negali prisiimti, nes asmens įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija buvo įgyta institucijoje, kuri dalį studijų vykdė neturėdama tam leidimo, t. y. valstybė neištyrė tokios institucijos pasirengimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą ir negali garantuoti, kad tokia veikla bus tinkamos kokybės ir atitiks visuomenės teisėtus interesus bei lūkesčius. Tokia kvalifikacija iš esmės skiriasi nuo atitinkamos Lietuvoje pripažįstamos aukštojo mokslo kvalifikacijos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjos J. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 187-196).
Teismas nustatė, kad dalis pareiškėjos studijų vykdyta Baltarusijos Respublikoje, kurioje kvalifikacijos suteikėjas (Balstogės universitetas). Baltarusijos Respublikos kompetentingos institucijos (Foreign Ceredentials Assessment Department, Užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo departamentas) duomenys iš esmės atitinka patikimumo kriterijų; pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie būtų pagrindas nesiremti šia informacija (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 6 d.) neturėjo Baltarusijos Respublikos kompetentingos institucijos leidimo studijų vykdymui. Tai reiškia, kad mokymo procesas buvo vykdomas šio proceso tinkamai neįteisinus. Pagal teisės aktų galiojimo erdvėje principą, atitinkantį valstybės suvereniteto principus, veikla kitos valstybės teritorijoje yra teisėta, kai ji atitinka tos valstybės (kurioje vykdoma veikla) teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjos studijos ta apimtimi, kurios vyko Baltarusijos Respublikos teritorijoje, teisine prasme buvo neteisėtos. Tokiu būdu kompetentinga Lietuvos Respublikos institucija neprivalėjo pripažinti kvalifikacijos, įgytos neteisėtai vykdytų aukštojo mokslo studijų metu. Teismas pripažino, kad pareiškėjos aukštojo išsilavinimo dalis, kuri buvo įgyta neteisėtai veikiančioje Baltarusijos Respublikos teritorijoje aukštojo mokslo institucijoje, yra tas esminis skirtumas tarp gautos aukštojo mokslo kvalifikacijos Balstogės universitete ir kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama Lietuvoje, nes viena iš būtinų sąlygų aukštojo mokslo kvalifikacijai Lietuvoje įgyti yra aukštojo mokslo institucijos veiklos bei jos aukštojo lavinimo programos legitimumas (Lisabonos konvencijos VI skyriaus 1 str.). Tai, kad iš pareiškėjos informacijos apie studijas buvo reikalauta kelis kartus (2010 m. sausio 8 d. raštas Nr. 7-04-32, 2010 m. birželio 8 d. raštas Nr. 7-04-1121, 2010 m. rugsėjo 16 d. raštas Nr. 7-04-1907), nėra vertintina kaip pareiškėjos atžvilgiu taikytos procedūros pažeidimas, kuris sudarytų besąlygišką pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamus aktus. Nuostatų 10.6 punktas aiškiai apibrėžia pareiškėjo pareigą pateikti kitus papildomus dokumentus vertinimą ir (ar) pripažinimą vykdančios institucijos nurodymu. Pareiškėjo pareigą vertinančiai institucijai pateikti informaciją, kuri reikalinga kvalifikacijos vertinimui, numatė ir Lisabonos konvencijos III. 3 straipsnio 2 dalis. Taigi Centras turėjo teisinį pagrindą iš pareiškėjos reikalauti pateikti tam tikrą informaciją, būtiną administraciniam sprendimui priimti. Be to, kadangi faktinė situacija buvo neaiški (reikėjo aiškintis, kur vyko studijos, kitus su tuo susijusius klausimus), minėti Centro paklausimai pateisinami ir dėl šios priežasties. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad šiuo atveju svarbiausias siektinas tikslas – tinkamas užsienyje įgytos kvalifikacijos įvertinimas, o ne neesminių procedūrinių aspektų analizavimas. Tai liečia ir sprendimo dėl kvalifikacijos įvertinimo priėmimo terminą, kuris nėra praleistas (sprendimas priimtas per 3 mėnesius nuo papildomų (o ne pirminių) dokumentų pateikimo dienos (kvalifikacijos vertinimui reikalingą informaciją iš pareiškėjos Centras gavo 2010 m. rugsėjo 22 d., o pažyma įforminta 2010 m. lapkričio 26 d.)). Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad nebuvo nurodytos konkrečios nuostatos, kuriomis remiantis vadovautasi vertinant kvalifikaciją. Iš pažymos „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ matyti, kad vertinant kvalifikaciją buvo vadovautasi Nuostatų 11 ir 14.3 punktu, Taisyklių 35.1 punktu, Sudėtinėje pažymos dalyje – sprendimo dėl J. M. kvalifikacijos įvertinimo pagrindime minimi Taisyklių 5.4, 22 ir 35.1 punktas bei Nuostatų 14.3 punktas. Taigi Centro ir Apeliacinės komisijos priimti sprendimai yra tiek pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisiškai motyvuoti, t. y. iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
III.
Pareiškėja J. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 202-205) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Pareiškėja 2010 m. lapkričio 30 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Studijų kokybės vertinimo centrą, prašydama pateikti Baltarusijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos įstaigų pateiktą informaciją. Šiuos dokumentus ji gavo 2010 m. gruodžio 17 d. Sulyginus Centro atsiliepimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui priedą Nr. 21 ir to paties Centro atsiliepimo teismui priede Nr. 14 esančius dokumentus, matyti, kad 2010 m. gruodžio 17 d. Studijų kokybės vertinimo centras pateikė pareiškėjai tik dalį pranešimo, kuris buvo gautas iš Baltarusijos Respublikos. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su teismo pozicija, kad minėti dokumentai atitinka patikimumo kriterijų. Be to, negalima identifikuoti nei rašto siuntėjo, nei rašto gavėjo, nei, kas svarbiausia, rašto tikrojo turinio, nes šis buvo pakoreguotas.Byloje esantys iš užsienio valstybių gauti raštai yra surašyti rusų ir anglų kalbomis, jų vertimas į valstybinę kalbą neatliktas.Rusų kalba parengtame rašte, kuris Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas su Centro atsiliepimu (priedas Nr.14), nurodyta, kad: „mūsų šalies (t. y. Baltarusijos) teisės aktai nenumato galimybių nepripažinti diplomo, išduoto atliekant dalį studijų institucijoje, kuri tam neturėjo leidimo“. Tai reiškia, kad Baltarusijos Respublikoje tokios studijos laikytinos legaliomis ir studijų rezultatas – diplomas – pripažintinas, o raštas, gautas iš Baltarusijos (jei bus pripažintas atitinkantis patikimumo kriterijus) pirmosios instancijos teisme nagrinėtas nevisapusiškai ir neobjektyviai.Centro 2010 m. sausio 8 d., 2010 m. birželio 8 d. ir 2010 m. rugsėjo 16 d. paklausimai pareiškėjai buvo visiškai nemotyvuoti, todėl neteisėti. Dėl papildomos informacijos pateikimo Centras kreipėsi ne tik pakartotinai, bet ir trečią kartą, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo.Ginčijamas Centro sprendimas priimtas praleidus 3 mėnesių terminą (Nuostatų 13 p.).Byloje nėra dokumentų, įrodančių, kad pareiškėja pageidavo gauti raštus elektroniniu paštu, ir nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad ji turėjo tikėtis, jog susirašinėjimas vyks elektroniniais ryšiais. Pareiškėja manė, kad viešojo administravimo subjektas pateiks paklausimus tokiu būdu, kokiu gavo jos prašymą ir papildomus dokumentus (Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 39 p.).Baltogės universiteto diplomo priede nurodoma, kad šis dokumentas yra parengtas remiantis Europos komisijos ir UNESCO/CEPES modeliu. Jis apima objektyvią ir pilną informaciją, norint geriau suvokti ir teisingai pripažinti akademines ir profesines kvalifikacijas šalyje bei užsienyje. Priedas apima studijų rūšies, lygio, turinio ir statuso aprašymą. Šis aprašymas neturi apimti įvertinimų, konstatavimų dėl lygiavertiškumo arba sugestijų dėl pripažinimo. Taigi pareiškėjos diplomo priede yra pateikta visa reikalinga informacija dėl studijų. Studijų rengėjas aprašė visus studijų etapus ir pateikė išsamius duomenis apie laikytas įskaitas, egzaminus, atliktas praktikas.
Atsiliepimas
Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime (t. III, b. l. 1-7) papildomai paaiškinama, kad Centras, atsakydamas į Pareiškėjos 2010 m. lapkričio 30 d. prašymą, pareiškėjai pateikė Centro ir Baltarusijos Respublikos užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo departamento (Baltarusijos ENIC) elektroninio susirašinėjimo išrašą. Apie tai, jog J. M. yra teikiamas išrašas, o ne dokumento kopija, nurodoma minėto dokumento tikrumo patvirtinimo žymoje. ENIC elektroniniu paštu pateikto rašto dalis nėra susijusi su pareiškėjos kvalifikacijos vertinimo procesu, vykdomu Lietuvos Respublikoje, nes joje aprašytas vertinimas ir pripažinimas Baltarusijos Respublikoje. Pareiškėjos argumentas, kad byloje nėra dokumentų vertimų į valstybinę kalbą, neatitinka tikrovės. Vertimų kopijos buvo pateiktos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 4 d. posėdžio metu. Vadovaujantis Nuostatų 11 punktu, visi Centro sprendimai dėl kvalifikacijos įvertinimo yra grindžiami palyginamąja analize. Išnagrinėjama visa apie konkrečią kvalifikaciją turima informacija, įskaitant, bet neapsiribojant, pareiškėjo kvalifikaciją liudijantys dokumentai – diplomas ir diplomo priedas, ir nustatomi esminiai skirtumai tarp užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų ir reikalavimų, nustatytų atitinkamai Lietuvos Respublikoje teikiamai kvalifikacijai. Pareiškėjos prielaida esą diplomas ir diplomo priedas suteikia objektyvią ir pilną informaciją apie vertinamą kvalifikaciją, nėra pagrįstas, nes išvada dėl informacijos objektyvumo ir pilnumo gali būti daroma tik išanalizavus visumą duomenų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos duomenys rodo, jog skundžiamais administraciniais aktais nuspręsta pareiškėjos kvalifikaciją, įgytą 2006 m. Balstogės universitete, Lenkijos Respublikoje, vertinti kaip nelygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines, pirmąją ir antrąją studijų pakopas apimančias, vientisąsias ar universitetines pirmosios pakopos bakalauro, ar kolegines pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijas, tuo pagrindu, kad dalis J. M. studijų vykdyta Baltarusijos Respublikoje, kurioje kvalifikacijos suteikėjas neturėjo šios šalies kompetentingos institucijos leidimo tokiai veiklai (Nuostatų 14.3 p. ir Taisyklių 35.1 p.).
Teisiniams santykiams, iš kurių kilo analizuojamas ginčas, taikytina 1998 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. VIII-891 ratifikuota Lisabonos konvencija ir vadovaujantis šiuo įstatymu parengti bei patvirtinti Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatai.
Aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimą reglamentuoja Lisabonos konvencijos VI skyrius. Pagal šio skyriaus 1 straipsnį, kiekviena šalis turi pripažinti aukštojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje šalyje, jei negalima nurodyti (nėra) esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama (šiuo atveju Lenkijos Respublikoje išduoto aukštojo mokslo baigimo diplomo), ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo (atitinkamų diplomų, išduodamų Lietuvoje). Pagal aptariamo Lisabonos konvencijos VI skyriaus 2 straipsnį, alternatyvai pakaks to, jei šalis sudarys sąlygas aukštojo mokslo kvalifikacijų, suteiktų vienoje iš šalių, savininkui gauti tų kvalifikacijų įvertinimą, ir tais atvejais VI skyriaus 1 straipsnio sąlygos bus taikomos mutatis mutandis. Kolegija pažymi, kad nurodytos Lisabonos konvencijos VI skyriaus 1 ir 2 straipsnių nuostatos pateiktos atskiruose straipsniuose, 2 straipsnyje yra pateikta nuoroda į 1 straipsnyje įvardytų sąlygų taikymo ypatumus. Tai reiškia, kad Lisabonos konvencija suteikia šaliai pasirinkimo teisę tarp VI skyriaus 1 ir 2 straipsniuose alternatyviai pateiktų kvalifikacijos pripažinimo variantų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nuoroda į esminius skirtumus tarp siekiamos pripažinti ir atitinkamos kvalifikacijos pripažinimo šalyje suponuoja būtinumą atlikti šių kvalifikacijų palyginamąjį įvertinimą, nustatant atitinkamo aukštojo mokslo programos mokymo kokybę (kvalifikacijos suteiktų žinių ir įgūdžių kokybę) vienoje ir kitoje šalyse. Sprendžiant užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos pripažinimo klausimą reikalinga atlikti siekiamos pripažinti ir pripažinimo šalyje atitinkamos kvalifikacijų palyginamąjį įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar tarp šių kvalifikacijų nėra esminių skirtumų.
Lisabonos konvencijos ratifikavimo įstatymo 2 straipsnis Vyriausybę įgaliojo paskirti instituciją, kuri atliktų Konvencijos II skyriaus 1 ir 2 straipsniuose numatytus darbus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 „Dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų patvirtinimo“ paskyrė Studijų kokybės vertinimo centrą institucija, vykdančia užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą. Nurodytą įvertinimą Studijų kokybės vertinimo centras atlieka vadovaudamasis kriterijais, numatytais Nuostatų 5 punkto 7 pastraipoje (Nuostatų 14 p.). Iš Nuostatų 5 punkto 7 pastraipos matyti, kad užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo metu turi būti atliktas užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų palyginimas su atitinkamais reikalavimais, taikomais Lietuvos Respublikoje.
Patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, padarė pagrįstą išvadą apie tai, kad dalis pareiškėjos studijų, trukusių 2001 – 2006 metais, buvo nelegalios. Aplinkybę, jog minėta aukštoji mokykla organizavo paskaitas, įskaitas ir egzaminus ne tik Lenkijos, bet ir Baltarusijos Respublikos teritorijoje, be kita ko įrodyta pačios J. M. paaiškinimais. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat nepaneigtas Centro nustatytas faktas, jog Balstogės universitetas šiam ginčui aktualiu laikotarpiu vykdyti švietimo veiklą Baltarusijos Respublikoje neturėjo teisės.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kompetentinga institucija, sprendžianti dėl užsienio mokslo įstaigoje įgytos kvalifikacijos įvertinimo, turi nustatyti užsienio aukštojo mokslo programos atitiktį analogiškai mokymo programai pripažinimo šalyje, lemiančią ir išvadą dėl buvimo ar nebuvimo skirtumų tarp kvalifikacijos, suteiktos užsienyje, ir tos pačios kvalifikacijos, suteikiamos įvertinimo šalyje. Kvalifikacijos kokybę lemia ne tik tai, kiek valandų tam tikri dalykai buvo dėstomi ir kokių dalykų egzaminai bei įskaitos išlaikyti, bet ir mokymo proceso organizavimas. Todėl Studijų kokybės vertinimo centras buvo įpareigotas vertinti užsienyje įgytos kvalifikacijos legalumą ir, nustatęs tarp pareiškėjo studijų rezultatų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, galiojančių Lietuvos Respublikoje, esminį skirtumą, turėjo pagrindą pripažinti, kad kvalifikacijos turėtojas privalo laikyti atitinkamą egzaminą pagal nustatytą šio egzamino programą. Studijų nelegalus vykdymas paneigia mokymo programos įgyvendinimą, kurios apimtis būtina siekiant įgyti atitinkamą kvalifikaciją (pvz., 2010 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-306/2010, 2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-138/2010).
Atsižvelgdama į tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas teisingai įvertino pareiškėjos įgytą kvalifikaciją jam suteiktos kompetencijos ribose, bei tinkamai laikėsi nustatytos vertinimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo motyvais, kuriais atmesti pareiškėjos argumentai dėl Centro padarytų procedūrinio pobūdžio pažeidimų, todėl jų nebekartoja. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliekamas nepakeistas, o J. M. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.