- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-02
- Bylos Nr.
- e2YT-1721-1008/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00544-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius, Valstybės įmonė „Turto bankas“, Mažeikių rajono 1-asis notarų biuras
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą iškeltą pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Mažeikių rajono 1-asis notarų biuras, VĮ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021 m. kovo 22 d. teisme gautas pareiškėjo R. J. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuriuo pareiškėjas prašo atnaujinti terminą, J. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir mirusios (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.
Šalies argumentai
Pareiškime nurodo, kad pareiškėjo tėvai J. J. ir J. J., remiantis 1996 m. balandžio 24 d. mainų sutartimi įsigijo gyvenamą namą su priestatu ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), 1998 m. balandžio 9 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1993 m. vasario 1 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tėvų santuokos metu gimė jis. Brolių ir seserų neturi. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. J. ir nekilnojamąjį turtą pagal įstatymą turėjo paveldėti jo mama, tačiau dėl senyvo amžiaus, stresinės būsenos dėl sutuoktinio netekties, buvo pripažinta senatvinė demencija, į notarų kontorą kreiptasi nebuvo. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina J. J., tačiau jis per tris mėnesius į notarų biurą nesikreipė, kadangi visada manė, jog pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo terminas yra ilgesnis, o kai paaiškėjo, kad terminas 3 mėnesiai, šis terminas jau buvo praėjęs. Nurodo, jog nuo palikimo pradžios išreiškė norą palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Neturi specialaus teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad tinkamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius. Gyvena tėvų name, dirba ūkio darbus, jam nėra žinomi spręstini teisiniai klausimai ir dėl sąžiningo suklydimo per įstatymo terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Praleisto termino atnaujinimas nepažeistų kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų, kadangi neturi nei brolių nei seserų, kurie galėtų prieštarauti, jog jis liktų vieninteliu turto paveldėtoju pagal įstatymą, o palikimas nėra perėjęs valstybei ar kitiems tretiesiems asmenims.
Atsiliepimas
VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą J. J. palikimui priimti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto banko“ atstovui nedalyvaujant.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Pareiškėjas nurodo, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl vertinant šioje byloje susidariusią situaciją dėl minėto palikimo, mano, kad turi būti įvertinti visi pareiškėjo atlikti veiksmai dėl pareiškime nurodyto palikimo priėmimo rūpestingumo aspektu, po J. J. mirties. Prašo pareiškėjo pareiškime nurodytą prašymą dėl termino atnaujinimo palikėjos J. J. palikimui priimti, nagrinėti atsižvelgus į VĮ „Turto bankas“ gautą ir išdėstytą poziciją ir civilinę bylą nagrinėti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant.
VĮ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad J. J. vardu registruotas turtas (tame tarpe ir žemės sklypai), valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jeigu šioje byloje pareiškėjo prašymas būtų atmestas. Nurodo, kad nėra gauta jokios informacijos apie galimą J. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturima jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį pareiškėjo paliktojo turto priėmimą valdyti.
VĮ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius nurodo, kad neprieštarauja, kad teismas tenkintų pareiškėjo prašymą, jeigu tik visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismui nekils jokių abejonių dėl to, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Prašo bylą nagrinėti VĮ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. J. papildomai paaiškino, kad terminą palikimui priimti praleido, nes buvo įsitikinęs, kad atlikti kažkokius veiksmus reikia tik tada kai yra daugiau paveldėtojų ir dėl paveldėjimo kyla ginčas. Jis yra vienintelis paveldėtojas, todėl manė, kad palikimas po tėvų mirties lieka be jokių papildomų veiksmų. Turi tik vidurinį išsilavinimą, dirba tekintoju, anksčiau jokių reikalų su paveldėjimu nėra turėjęs, todėl prašo atnaujinti terminą po mamos mirties atsiradusiam palikimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjo R. J. tėvai yra J. J. ir J. J.. Mirties liudijimai patvirtina, kad pareiškėjo tėvas J. J. mirė (duomenys neskelbtini), o motina J. J. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje pridėti dokumentai patvirtina, kad J. J. ir J. J. buvo įgiję nekilnojamojo turto, todėl po jų mirties liko palikimas. Iš Mažeikių rajono 1-o notarų biuro 2021 m. kovo 15 d. nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą matyti, kad pareiškėjas R. J. kreipėsi į notarę prašydamas išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, tačiau notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kadangi pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, atsiradus palikimui kreiptis į notarų biurą. Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad pareiškėjas R. J. nuo 1996 m. birželio 5 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą mirusių tėvų namuose.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios, aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu duotų pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad po motinos mirties pareiškėjui nebuvo žinoma, kad jam privaloma kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą per trijų mėnesių terminą. Akivaizdu, kad pareiškėjas turėdamas tik vidurinį išsilavinimą, būdamas vieninteliu įstatyminiu paveldėtoju ir toliau likdamas gyventi tėvų namuose bei rūpindamasis likusiu turtu, galėjo pagrįstai klysti, manant, jog jam esant vieninteliu įpėdiniu, nekyla pareiga kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą.
Atsižvelgus į byloje ištirtų duomenų visumą, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nepriėmęs palikimo, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėjas laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą, juolab, kad praleistas terminas nėra neprotingai didelis.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.
Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad terminas palikimui priimti būtų atnaujintas, todėl pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po J. J., palikimui priimti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti palikimą, atsiradusį po J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.