Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjos (toliau tekste – ir suinteresuotos institucijos atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo, kuriuo G. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 41³ str. 1 d. ir, pritaikius ATPK 30¹ str., jai paskirta administracinė nuobauda – 1000 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. nubausta pagal ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad ji 2015 m. spalio 28 d., 09.00 val., (duomenys neskelbtini), būdama UAB „B.“ direktore (darbdave), leido dirbti siuvėjoms M. B., M. Ž. ir A. N., teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste - VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą prieš vieną dieną iki darbo pradžios, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1, 2 p.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėja prašo skirti ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. B. padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų darbo santykių srityje, sukeliantis neigiamas pasekmes ne tik valstybės biudžetui, nes už nelegaliai įdarbintą asmenį nemokami mokesčiai, bet nelegaliai dirbantis asmuo yra ir socialiai nedraustas, todėl įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, tokiam darbuotojui nebūtų mokama socialinė ligos pašalpa, kas galėtų sukelti neigiamas pasekmes sveikatos atstatymui, todėl šiuo atveju, nepakanka skirti tik simbolinę nuobaudą (beveik tris kartus mažesnę nei sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis), kadangi tai neatitiktų ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta faktinių duomenų viseto, leidžiančio pažeidėjai mažinti administracinę nuobaudą. Vienas iš pagrindų taikyti 30¹ str. nuostatas buvo nelegaliai dirbusių asmenų skaičius, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama kaip lengvinanti atsakomybę, nes patikrinimo metu įmonei priklausančioje siuvykloje faktiškai dirbo devyni asmenys, iš kurių trys - nelegaliai, t. y. nesudarę darbo sutarčių dirbo trečdalis darbuotojų, apie kurių socialinio draudimo pradžią nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Nelegalaus darbo trukmė taip pat nėra pagrindas neskirti ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyto dydžio baudos, todėl tai, kad darbuotojai dirbo tik nuo tos pačios dienos ryto, neturi jokios reikšmės. Be to, nelegaliai dirbančios M. Ž. ir M. B. nurodė, kad dirbti pradėjo tos dienos rytą (7.00 val.), tuo tarpu A. N. nurodė, kad dirba jau antrą dieną (darbą pradėjo 2015 m. spalio 27 d. po pietų). ATPK 30¹ str. taikymo negalima sieti su atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimu.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjos apeliacinis skundas tenkintinas.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Vieni iš ATPK 248 str. nustatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus.

ATPK 41³ str. 1 d. numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

ATPK 30¹ str. 1 d. reglamentuota, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d. (į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes), taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Byloje nekyla ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių, tačiau suinteresuotos institucijos atstovas mano, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo G. B. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. 1 d., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra išskirtinių aplinkybių ATPK 30¹ str. 1 d. taikymui. Nelegaliai dirbusių darbuotojų skaičius ir jų darbo trukmė negali būti laikomos išskirtinėmis ATPK 30¹ str. kontekste, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai švelnino pažeidėjos teisinę padėtį, taikydamas jos atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirdamas mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, UAB „B.“ patikrinimo metu nelegaliai, t. y. nesudarius darbo sutarčių, nepranešus apie socialinio draudimo pradžią VSDFV teritoriniam skyriui, dirbo trys darbuotojai, kas, atsižvelgiant į tai, kad iš viso tuo metu įmonėje faktiškai dirbo devyni darbuotojai, yra nemaža dalis (vienas trečdalis). Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu G. B. nurodė, kad jos sutuoktinis turi sveikatos problemų ir ji padeda išlaikyti anūkę, tačiau šios aplinkybės buvo svarbios tenkinant jos prašymą išdėstyti baudos mokėjimą dvejiems metams, tačiau taip pat nelaikytinos išskirtinėmis ATPK 30¹ str. kontekste. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padėjo darbo inspekcijai išaiškinti pažeidimą, laikytina nepagrįsta. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų apie G. B. aktyvų padėjimą patikrinimą atlikusiai institucijai, o tai, kad ji neginčijo pažeidimo padarymo fakto ir paprašyta davė paaiškinimus, negali būti laikoma padėjimu.

Kaip jau buvo minėta, administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ str. darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui kyla už kiekvieną nelegaliai įdarbintą darbuotoją. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimu G. B. paskyrė bendrą 1000 Eur baudą už tris nelegaliai įdarbintus asmenis. Atsižvelgus į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad darbuotojos nelegaliai dirbo neilgą laiką, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad minimalios baudos paskyrimas, nagrinėjamu atveju, pasieks tikslą ir atitiks teisingumo bei protingumo kriterijus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ATPK 20 str. įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės seka, kad nuobauda paskiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius. Taigi, G. B. skirtina administracinė nuobauda – 868 Eur bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį darbuotoją, iš viso – 2604 Eur dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimą pakeisti: skirti G. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., po 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį darbuotoją, iš viso – 2604 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų keturių eurų) dydžio baudą.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.