Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. B. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-797-156/2016, pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, institucija, teikianti išvadą byloje, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. B. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, prašydama nutraukti tarp jos ir atsakovo G. B., turinčių vieną nepilnametį vaiką, 2011-02-11 įregistruotą santuoką dėl atsakovo G. B. kaltės, transporto priemonę Opelc Vectra Sation laikyti ieškovės asmeniniu turtu, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „B.“, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nepilnametės dukros E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta ir išlaikymas dukrai priteistas 2012-10-04 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-651-767/2012, todėl santuokos nutraukimo atveju šie klausimai nebespręstini.

I. P. instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016-03-08 nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Radviliškio rajono apylinkės teismui. Teismas išaiškino, kad ieškovė turi teisę pateikti ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teisme pagal atsakovo gyvenamąją vietą.Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 381 straipsnio 1 dalimi, ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK 381 straipsnio 1 dalyje yra numatyta išimtis, pagal kurią ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą, jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų. Minėta įstatymo išlyga numato ieškovui galimybę pateikti ieškinį pagal savo gyvenamąją vietą ne visais atvejais, kai ieškovas turi nepilnamečių vaikų, bet kai kartu byloje keliami reikalavimai ir klausimai, susiję su nepilnamečiais vaikais, jų gyvenamosios vietos nustatymu ar išlaikymo priteisimu (CPK 382 straipsnio 3 punktas). Taip pat teismas pažymėjo, jog CPK 30 straipsnyje yra nurodyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų.Nagrinėjamu atveju teismas nustatęs kad atsakovo gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini) bei, kad ieškovė ieškinyje nekelia reikalavimų, susijusių su nepilnamečiais vaikais – jų gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo priteisimu ir kt., nes vaiko gyvenamoji vieta nustatyta ir išlaikymas jam buvo priteistas 2012 m. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu (pagal alternatyvų teismingumą), padarė išvadą, kad šiuo atveju alternatyvusis teritorinis teismingumas netaikytinas, kadangi esant iš esmės reikalavimui tik dėl santuokos nutraukimo, alternatyvaus teritorinio teismingumo taikymo pagrindų nenumato įstatymas.

III. Atskirojo skundo esmė

Atskiruoju skundu ieškovė E. B. prašo panaikinti 2016-03-08 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-797-156/2016 ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2016-03-08 nutartyje neteisingai nurodė, jog įstatymo išlyga numato galimybę ieškovui pareikšti ieškinį pagal savo gyvenamąją vietą ne visais atvejais, kai ieškovas turi nepilnamečių vaikų, bet kai kartu byloje keliami reikalavimai ir klausimai, susiję su nepilnamečiais vaikais, jų gyvenamosios vietos nustatymu ar išlaikymo priteisimu. Apeliantės teigimu, teismas pernelyg siaurai aiškino CPK 381 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi įstatymo leidėjas išlygą šeimos bylose numatė dėl to, kad asmeniui, kuris gyvena kartu su nepilnamečiu vaiku yra sunkiau vykti į kitą nei jo gyvenamosios vietos teismą, juo labiau kai tai gali tekti daryti daug kartų, nes bylos procesas gali ir užtrukti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kaip pateiktą pažeidžiant teritorinio teismingumo taisykles, pagrįstumo.CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinių formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis).Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Vadovaujantis CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendrąja teismingumo taisykle, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą; juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre; tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. CPK 30 straipsnyje nurodyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų.CPK 381 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą.Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, ieškovė atsakovo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini) (1 b.l.). Iš išrašo apie asmenį, gautą iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos matyti, kad atsakovas savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (21 b.l.). Iš ieškinio turinio bei reikalavimų matyti, jog ieškovė su atsakovu turi vieną nepilnametę dukrą, gim. (duomenys neskelbtini) (10 b.l.), kurios gyvenamoji vieta 2012-10-04 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-651-767/2012, nustatyta kartu su ieškove. Taip pat minėtu sprendimu išspręstas išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimas (12-14 b.l.).Įvertinęs išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai CPK 381 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias alternatyvų teismingumą, siejo su ieškinyje pareikštais reikalavimais, t.y. vertino, jog įstatymo išlyga numato ieškovui galimybę pateikti ieškinį pagal savo gyvenamąją vietą ne visais atvejais, kai ieškovas turi nepilnamečių vaikų, bet kai kartu byloje keliami reikalavimai ir klausimai, susiję su nepilnamečiais vaikais, jų gyvenamosios vietos nustatymu ar išlaikymo priteisimu. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 381 straipsnio 1 dalis aiškiai numato, jog ieškinys dėl santuokos nutraukimo pagal ieškovo gyvenamąją vietą gali būti reiškiamas tuo atveju, kai ieškovas turi su juo kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų. Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, CPK 381 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta sąlyga alternatyvų teismingumą taikyti tik tuo atveju, kai ieškiniu yra keliamas klausimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ar išlaikymo priteisimo.Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas procesinės teisės normas, nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės E. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, todėl pirmosios instancijos teismo 2016-03-08 nutartis naikintina ir ieškovės E. B. ieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį ir ieškovės E. B. ieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei.